Mano vyrui depresija - pastovus dalykas, tik ji kartais stipresnė, kartais, atrodo, visai pradingsta. Jis fantastiškas žmogus, tačiau tos nuotaikos gniuždo. Bandė gerti prozaką, vaikščiojo pas psichologus. Kas iš to? Jo smegenys veikia geriau nei bet kurio psichologo, greitai visus metodus "išriša", o tai tik trukdo padėti sau. Gal turite tokią depresuojančią antrąją pusę? Būtų gera sulaukti patarimų iš "likimo draugių".
Labaskiek žinau, depresija yra pripažinta liga ir jai gydyti yra net skiriami medikamentai, antidepresantai.
Per mažai info, kad patarti. Ar tikrai daktarai diagnozavo depresiją, ar pats vyras tai pripažįsta, kad serga šia liga, ar nori išgyti, ar tai neigia?
Mano gyvenime buvo atvejis, kuomet tokia buvo žmogaus natūra- jam patiko būti liūdnam, savęs gailėti dėl perdėtų esamų ir nesamų problemų, tai čia jau manau sunku kažkuo padėti...
tai pas ji yra neurochemines kilmes depresija (ne del psichologiniu, bet del fiziniu priezasciu)? Jei prozacas nepatiko - yra mase kitu antidepresantu, jam gal reiketu pakeist. Be to antidepresantus reikia vartoti ilga laiko tarpa - is pradziu atrodys, kad neveikia, jokiu budu nestabdyti vartojimo.
Jei pas ji yra chemine depresija, tiktai antidepresantai tepades, nes cia tiesiog smegenu chemijos sutrikimas. Pabandyk pasikalbet su juo per sviesesni perioda, kad griztu prie vaistu, nesustotu ju vartojimo, tegu ismegina ivairius.
Is mano patirties: pazinojau zmogu, kuris po 15 metu vartojimo stipriu senos kartos antidepresantu, savarankiskai nuo ju atprato, be psichologo pagalbos, ir gyvena daugmaz laiminga ir normalu gyvenima. Ir neaisku ,kodel jam pavyko - gal tiesiog kazkoks fiziologinis pakitimas nervu sistemoje.
Jei pas ji yra chemine depresija, tiktai antidepresantai tepades, nes cia tiesiog smegenu chemijos sutrikimas. Pabandyk pasikalbet su juo per sviesesni perioda, kad griztu prie vaistu, nesustotu ju vartojimo, tegu ismegina ivairius.
Is mano patirties: pazinojau zmogu, kuris po 15 metu vartojimo stipriu senos kartos antidepresantu, savarankiskai nuo ju atprato, be psichologo pagalbos, ir gyvena daugmaz laiminga ir normalu gyvenima. Ir neaisku ,kodel jam pavyko - gal tiesiog kazkoks fiziologinis pakitimas nervu sistemoje.
oj, alinute,tu jau nepyk,aš ne iš blogos valios bet taip skaniai dar seniai nesijuokiau,neurocheminės kilmės .Taip nebūna,nu tokių diagnozių .Gal tu norėja paklausti ar tai endogeninės kilmės?O šiaip tai visi procesai organizme yra tiktai biocheminiai ir jokie kitokie.Grįžtant prieneurochemijos,nu yra tokia,nervines ląsteles nagrinėja,jų veiklą,bet žodžiu ir ji nagrinėja tiktai biocheminius procesus.o vat ką tu norėjai pasakyti sakydama fiziologinis pakitimas nervų sistemoje,tai net spėliot nesiimu.
Sunku pasakyti, ar žmogui "patinka būti liūdnam", ar jį veikia smegenys-gyvenimas-dar kažkas. Į savo liūdnumą ir problemas nesunku įsijausti, tas tai teisybė.
Man anksčiau atrodė, kad antidepresantai ypatingai retai kam gali padėti, bet paskaičius žinutes apie depresiją ėmė keistis nuomonė. O gal? Maža kas, gal ilgiau pavartojus padėtų?
Jo pasirinkta profesija (menininkas) skatina jautrumą, "knaisiojimąsi savyje" ir nedidelius pinigus. Tai prie geros nuotaikos irgi neprisideda... Bet kas galėtų pasakyti, kad gabus žmogus turėtų atsisakyti savo pašaukimo, kad gyventų geriau?
