QUOTE(Night13 @ 2016 01 31, 21:35)
-Nieko tu neturi.

Užteks, jei blogo nelinkėsi. Nebūsi niekada kuo nesi. Jeigu visi iš eilės erzina, žinoma, blogai. Bet, turbūt, kalbies apie tai su psichologe? Gal kokį būdą atrasi.
Žinau, ką reiškia būt per dienas su žmogum, su kuriuo šiaip nebendrautum. Galvą nusipjauti norisi.

Pasakojau apie aną savo kolegę. Vėmiau paklodėm. Žmogus ji neblogas, gal net labai geras kai kuriais atžvilgiais, bet sunku kardinalūs požiūrių nesutapimai. O dar jos ego labai didelis buvo. Nesakau, kad mano mažas - aš irgi viską sau ir sau, bet, nu žinot, būna žmogus nelimpa ir sunku su juo būt. O būt per dienas gaunas kankynė.
Aš joms nelinkiu blogo. Ir tikiu bei žinau, kad ir jos man nelinki. Tai, kad aš visose aplinkose sugebu atrasti sau nepatinkančių žmonių yra mano pačios problema, o ne jų. Aš ateinu į jų aplinką, o ne jie ateina į mano ir aš turiu taikytis prie jų, o ne jie prie manęs. Savo nusiteikimu formuoju jų elgesį su manimi. Kalbuosi apie tai su psichologe. Mane veikia tie žmonės, kurie už mane yra viršesni ir aš turiu jiems paklusti, juos gerbti. Kartais jie tos mano pagarbos negauna ir tai vėlgi yra dėl mano pačios kaltės. Kai kuriuos aš gerbiu. Kai kurių ne, nors irgi turiu. Nes jei negerbiu, galiu šiaušt. Nereikia draugaut. Reikia gerbt. Tie žmonės nėra niekuo blogi ir ne jų kaltė, kad jie man dėl ko nors nepatinka. Gal kaip tik nepatinka tos savybės, kurių nemėgstu pas save. Manau taip. Ir man toli gražu nėra kankynė būt savo kolektyve. Priešingai. Jau sakiau, kad aš ten labai daug išmokstu. Ne vien darbo prasme, bet emocine, bendravimo, įgaunu socialinių įgūdžių, mokausi jų stebėdama kitų elgesį. Ne viskas man patinka ir priimtina, bet stebiu, kaip vieni ar kiti metodai veikia, koks bendravimas iššaukia kokį elgesį ir pan. Įdomu ir naudinga.
Sulaužiau savo pasižadėjimą nepirkti vaistų

Aš - hipochondrikė