Blaivas nesuprasi
tai jus man tada paaiskinkite aiskiai ir blaivam suprantamai, kur beda, jei katilas ne invert?
Bėda, kad tokiu oru, +, reikia langus atidaryt, o ne kad pečius išsijungtų ar reguliuotųsi pagal poreiki.
Dabar sakot, būtinai reikės termoreguliatoriu grindims
Dabar sakot, būtinai reikės termoreguliatoriu grindims
QUOTE(knopke* @ 2016 03 21, 16:13)
tai jus man tada paaiskinkite aiskiai ir blaivam suprantamai, kur beda, jei katilas ne invert?
Apacioje temperatura zemesne, o kaip zinia, siluma kyla i virsu, siandien apziurejau, pecius nustatytas ant 20 laipsniu ir prisukta siandien dienai kaip ir sakiau virs 700 truputi
termostatus desime, nes norime voniose palaikyti silciau, o kambariuose vesiau, virtuveje, kur temperatura kils, jei pajungsi orkaite
langus butina atverti, nes dar patalpos dziusta ir aisku, siluma kyla
o kam tuomet skirti termostatai, jei ne temp reguliuoti?
termostatus desime, nes norime voniose palaikyti silciau, o kambariuose vesiau, virtuveje, kur temperatura kils, jei pajungsi orkaite
langus butina atverti, nes dar patalpos dziusta ir aisku, siluma kyla
o kam tuomet skirti termostatai, jei ne temp reguliuoti?
Termostatai atskirose patalpose skirti temperatūrų skirtumui tarp tų patalpų reguliuoti, o ne namo temperatūrai. Vidutinei namo temperatūrai termostatas jau yra siurblyje.
Aišku galima ir termostatais susireguliuoti skirtumus tarp skirtingų patalpų. Bet tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ne ypač efektyvesnis būdas nei tiesiog šildymo kilpų subalansavimas. Ypač gerai apšiltintame name.
Nuo orkaitės virtuvėj temperatūra pakils, o paskui išsisklaidys po kitas patalpas nesvarbu bus termostatai ar ne. Vonioj norit šilčiau? Žinoma visi taip nori. Vadinasi vonios kilpos turi būti tiesiog labiau atsuktos, palyginus su kitų patalpų kilpomis. Tai ir vadinama balansavimu.
Programuojami termostatai būtų būtini, jei norėtumėt kad pvz darbo dienomis vonioje būtų šalčiau, o savaitgaliais šilčiau nei kitose patalpose.
Aišku galima ir termostatais susireguliuoti skirtumus tarp skirtingų patalpų. Bet tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ne ypač efektyvesnis būdas nei tiesiog šildymo kilpų subalansavimas. Ypač gerai apšiltintame name.
Nuo orkaitės virtuvėj temperatūra pakils, o paskui išsisklaidys po kitas patalpas nesvarbu bus termostatai ar ne. Vonioj norit šilčiau? Žinoma visi taip nori. Vadinasi vonios kilpos turi būti tiesiog labiau atsuktos, palyginus su kitų patalpų kilpomis. Tai ir vadinama balansavimu.
Programuojami termostatai būtų būtini, jei norėtumėt kad pvz darbo dienomis vonioje būtų šalčiau, o savaitgaliais šilčiau nei kitose patalpose.
QUOTE(knopke* @ 2016 03 21, 17:36)
termostatus desime, nes norime voniose palaikyti silciau, o kambariuose vesiau, virtuveje, kur temperatura kils, jei pajungsi orkaite
langus butina atverti, nes dar patalpos dziusta ir aisku, siluma kyla
o kam tuomet skirti termostatai, jei ne temp reguliuoti? <{POST_SNAPBACK}>
langus butina atverti, nes dar patalpos dziusta ir aisku, siluma kyla
o kam tuomet skirti termostatai, jei ne temp reguliuoti? <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(korida @ 2016 03 20, 10:54)
tai kokia galutine problema buvo nustatyta ?
Turiu tikslų atsakymą, kokia problema buvo.
Pas Jus žemo slėgio sensorius pradėdavo rodyti blogus parametrus, ko pasekoje blogai veikdavo elektroninis išsiplėtimo vožtuvas. Pradžioje galvojau, kad blogas išsiplėtimo vožtuvas tačiau, tai buvo sensoriaus klaida kuris jį ir valdo. Atjungus ir vėl įjungus sensoriaus kontaktus viskas pasitaise, tai aš įsitikinęs, kad tiesiog buvo blogai įstatytas sensoriaus kištukas kuris nuo vibracijos atsipurtė.
