Įkraunama...
Įkraunama...

Knygos, knygos, knygos...


user posted image

Knygos - proto ir sielos gydytojos,
Liūdesio ir vienumos malšintojos,
Vaizduotės gaivintojos ir maitintojos,
Įdomių, keistų, taiklių minčių sodintojos,
Milijonų nepažintų pasaulių paišytojos,
Pokalbių, intrigų, veiksmo raizgytojos.
Laikas praleistas su gera knyga
Visada praturtins sielą ir patį tave.
Atsakyti
Sveikos, ar būtų galima prisijungti prie jūsų temos ir dalintis mintimis apie perskaitytas knygas? 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Miškų avietė @ 2015 10 30, 12:55)
Sveikos, ar būtų galima prisijungti prie jūsų temos ir dalintis mintimis apie perskaitytas knygas?  4u.gif


Laisvai smile.gif Kokios mintys?
Papildyta:
tiesa, senąją reiktų užbaigti smile.gif
Atsakyti

Nu kū, pareinu su Grange velniais ir į naują temą smile.gif Toks mažulytis pastebėjimas - dzingtelėjo mintis perskaičius jau pusę "Limbų priesaikos", kad nei čia, nei knygoj "Miserere" nėra jokių aistringų meilių seilių, sekso ir panašių dalykų. Grynas veiksmas, intriga, žudynės ir velniai biggrin.gif jėga biggrin.gif
Atsakyti

Jean-Christophe Grange "Limbų priesaika". Labai stora knyga, istorija savo apimtimi tikrai galėjo būti trumpesnė ir nei intriga, nei veiksmas nebūtų nuo to nukentėję. Grange ir šį kartą savam šiurpiam stiliui - žmogžudystės bjaurios, šlykščios, motyvai ir įtariamieji persmelkti paslapčių ir misticizmo. Jeigu vaizduoti pakankamai laki ir sugebanti kurti itin ryškius vaizdinius, tai nuo tų tamsiųjų jėgų apsireiškimo aprašymų darosi tikrai šiurpiai baugu ir naktį knygos geriau tikrai neskaityti. Istorija lyg ir patiko, smalsumas bent jau manęs nepaleido iki paskutinio puslapio, tačiau perskaičius liko toks kažkoks neišbaigtumo jausmas, lyg suvalgius skanų desertą, kuriame visgi kažko trūko. Tikėjausi, kad šioje knygoje nebus meilių seilių, sekso, bet teko nusivilt, šmėkštelėjo šiek tiek ir šito "gėrio" pasakojime, gerai, kad negausiai ir neįkyriai, nes kažkaip būtent šioje knygoje jis man atrodė visai nereikalingas ir netgi lengvai suerzino, galėjo apsieiti ir be to. Dar vienas minusas - kai kurie pasakojimo pabaigos niuansai, viskas vėl greitai suplakta į tokią belekokią maksiminę mišrainę. Bendras įspūdis - patiko, bet kad labai nepasakyčiau. Prieš tai skaityta "Miserere" patiko daug labiau.
Atsakyti
Sveikos smile.gif

Pirmiausia ačiū už naują temą 4u.gif O į ją ateinu su ką tik perskaityta Jonas Jonasson Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo. Visai kitokia knyga nei iki šiol skaitytos, su geru humoru kelionė per XX a. įvykius. Tikrai patiko.
Atsakyti
Labas 4u.gif

Pabaigiau Guillaume Musso "Centrinis parkas". Gera knyga, įtemptas siužetas, nebanali, neklišinė pabaiga, įdomiam vakarui - puikus pasirinkimas. Lyginant su senesnėmis Musso knygoimis, kaip "Ar būsi ten?" ir "O paskui..." ši gerokai aukštesniame lygyje.

Atsakyti
Peržvelgiau lentynas, ką dar turiu neskaityto nevaikiško lietuviško, ir pasiėmiau Rasos de Silva "Kaip išgyventi amžių sandūroje: Lietuva-Airija-Brazilija.Namų šeimininkės užrašai".Šiek tiek ištraukų esu skaičiusi žurnale Kelionės ir pramogos, taigi tikiuosi lengvo ir smagaus skaitymėlio smile.gif
Atsakyti
Jei dar kada gyvenime gimdysiu - tai tik namuose arba gatvėje, arba restorane, o gal šokiuose - tai yra nuostabu, kai vaikai gimsta patys, kai tik užsimano, nors ir sukantis karuslėje.
Rasa de Silva.
Atsakyti

Jurga Ivanauskaitė "Agnijos magija". Senai bebuvau skaičiusi šios rašytojos knygą, tai iš pradžių sunkokai ta mano akis slinko tekstu, o smegenys iš viso kaip sraigytė šliaužė iš paskos. Žinoma, norėtųsi šiek tiek paprastesnės, aiškesnės teksto pateikimo ir minčių dėstymo formos, bet tada tai jau nebebūtų Ivanauskaitė. Tačiau vienu momentu kažkas spragtelėjo, tekstas išmetė kabliuką ir užkabino mano sielos gijas, pradėjo traukti vis gilyn į save kol tiesiog jame paskendau. Labai daug minčių rado atgarsį mano viduj - tiek širdy, tiek galvoje. Agnija su savo mąstymu, gyvenimu, priešpriešom, dvejonėmis, kartais savotišku nusispjovimu į taisykles, normas, gal net ir patį gyvenimą pasidarė tokia sava ir panaši į mane tokią, kokia kažkada buvau, gal net ir dabar esančią. Pilnai mėgautis knyga galbūt trukdė tik pati teksto forma, kartais kilometriniai sakiniai su dešimtimis sinonimų, veiksmų, jausmų, įspūdžių, lyg skubama viską viską susakyti, kad nebūtų užmiršta nė viena akimirka, nė viena smulkmena. Nors istorija kaip suprantu ir nėra visiškai Ivanauskaitės, bet man kažkodėl vis tiek buvo jaučiama jos dvasia, rašymo maniera. Mano akimis knyga apie savęs ir pasaulio tiesų ieškojimą, per klystkelius, blaškymąsi, keliones, pažintis su vyrais, kita kultūra. Trumpai - knyga patiko.
Atsakyti
O man Ivanauskaitės knygos sunkiai prilipo, nenuosekliai skaitėsi, bet kiekvienam savo. Žinau, kad kai kurie Murakamį apibūdina, kaip "vėjų rašytoją".
Atsakyti
Pabaigiau Rasos de Silva "Kaip išgyventi amžių sandūroje: Lietuva-Airija-Brazilija.Namų šeimininkės užrašai".

Tai ne kelionių įspūdžių knyga. Tai Seksas ir miestas, Dievų miškas ir senovinės raudos viename. Nors lyginti per drąsu. Išsiskyrusi, humoro jausmo nepraradusi, o viltį beveik ir praradusi dviejų vaikų motina sukasi rate. Keli darbai, vieni namuose palikti vaikai, pinigų nėra, bet apie tai nėra laiko galvoti, nes keli darbai, pinigų nėra... Iš Jonavos Rasa su dviem vaikais trumpam atsiduria Airijoje ir pasilieka ilgesniam laikui, ir čia sutinka savo Brazilą. Ir atsiduria Brazilijoje - su Brazilu ir dviem braziliukais, ir sūnum. Ši moteris atominė. Kauno diena išspausdino pokalbį su ja, komentarai ir vienokie, ir kitokie. Be abejo, ji nėra eilinė, nes eilinėms tiek visko nenutinka smile.gif
Kūrinys į aukštąją literatūrą netaiko, bet skaityti smagu.
Atsakyti