PADUNDOS #54

Kad neklausys, tai viena. Bet blogiau, jei klausys. Nes nė viena iš mūsų tikrai negalim pasakyti, su kuriuo diedu Nerimėja ateityje bus laimingesnė. Tavo išvados iš nuosavo gyvenimo yra būtent tokios ir jos jokiu būdu nėra niekinės, bet nebūtinai jos tokios būtų, jei įvykiuose dalyvavę personažai būtų kiti, jei tu pati būtum kita ir t.t.

Ieskau ne priezasciu skyryboms, o problemu bendravime, mastau kas gali daryt itaka. Nu kazi o kaip kiton su pagundom sekas? Pas visas visjas gerai ir aiskios ribos? Visos puses laimingos?

[quote=virga,2015 10 09, 07:25]
[/quote]
Adrenalino. Vieni kopia i kalnus, kiti su mocais vazineja. Dar kiti meiluzes isitaiso.
[/quote]

taip pat yra tokiu kuriems reikia visko


[quote=Nerimeja,2015 10 09, 11:29]
Del to ir as gal dairausi kitokio gyvenimo partnerio, nes namie manes netenkina bendravimas...
[/quote]


Bet galbut ir tavo vyras galetu ieskotis gyvenimui kitos partneres. Bet jis tokios galimybes kaip ir neturi, nes ko gero tiki jusu santuoka

Manote, kad tik jus turite teise rinktis

Sakyciau savanaudiska. Labai

[quote=*MM*,2015 10 09, 12:17]
Kaip ten sakoma, protinga moteris visada suteiks antrą šansą, kvaila - trečią.. ar panašiai, bet mintis aiški.
[/quote]


Jokie sansai nera verti nieko, jei nera like pasitikejimo.

Tad tas antras sansas neparodo moters proto Tiesiog skambus posakis ir tiek. Sutinku tik su antra posakio dalimi


p.s. kas cia darosi su citavimu

Savanaudiska, pritariu. Turi teise ir jis, nieks uz ranku ir koju nelaiko. Jei tiki tegul tiki.

Nepyk, bet tikrai tada nesuprantu, kodel nesiskiri. Suteikdama jam kazkokias pseudoteises, tu bandai mazinti kaltes jausma? Ar tu is vis net nejauti jokios kaltes? Nepatariu, o siaip garsiai mastau - atsitraukciau nuo abieju, likciau pagyventi viena su vaiku, viska apmastyciau, prioritetus susideliociau...

gal reikėtų koncentruotis ne į problemas, o į savo poreikius ir tikslus. o problemų visad buvo ir bus, kurį bepasirinktum.

nžn, aš nuoširdžiai patariu kolkas nepriiminėt jokių sprendimų. nes svarstymai kuris gražesnis, kuris geriau uždirba ir ką giminės pasakys net nekvepia tvirtais jausmais ir žinojimu ko nori. suprasčiau svarstymus dėl vaiko - skirdamasi atimtum iš jo galimybę augti šeimoje, su abiem tėvais. pagundos vaikams taip pat. nors po pasakymų, kad gal pratemps porą mėn ir jei nepasirašysi - ieškos kitos, tai išvis abejočiau jo brandumu ir sprendimų sąmoningumu

*nekalbu bendrai. aš - taip.

**apie agresyvumą net kalbos nebuvo. moters iniciatyva gali būti labai subtili ir moteriška. o šiaip net ne apie iniciatyvą kalbėjau, o apie apsimetinėjimus nepasiekiama, reikalaujant dėmesio. 14mečių žaidimai

*** normali, bet ne ideali. čia anot Juozuko

****neneigiu. neištikimybė blogis.
tačiau kiekvienas žmogus turi teisę į savus poreikius, jei jie niekam netrukdo ir nežeidžia. ir lieku prie savo nuomonės, kad modeliuoti savo poelgius ir gyvenimą galvojant, kad kažkam atrodys/neatrodys lievai, yra kvaila.


tikrai ne

o dėl nelygių galimybių žmonos ir meilužės - tikslus pastebėjimas, bet: yra žmonų, kurios nuolat suvargę ir apsileidę, yra ir žydinčių bei puoselėjančių save. ir nepamirškim, kad meilužė taip pat žmona ir mama, jei jau nuolat kvepianti, kaip sakot - tai kvepia ir vyrui, ne tik meilužiui čia gal labiau natūra žaidžia, o ne vaidmuo.

bet jei vyras susirado 20m jaunesnę mergaitę, kuri nei vaikų nei rūpesčių nemačius ir spinduliuoja jaunystės žavesiu - tada tikrai žmonai neįmanoma konkuruot dėl fizinio patrauklumo. pabrėžiu: fizinio.



būtent

Tikslai, saves pazinimas... viskas tiesa, pritariu. Jis taip nesake, gal greiciau as nemokejau isreikst esamos situacijos. Jis man ultimatumu jokiu nekelia. Apskritai matau kad jis daugiau nieko nemato tik mane... spragt pirstais ir visi norai ispildyti... net neabejoju jo meile man. O del jo zmonos, tai supratau, kad jie tokiu santykiu kaip mes su juo niekada neturejo, tiesiog kai nezinai kad gali but kitaip esama situacija atrodo norma, o viena diena paimi ir supranti, kad visiakai ne norma...

mes dėliojamės vaizdą iš pavienių nuotrupų, o pati matai viską gyvai. mes ne patarėjos, tik nuomones išsakom, spręsti tau

labai daug padėtų pamatymas jo iš šalies, jo aplinkoje - kaip šeimoje bendrauja, kokie santykiai su tėvais, broliais, kokias vertybes puoselėja jo aplinka, kiek tau viskas tas sava/svetima. suprantama, tą sunku realizuot.

