Demensija, alkoholis ir sveikas protas

Sveiki. Žiūriu, kad jau tuoj metai bus, kaip kreipiausi patarimo, o reikšmingai situacija bemaž ir nepasikeitė. Vienas lauke ne karys, todėl nemažai ką praradau gyvenime. Dabar kai žiūriu iš šalies ir laiko perspektyvos, tai savo šeimoje niekada nepritapdavau ir logiškiausia atomazga būtų nuo jos atsiriboti,  bet tada sąžinė neduotų ramybės, o dabar tik motina, girtuoklis tėvas ir  kitas tėvų vaikas  Gal jei būčiau sutikusi tinkamą vyrą, kuris padrąsintų ir palaikytų, tai atsiskyrimas būtų sklandesnis ir greitesnis, na bet yra kaip yra.O šiaip buvote teisios, sakydamos, jog neverta aukotis

Kartais taip nutinka, kad darai kažką per save,aukojiesi, nes pareigos ir atsakomybės jausmas kitaip neleidžia pasielgti. Sėkmės ir stiprybės tau!