QUOTE(S.B.M @ 2015 10 26, 12:40)
Aš šiuo klausimu visai suprantu Aistrą: jei vyras absoliučiai atsidavęs, atviras ir po kojom - arba pabosta, nes nebėr žaidimo azarto, arba, jei pačios jausmai stiprūs ir tikri - žaidimas irgi baigtas, tik laiko klausimas kada pradėt kurti ateitį kartu.
Tik, aišku, nebuvimas karaliene neturi reikšti buvimo nieku.
Papildyta:
visada lauki, kol jis užkalbins / siūlys susitikt? pati iniciatyvos nerodai?
Siūlau. Jis siūlo kai aš tampu "abejinga", rašau apie orą o ne apie ilgesį, apie vaikus, tiesiog kai imu bendraut kaip su drauge.
Oj koks jis karštas jis bendravime buvo kai aš pernai gruodį būdama Vilniuj atsisakiau susitikti (nors iš tiesų ten nebuvau, tad lengva buvo atsisakyti

). Po to buvo šilčiausias bendravimas per mūsų laikotarpį, ištisai man rašė, kol išsprūdo mano nekaltas sakinys kad juo nepasitikiu tiek, kiek savo vyru.
Va dabar ir parašiau kad esu be kolegės, ją išleidau į mokslus Vilniuje 10 dienų( galėjau vaziuoti aš) , parašiau, kad aš į Vilnių nenorėjau važiuoti vis tiek jam dabar nekoks metas ir gal palauksim geresnių laikų ir kitokių emocijų. Anksčiau būčiau viską padariusi kad tik jį pamatyt, juk net atostogų dieną imdavau kad tik pasimatyt.
Ištižus aš tik čia, forume, šiaip pagunda ir sugebu įžvelgt kažkiek ir parašyt tai dėl ko jis pyksta sukandęs dantis ..Kartais parašau jam tai, kad bent jau aš tai išgirdus pasiusčiau velniop. O jis nesiunčia ( tfu tfu)..
Dabar parašiau kad jau laukiu savaitgalio ( jis jau žino ir apie psichologą)..Bendravimas vėl kitoks, paprastas, tiesiog susirašymas.