Man anksčiau atrodė, kad antidepresantai ypatingai retai kam gali padėti, bet paskaičius žinutes apie depresiją ėmė keistis nuomonė. O gal? Maža kas, gal ilgiau pavartojus padėtų?
Jo pasirinkta profesija (menininkas) skatina jautrumą, "knaisiojimąsi savyje" ir nedidelius pinigus. Tai prie geros nuotaikos irgi neprisideda... Bet kas galėtų pasakyti, kad gabus žmogus turėtų atsisakyti savo pašaukimo, kad gyventų geriau?
QUOTE(alfija @ 2006 07 21, 02:06)
oj, alinute,tu jau nepyk,aš ne iš blogos valios bet taip skaniai dar seniai nesijuokiau,neurocheminės kilmės .Taip nebūna,nu tokių diagnozių .Gal tu norėja paklausti ar tai endogeninės kilmės?O šiaip tai visi procesai organizme yra tiktai biocheminiai ir jokie kitokie.Grįžtant prieneurochemijos,nu yra tokia,nervines ląsteles nagrinėja,jų veiklą,bet žodžiu ir ji nagrinėja tiktai biocheminius procesus.o vat ką tu norėjai pasakyti sakydama fiziologinis pakitimas nervų sistemoje,tai net spėliot nesiimu.
Gal man cia ir lotyniskai reikia pradet rasyt, kaip zyzia zyzarum nervoja baisingarum?
LT nesedziu ir biologija mokiausi tik anglishkai - nu, nors uzmusk tu mane virtualiai, neturiu as laiko redaguot. Yra suprantama, ka as noriu pasakyt, o cia ne ligonine, kad viskas milimetro tikslumu kalbos atzvilgiu. Anglishkus terminus norisi be zodyno pagalbos isverst i kuo suprantamesne lietuviu. O jei jau norit ir kalbininkes redagavimo - reikes uz tai moket.
Sorry uz offtopic'a.
QUOTE(alinute_m @ 2006 07 21, 15:51)
Gal man cia ir lotyniskai reikia pradet rasyt, kaip zyzia zyzarum nervoja baisingarum?
LT nesedziu ir biologija mokiausi tik anglishkai - nu, nors uzmusk tu mane virtualiai, neturiu as laiko redaguot. Yra suprantama, ka as noriu pasakyt, o cia ne ligonine, kad viskas milimetro tikslumu kalbos atzvilgiu. Anglishkus terminus norisi be zodyno pagalbos isverst i kuo suprantamesne lietuviu. O jei jau norit ir kalbininkes redagavimo - reikes uz tai moket.
Sorry uz offtopic'a.
LT nesedziu ir biologija mokiausi tik anglishkai - nu, nors uzmusk tu mane virtualiai, neturiu as laiko redaguot. Yra suprantama, ka as noriu pasakyt, o cia ne ligonine, kad viskas milimetro tikslumu kalbos atzvilgiu. Anglishkus terminus norisi be zodyno pagalbos isverst i kuo suprantamesne lietuviu. O jei jau norit ir kalbininkes redagavimo - reikes uz tai moket.
Sorry uz offtopic'a.
žinai jau norėjau praeiti pro šalį,bet visvien juokinga,kad žmogus suprastų reikia jam kalbėt apie gamtoj neegzistuojančius dalykus
,tai ką tu tada galvoji apie savo pašnekovus .Ar kad jie visai kvaili ir gali jiems sakyt bt ką,nes jie visvien nieko nesupranta .Bet kokiu atveju iš kokios kalbos tu beverstum,ir kokia kalba tu bebūtum mokiusis,puikiai turėtum žinoti,kad gyvam organizme vyksta tik biocheminiai procesai,kurie esant depresijai žinoma vyksta,nes nustoja gamintis natūraliai viena iš medžiagų,ir smegenys gauna klaidingus,nu arba aštresnus impulsus.Pradedant gydytis ligą,reikia visada atlikti daug tyrimų ,kad nustatyti kokios gi kilmės ta depresija priežasčių gali būti daugybėmgali būti psichologinės,gali somatinės priežastys būti,bet ir as ir tas dar reikia nustatyti,jei psichologinės -tai kokios,jei somatinės-tai irgi kokios.Papildyta:
QUOTE(Ama @ 2006 07 21, 15:35)
Sunku pasakyti, ar žmogui "patinka būti liūdnam", ar jį veikia smegenys-gyvenimas-dar kažkas. Į savo liūdnumą ir problemas nesunku įsijausti, tas tai teisybė.