Pasidalinsiu, kokios temperatūros vaikšto šildymo sezono pabaigoje. Šiandieną kaip tik užtikau bebaigiantį dirbti siurblį. Jis buvo pradirbęs 1 val. ir 47 min. Temperatūros tuo metu buvo tokios: įtekantis gliukolis +0,7, ištekantis -1,7. Čia yra paskutinių dviejų parų siurblio darbo grafikas. Jis rodo, kad siurbliui pradedant dirbti iš gręžinio ateina +6/+5,4, o baigus šildymą iš gręžinio ateina +0,8/+0,1. Tik grįžtantis minusinis. Kaip suprantu ne itin galingas gręžinys. Būna ir geresnių.
Per paskutinės paros šildymą siurblys pagamino 20,3 kWh šilumos, sudeginęs 3,99 kWh elektros. COP išeina 5,09. Pastaruoju metu siurblio COP svyruoja tarp 5,1-5,2. Geriausia reikšmė buvo 5,25. Mano elektros tarifas dieną naktį yra 0,127 euro. Išeina, kad viena kWh šilumos kainuoja 0,025 euro (arba vos 9 lietuviški centai). Tikrai pigus šildymas. O jei dar paimti vieną geriausių naktinių tarifų (0,0899), tai 1 kWh kaina būtų 0,017 euro (arba vos 6 lietuviški centai). Ar gali būti pigiau?
Per paskutinės paros šildymą siurblys pagamino 20,3 kWh šilumos, sudeginęs 3,99 kWh elektros. COP išeina 5,09. Pastaruoju metu siurblio COP svyruoja tarp 5,1-5,2. Geriausia reikšmė buvo 5,25. Mano elektros tarifas dieną naktį yra 0,127 euro. Išeina, kad viena kWh šilumos kainuoja 0,025 euro (arba vos 9 lietuviški centai). Tikrai pigus šildymas. O jei dar paimti vieną geriausių naktinių tarifų (0,0899), tai 1 kWh kaina būtų 0,017 euro (arba vos 6 lietuviški centai). Ar gali būti pigiau?
QUOTE(cibulis @ 2016 03 22, 14:05)
Pasidalinsiu, kokios temperatūros vaikšto šildymo sezono pabaigoje. Šiandieną kaip tik užtikau bebaigiantį dirbti siurblį. Jis buvo pradirbęs 1 val. ir 47 min. Temperatūros tuo metu buvo tokios: įtekantis gliukolis +0,7, ištekantis -1,7. Čia yra paskutinių dviejų parų siurblio darbo grafikas. Jis rodo, kad siurbliui pradedant dirbti iš gręžinio ateina +6/+5,4, o baigus šildymą iš gręžinio ateina +0,8/+0,1. Tik grįžtantis minusinis. Kaip suprantu ne itin galingas gręžinys. Būna ir geresnių.
Per paskutinės paros šildymą siurblys pagamino 20,3 kWh šilumos, sudeginęs 3,99 kWh elektros. COP išeina 5,09. Pastaruoju metu siurblio COP svyruoja tarp 5,1-5,2. Geriausia reikšmė buvo 5,25. Mano elektros tarifas dieną naktį yra 0,127 euro. Išeina, kad viena kWh šilumos kainuoja 0,025 euro (arba vos 9 lietuviški centai). Tikrai pigus šildymas. O jei dar paimti vieną geriausių naktinių tarifų (0,0899), tai 1 kWh kaina būtų 0,017 euro (arba vos 6 lietuviški centai). Ar gali būti pigiau?
Per paskutinės paros šildymą siurblys pagamino 20,3 kWh šilumos, sudeginęs 3,99 kWh elektros. COP išeina 5,09. Pastaruoju metu siurblio COP svyruoja tarp 5,1-5,2. Geriausia reikšmė buvo 5,25. Mano elektros tarifas dieną naktį yra 0,127 euro. Išeina, kad viena kWh šilumos kainuoja 0,025 euro (arba vos 9 lietuviški centai). Tikrai pigus šildymas. O jei dar paimti vieną geriausių naktinių tarifų (0,0899), tai 1 kWh kaina būtų 0,017 euro (arba vos 6 lietuviški centai). Ar gali būti pigiau?