Ziauri jus

Sveikos nzn ar čia pataikiau ar ne. Bet noriu pasidalinti savo istorija. Noriu racionaliu nuomonių nes pati nebesusigaudau. Esu laisva moteris. Buvau ištekėjusi. Turiu vaikeli. Su vyru pragyvenom 6metus.bet čia atskira tema.
Laikui bėgant sutikau žmogų. Nepaprastai geras švelnus jautrus žmogus. Po 3men labai emocianaliu santykių sužinojau vedęs... Šiai dienai bendraujam 7menesius. Vedęs 13 mėn žodžiu pavėlavau į traukinį. Bėda ta.... Kad visa gyvenima sakiau jau kuo kuo bet meiluze nebūsiu. Ir še tau. Kai sužinojau norėjau viską mesti. Vėliau permasciau.. Kad sutikau nu nerealu žmogų. Taip jis sudzius kad taip elgiasi su ja.. Bet aš šventai tikiu kad mes suradom ypatingą ryšį. Nes pas mus tai nėra kažkokia aistra, nuotykiai. Tai yra banalių banaliausia meilė. Su kruvinom asarom, dramom ir pan... Vedė nes norėjo. Nes mane kad tai jai TAI. bet...neilgai trukus atsiradau aš. Iš giedro dangaus iš kito miesto. Ir pamažu krito galvos abiejų mūsų. Ka noriu pasakyti.. Jis neturi drąsos issiskirti. Jaučiasi kaltas prieš visą gimine ir pan. Nors verkia kai mane palieka.. Ka man daryti? Antros vaidmuo manęs netenkina. Pamesti jo nenoriu. Čia ne tas atvejis kai davai pasilinksminam. Gilu, skaudu..Nei jam nei man taip gyventi nėra gerai.. Norėjau žmonai papasakoti bet kas iš to... Negi jinai pati nieko neįtaria... Jis grįžta į savaitę kartą du.. Ir tai telefonu bendraujam ištisai. Versti jo issiskirti čia ir šiandien negaliu. Pati skyriausi žinau kaip tai sunku.... Gaila man jos.. Bet kiek stipriai.. Negaliu pasakyti. Vis tiek save myliu labiau. Nėra jis gražuolis atletas Paprastas žmogus. Bet man ypatingas. Man kelia nerimą.. Tai kad jis pabrėžia kad va vedžiau.. Lyg norėdamas sakyti dabar visam gyvenimui surištas. Bet kad jo santuoka sutepta ne tik fiziškai bet ypatingai emociskai.... Ir kad ateities nėra.. Nesuvokia. Arba suvokia. Nežinau ką galvoti... Jis man geriausias draugas, vyras kuri be proto myliu. Kartais toks jausmas apima kad jis mano vyras ne jos. Nes aš tiek teisių į jį reiškiu kad pačiai koktu darosi. Bet realiai tai ji pripažinta visų... O kas aš... Niekas
.

Dabar jums savo nuomonę pasakys mergina, turėjusi santykius su vedusiu vyru. Jie tęsėsi su visom dramom daugiau nei pusmetį, baigėsi š.m.gal kovo mėnesį, tad jaučiuosi jau atsigavusi ir daug ką vertinu realistiškai bei blaiviai. Aš, tiesa, netekėjusi, vaikų neturiu, o meilužis buvo daug vyresnis. Ai, o jūsiškis, kaip suprantu, vedęs tik kiek daugiau nei metus? Ar tikrai 13 mėn., o ne metų?
Tai va... visas jūsų paryškintas mintis ir aš apie savo santykius būčiau pasakiusi. Tikrai jaučiau, kad jis buvo mane įsimylėjęs ir visa kita. BET... Na, jūs logiškai pagalvokit, kam jums šeimos ardytojos etiketė? Ar tikrai jos norit? Ar norit, kad visa jo giminė ir draugai kreivai šnairuotų ne tik į jus, bet ir į jūsų vaiką? Čia tuo atveju, jei jis išsiskirs ir ateis pas jus... Nesupykit, mažai tas tikėtina... Ar tikrai nuoširdžiai tikit, kad vyras, kuris 13 mėnesių (jei nesuklydote rašydama) praėjus po vestuvių jau susitikinėja su kita, yra daug vertas? Meilužių santykiai apskritai yra tam tikra specifinė kategorija, šitoje temoje nuolat tai pabrėžiama. Jūs susitinkat romantiškoj aplinkoj, jūsų nesieja bendra buitis, neskalbiat jo kojinių ir t.t. ir pan. Aš suprantu, kokią euforiją jūs dabar išgyvenat, pati ją patyriau, bet tiesiog patariu neprisisvajoti apie bendrą gyvenimą. Nes tai visai kas kita. Beje, apie pasakymą žmonai... Maniškio žmona pati išrišo ir užkūrė pirtį, po to jis pats nutraukė mūsų santykius. Žinokit, jei pati žmonai pranešit, jums skandalą iškels ne tik jo žmona, bet ir jis, duodu 90 proc. Nes šeima yra šeima ir, nežinau, nemanau, kad turit teisę rožinius akinius užsidėjusi skaudinti nieko dėtą jo žmoną...
Mano postas nėra labai optimistinis, bet kai aš pati su vedusiu daviausi, mane žmonės irgi protino Šiandien net esu jiems dėkinga, kad padėjo išlaikyti ryšį su realybe bent truputį... Ô šiaip tai... na, linkiu jums tik vieno - netapti ilgamete meiluže... Tik tiek :-) Kol dar esat su rožiniais akiniais, daugiau nieko pasakyti negalima