QUOTE(paragate @ 2015 12 27, 20:09)
Sveikos, su sventem visas 
Mano buvusi pagunda vis stipriau tampa tik buvusia... iki svenciu vis rasydavo, bandydavo susitikti, gaudydavo. O per sventes - visiskas ignoras. Jauciu, kad tik dabar pereinu I pykti. Pykstu ant jo, kad nepaleido taip ilgai ir snekejo apie jausmus. Pykstu, kad is vis pradejo prie manes listi. Pykstu ant saves, kad leidau sau taip megautis, kad net prisirisau, kad leidau sau patiketi, kad galiu kazkam rupeti.. vat dabar tai tikrai labai blogai, kad esam bendradarbiai, noriu kad jo is vis mano gyvenime neliktu, kad net nebutu buve...
Mano buvusi pagunda vis stipriau tampa tik buvusia... iki svenciu vis rasydavo, bandydavo susitikti, gaudydavo. O per sventes - visiskas ignoras. Jauciu, kad tik dabar pereinu I pykti. Pykstu ant jo, kad nepaleido taip ilgai ir snekejo apie jausmus. Pykstu, kad is vis pradejo prie manes listi. Pykstu ant saves, kad leidau sau taip megautis, kad net prisirisau, kad leidau sau patiketi, kad galiu kazkam rupeti.. vat dabar tai tikrai labai blogai, kad esam bendradarbiai, noriu kad jo is vis mano gyvenime neliktu, kad net nebutu buve...
Jeigu butu jausmai, parasytu ir per sventes. Nors pastaruoju metu tu jam ir neatsakinejai i sms, bet per sventes, manau, vis tiek parasytu. Todel manau, kad jis tau melavo... Norejo pakabinti, tai ir rasinejo, nes mate, kad nekimbi, todel sutirstino tekstus... Nepamirsk, kad pradzioje buvo pasakes, kad pries 4 metus (jei gerai pamenu), kazkas gal butu gavesi, o dabar jo situacija pagerejusi...
Tu dar saunuole, kad sugebejai pasakyti stop pradzioje. Pasitaiko, kad zmones, net ir nujausdami, kad nieko nebus, vis tiek eina toliau ir dar labiau iklimpsta. O veliau atitinkamai turi issikapanoti is dar giliau.
O del to rupejimo, tai neabejoju, kad yra zmoniu, kuriems tu rupi. Tokiais depresijos momentais gal reiketu atsiremti i zmones, kurie tave pazista ir myli.