Man anksčiau atrodė, kad antidepresantai ypatingai retai kam gali padėti, bet paskaičius žinutes apie depresiją ėmė keistis nuomonė. O gal? Maža kas, gal ilgiau pavartojus padėtų?
Jo pasirinkta profesija (menininkas) skatina jautrumą, "knaisiojimąsi savyje" ir nedidelius pinigus. Tai prie geros nuotaikos irgi neprisideda... Bet kas galėtų pasakyti, kad gabus žmogus turėtų atsisakyti savo pašaukimo, kad gyventų geriau?
Man anksčiau atrodė, kad antidepresantai ypatingai retai kam gali padėti, bet paskaičius žinutes apie depresiją ėmė keistis nuomonė. O gal? Maža kas, gal ilgiau pavartojus padėtų?
Jo pasirinkta profesija (menininkas) skatina jautrumą, "knaisiojimąsi savyje" ir nedidelius pinigus. Tai prie geros nuotaikos irgi neprisideda... Bet kas galėtų pasakyti, kad gabus žmogus turėtų atsisakyti savo pašaukimo, kad gyventų geriau?
yra labai įdomu kas tą gydymą antidepresantais nuo prozako ir pradėjo?Nu iš kur visa tai?Išriša visus mechanizmus
vargu ar jis ką išriša.Greičiau išriša jį,tiesiog kada būna prieeinama ta vieta kada žmogus pradedamas koreguoti,kada jis pradeda girdėti tai ko jis nenori girdėti,ir matyti,nes tai kaip buvo yprasta jam yra ,ar buvo patogiau jis meta gydymą,o motyvacijos žinoma kad įvairios,aš viką supratau,man ten taip ar anaip irt.t.Visgi reiktų apsilankyti pas gydytoją dar kartą ir gydymą tęsti.
kaip suprantu, alfija, tu gydytoja (net su psichiatrija susiijusi)? tai ir reikejo palikti cia savo KVALIFIKUOTA patarima, o ne mane be tikslo kritikuot - tai truputi atsiduoda bereikalingu konfliktu ieskojimu. As suprantu, kad mano kalbos budas apie medicinines temas nera visiskai tikslus, bet cia ne mediku konferencija. Ir jeigu as dabar turiu pradet bijot del terminiu (ne faktiniu, ne klaidinanciu) netikslumu savo rasliavoje, man (netgi ne man, bet jokiam ne-specialistui) neapsimoka zmogui ne atsakineti.
Nes prisikabins specialistas.
Tai kur tas tavo KVALIFIKUOTAS patarimas zmonai, kurios vyras ilgalaikes depresijos gydytis nenori? Laukiam laukiam nesulaukiam.
Nes prisikabins specialistas.
Tai kur tas tavo KVALIFIKUOTAS patarimas zmonai, kurios vyras ilgalaikes depresijos gydytis nenori? Laukiam laukiam nesulaukiam.
QUOTE(alinute_m @ 2006 07 21, 16:58)
kaip suprantu, alfija, tu gydytoja (net su psichiatrija susiijusi)? tai ir reikejo palikti cia savo KVALIFIKUOTA patarima, o ne mane be tikslo kritikuot - tai truputi atsiduoda bereikalingu konfliktu ieskojimu. As suprantu, kad mano kalbos budas apie medicinines temas nera visiskai tikslus, bet cia ne mediku konferencija. Ir jeigu as dabar turiu pradet bijot del terminiu (ne faktiniu, ne klaidinanciu) netikslumu savo rasliavoje, man (netgi ne man, bet jokiam ne-specialistui) neapsimoka zmogui ne atsakineti.
Nes prisikabins specialistas.