O ko kokia didžiausia iš gręžinio būna ateinanti temperatūra?Ar priklauso nuo grunto?
Ryt važiuosiu pas TENKO tartis dėl geo...
QUOTE(Ingese @ 2016 03 22, 14:58)
O ko kokia didžiausia iš gręžinio būna ateinanti temperatūra?Ar priklauso nuo grunto?
Kuo drėgnesnis gruntas, tuo geriau. Mano gruntas nėra geras - daug smėlio. Be to labai daug lemia, kiek vandeningų sluoksnių kertate. Kuo daugiau vandeningų sluoksnių, tuo geriau. Šiaip tai mano gręžinys gana eilinis. Vienas žmogus lauko kolektorių yra sumerkęs į kūdrą/prūdą, tai į jo siurblį ateina labai aukštos temperatūros. Tenai iš viso nerealus dalykas. Pasiskaitykite keletą puslapių atgal.
Aš pasidariau minimalų gręžinį, bet kai darė nežinojau, kad jis gana silpnas bus. Jo gylis apie 90 metrų. Jei dabar daryčiau, tikrai gilinčiau iki 100 ar net 120 metrų. Būtų pats.
Prieš darant gręžinį, "Artva" pagal kaimyno vandens gręžinį (atstumas kažkur apie 15-20 metrų tarp gręžinių) padarė ataskaitą, kiek energijos gausiu iš grunto. Pagal kaimyno vandens gręžinio grunto sudėtį nustatė, kad mano 4,7 kW "Alpha Innotec" siurbliui pakaks 90 metrų gylio gręžinį. Tokį ir padarė. Kai padarė gręžinį, paprašiau, kad padarytų ir elektrokarotažą (buvo sutarę iš anksto). Štai koks realiai yra mano gręžinys. Pagal jį matyti, kad tikrai vandeningas sluoksnis eina nuo 79 iki 89 metrų. Dar šiek tiek drėgnesnis gruntas yra nuo 69 iki 74 metrų. O šiaip gana eilinis gruntas.
QUOTE(cibulis @ 2016 03 22, 16:21)
Kuo drėgnesnis gruntas, tuo geriau. Mano gruntas nėra geras - daug smėlio. Be to labai daug lemia, kiek vandeningų sluoksnių kertate. Kuo daugiau vandeningų sluoksnių, tuo geriau. Šiaip tai mano gręžinys gana eilinis. Vienas žmogus lauko kolektorių yra sumerkęs į kūdrą/prūdą, tai į jo siurblį ateina labai aukštos temperatūros. Tenai iš viso nerealus dalykas. Pasiskaitykite keletą puslapių atgal.
Aš pasidariau minimalų gręžinį, bet kai darė nežinojau, kad jis gana silpnas bus. Jo gylis apie 90 metrų. Jei dabar daryčiau, tikrai gilinčiau iki 100 ar net 120 metrų. Būtų pats.
Aš pasidariau minimalų gręžinį, bet kai darė nežinojau, kad jis gana silpnas bus. Jo gylis apie 90 metrų. Jei dabar daryčiau, tikrai gilinčiau iki 100 ar net 120 metrų. Būtų pats.
O tai Jums ne TENKO darė? Kodėl tada jie nerekomendavo gilesnio gręžinio daryti?
JUk jie mato kokie sluoksniai eina ir gali rekomenduoti.
QUOTE(Ingese @ 2016 03 22, 15:26)
O tai Jums ne TENKO darė? Kodėl tada jie nerekomendavo gilesnio gręžinio daryti?
JUk jie mato kokie sluoksniai eina ir gali rekomenduoti.
JUk jie mato kokie sluoksniai eina ir gali rekomenduoti.
Tenko nieko nemato ir nieko nedaro. Tenko net katilinės nemontavo ir nemontuoja. Kai jau turėsite gręžinį ir pajungtą siurblį, Tenko atvažiuos tik paleisti patį siurblį ir apmokys, kaip juo naudotis. Jie taip pat vykdo garantinį servisą.
Tenko prieš darant gręžinį gali paskaičiuoti, kokio gylio reikia, bet man neskaičiavo. Sakiau, kad skaičiavo Artva, tai jie jais pasitikėjo. Šiaip gręžinys nėra labai prastas, bet būna ir geresnių.
