QUOTE(Off @ 2015 12 15, 21:31)
Nenoreciau, kad apie zmona zyztu- kokia bloga ir pan
Man irgi nepatiko ir turbut matesi, nes sitos temos isvis nevystydavom. Jis uzsimindavo, as patyledavau, tuo ir baigdavosi. Nors siaip jis man nemazai spejo papasakoti tokiu kritiniu savo gyvenimo momentu, pvz kaip tevo neteko, apie savijauta, apie brolio isdavyste, apie savo, kaip tevo nesaugumus... Svarbus man tie pokalbiai, idomus jo mastymas, jo argumentavimas, jo jausmu pasaulis, jo prisirisimai. Ir gera, kad jis gali issipasakoti.
O man paciai siandien emocijos banguoja.
Ryte daug galvojau, buvom susitike pries pietus, pratryniau jo tel., sakau nors ir kvailai atrodo, bet noreciau ir savo tel istrinti. Kodel? nes jau viskas..
Aisku ne tam, kad jis neskambintu, o kad as nelaukciau net.
O vakare kieme prie masinos krapstesi, kaip tik kai vaikus parveziau. Nezinau ar lauke, greiciausiai tik sutapo. Baisiai susirupines, kodel as supykau, kas nepatiko, bando atsiprasineti, bet matosi nezino uz ka. O as per diena supratau, kad is tikro, man labai gera su juo, nu labai, geras artumas, geras seksas, geras palaikymas, ypac kai buves vyras buvo visai saviverte numenkines, bet jauciu, kad noriu daugiau ir esu verta daugiau. Jei ne su juo, tai su kazkuo kitu. Bet ne sitaip. Ir nenoriu daugiau kalbetis, kaip gera butu kartu iki ryto miegot, o paskui kartu papusryciaut, kartu atostogaut, ar lankyt draugus, noriu ne kalbeti, o kad taip ir butu. Ir noriu to palaikymo ir artumo neislaukto, o nuolatinio. Nors kolkas ir nedaug tereikedavo laukti, bet ateitis kaip ir aiski.
Ir vakare jam ir pasakiau, kad man tiesiog neuztenka ir neuzteks to, ka mes turim dabar, todel nebenoriu sito testi, per daug jausmu visokiu atsiranda, nekantrumo. kad butent del emocines puses cia viskas ir baigiasi dorai net neprasideje. Ir taip man lengva, kad pasakiau, kad jam pasakiau, ir sau. Jauciuosi daug stipriau.. Turiu visa plana, kaip dabar busiu nuo jo toliau, pietauti eisiu su kita kolege, ateinanti savaitgali turiu pilna uzimtuma. Turi viskas buti gerai, kitaip net nesvarstau.. Esu dekinga, kad jis atsirado. As vel pajutau ta skoni, buti vyro gleby, buti geidziama, buti laukiama, buti lepinama, buti moterimi, o ne tik mama, ne tik darbuotoja, ar drauge. Tikiu, kad tai bus tas luzis, kad daugiau neteks taip ilgai vienisauti. O ji tik graziuoju prisiminsiu....