Tai kur tas tavo KVALIFIKUOTAS patarimas zmonai, kurios vyras ilgalaikes depresijos gydytis nenori? Laukiam laukiam nesulaukiam.
Nes prisikabins specialistas.
Tai kur tas tavo KVALIFIKUOTAS patarimas zmonai, kurios vyras ilgalaikes depresijos gydytis nenori? Laukiam laukiam nesulaukiam.
konfliktų neieškau,atsiprašau.
Šiuo atveju vyras gydytis nori, bet tai nėra įmanoma daryti visą laiką. Kaip įsivaizduojate gydymąsi, pvz., dešimt metų? "Kaip priversti vyrą" - kiek kita problema, jos dabar nėra.
Lankėsi jis ir pas žinomą psichologą, ir mokėjo po šimtą litų už seansą (...).
Depresija - dalykas, kuris kartais taip lengvai neišgydomas. Mane šiuo metu domina mano rolė, elgesys, situacijos ir pan. Negi tiek nedaug depresuotų vyrų žmonų?
Lankėsi jis ir pas žinomą psichologą, ir mokėjo po šimtą litų už seansą (...).
Depresija - dalykas, kuris kartais taip lengvai neišgydomas. Mane šiuo metu domina mano rolė, elgesys, situacijos ir pan. Negi tiek nedaug depresuotų vyrų žmonų?
QUOTE(Ama @ 2006 07 21, 20:52)
Šiuo atveju vyras gydytis nori, bet tai nėra įmanoma daryti visą laiką. Kaip įsivaizduojate gydymąsi, pvz., dešimt metų? "Kaip priversti vyrą" - kiek kita problema, jos dabar nėra.
Lankėsi jis ir pas žinomą psichologą, ir mokėjo po šimtą litų už seansą (...).
Depresija - dalykas, kuris kartais taip lengvai neišgydomas. Mane šiuo metu domina mano rolė, elgesys, situacijos ir pan. Negi tiek nedaug depresuotų vyrų žmonų?
Lankėsi jis ir pas žinomą psichologą, ir mokėjo po šimtą litų už seansą (...).
Depresija - dalykas, kuris kartais taip lengvai neišgydomas. Mane šiuo metu domina mano rolė, elgesys, situacijos ir pan. Negi tiek nedaug depresuotų vyrų žmonų?
prievartinis gydymas nuo bet kokios psichikos,nervų ligos yra neįmanomas,gydytis,pasveikti žmogus turi norėti pats.Žinoma artimieji turi,nukreipti skatinti ieškoti pagalbos,bet nemažiau už artimuosius turi norėti ir pats sergantysis.Visada su ironija žiūriu į argumentą,lankėsi pas ŽINOMĄ psichologą.Tai neturi jokios reikšmės jokios,čia šiaip gal savimeilei paglostyti buvau pas tokį ,mokėjau tiek
.Ne pavardžių reikia vaikytis,o gydymo ir specialisto kuris galėtų tai daryti.Jei depresija yra įsisenėjusi matomai kad psichologo ir negana,gal apskritai tai turėtų būti psichoterapeutas,o kartu ir psichiatras ar tik psichiatras,čia tikrai nieko negaliu nuspręsti nes trūksta žinių.Dėl gydymo trukmės,nu gali tekti gydyti ir dešimt,ir dvidešimt metų,ir tiek kiek reikės yra aibės kitų ligų kuriomis žmonės gimsta ir vartoja medikamentus visą savo gyvenimą,tai taip ir depresija,ji irgi liga ir gydymas yra dažnai netrumpas.Vyrai ,kaip ir moterys depresijom serga neretai,rečiau kreipiasi pagalbos.
Be visokiu depresiju, dar yra ir "gyvenimo luzio krize". labai mazai parasete apie savo zmogu, todel rasau, gal tai pades.Nes daznai psichologai ir psichiatrai taip pasirupina sau darbelio.
Ji istinka dazniausiai asmenis, kurie gyvenime vadovaujasi smarkiai issivysciusiu laimejimo poreikiu. Jie daug laiko skiria profesinei veiklai, po kurios issivysto nuovargio kompleksas ir geru rezultatu tada nebeiseina pasiekti. tada jie bando keisti darba, bet tai nepadeda
Labai daznai prie siu sunkumu prisideda emociniai sunkumai seimoje. Nes kartais jie pradeda savo busena smarkiai padidinti ir sureiksminti, noredami tokiu budu atkreipti i save demesi. kai kyla sunkumu sugyventi su kitais, jis pagalbos iesko pas ka nors kita (pvz. meiluze) ir tai daznai vyrai gydosi nuo sio reikalo. Veiksnys, padedantis isgyventi sia krize - rasti artima zmogu,kuris paremtu, suprastu, butu siek tiek stipresnis uz ji, istiestu pagalbos ranka. Kodel negalite buti tai JUS.
Palaikom, "seksi" vakarai, psitikejimas jo jegomis, sakymas, kad viskas pas ji pavyks, juo tikite ir pan. Manote jis nejaucia, kad jums dabar labai skaudu ji toki matyti? Kaip manote, ar tai jam padeda?
Atsakykite i klausimus:
1. Ar jis turi darba, kuris ji realizuoja, arba nors materialine gerove ji tenkina?
2. Ar jis gali didziuotis savo vaikais?
3. Ar turi artima zmogu su kuriuo gali dalintis savo isgyvenimais ir zino kad nebus pasieptas?
4. Ar jis jis lipa laipteliais, domisi kuo nauju, ar tobulina save? Sportas, kursai, hobi (pirtis, biliardas, nebutinai markuciu rinkimas) ir pan.
5. Kokia jo materialine gerove, ar nebuvo stipriu nuopoliu?
6. Koks pasitenkinimas salimi, kurioje gyvena? Gal jums geriau grizti i Lietuva ar pinigai atstos dvasine sveikata?
Patarimu nedaviau, bet jei noresite padeti savo vyrui, gerai isiskatysite ir rasite iseiti pati. Manau, pades ir nuo depresijos, nedarykite is jo ligonio, o ir vaiksciojimas po psichologus, psichiatrus taip pat vargina.
Ji istinka dazniausiai asmenis, kurie gyvenime vadovaujasi smarkiai issivysciusiu laimejimo poreikiu. Jie daug laiko skiria profesinei veiklai, po kurios issivysto nuovargio kompleksas ir geru rezultatu tada nebeiseina pasiekti. tada jie bando keisti darba, bet tai nepadeda
Labai daznai prie siu sunkumu prisideda emociniai sunkumai seimoje. Nes kartais jie pradeda savo busena smarkiai padidinti ir sureiksminti, noredami tokiu budu atkreipti i save demesi. kai kyla sunkumu sugyventi su kitais, jis pagalbos iesko pas ka nors kita (pvz. meiluze) ir tai daznai vyrai gydosi nuo sio reikalo. Veiksnys, padedantis isgyventi sia krize - rasti artima zmogu,kuris paremtu, suprastu, butu siek tiek stipresnis uz ji, istiestu pagalbos ranka. Kodel negalite buti tai JUS.
Palaikom, "seksi" vakarai, psitikejimas jo jegomis, sakymas, kad viskas pas ji pavyks, juo tikite ir pan. Manote jis nejaucia, kad jums dabar labai skaudu ji toki matyti? Kaip manote, ar tai jam padeda?
Atsakykite i klausimus:
1. Ar jis turi darba, kuris ji realizuoja, arba nors materialine gerove ji tenkina?
2. Ar jis gali didziuotis savo vaikais?
3. Ar turi artima zmogu su kuriuo gali dalintis savo isgyvenimais ir zino kad nebus pasieptas?
4. Ar jis jis lipa laipteliais, domisi kuo nauju, ar tobulina save? Sportas, kursai, hobi (pirtis, biliardas, nebutinai markuciu rinkimas) ir pan.
5. Kokia jo materialine gerove, ar nebuvo stipriu nuopoliu?
6. Koks pasitenkinimas salimi, kurioje gyvena? Gal jums geriau grizti i Lietuva ar pinigai atstos dvasine sveikata?
Patarimu nedaviau, bet jei noresite padeti savo vyrui, gerai isiskatysite ir rasite iseiti pati. Manau, pades ir nuo depresijos, nedarykite is jo ligonio, o ir vaiksciojimas po psichologus, psichiatrus taip pat vargina.
