QUOTE(felisha @ 2016 01 12, 12:47)
5 metai nėra daug... Kaip suprantu santykiai nekokie, ar nuo pat pradžių taip buvo? Nekyla minčių apie skyrybas?
prieš naujus tai jau tikrai galvojau kad viskas, baigta, sakiau jau nebegaliu aš taip, kol kas vėl štilis, ramybė tai net nežinau, išsiskirt tai lengva labai, tuo labiau jog bendro turto kaip ir nėra, butas kuriame gyvenam mano mamos, na automobilis dar, bet tai jo man nereikia ir aišku vaikas dar yra, tai čia jau didžiausias turtas
bet o kas toliau? 5 metai gal ir ne daug, bet ir ne dvi savaitės kad taip paprastai viską mest ir bėgt laukais, prisirišimas gal likęs, nežinau. Jei viskas būtų kaip dabar yra, ramybė namuose, visi kartu kažką veikiam o ne kas sau kaip pastoviai tai man ir minčių tokių iš vis nekiltų greičiausiai, bet aš netikiu, jog taip ilgai tesis... na bus matyt...
Papildyta:
QUOTE(Off @ 2016 01 12, 13:05)
Nelabai pamenu tavo istorijos, o kur jis yra? iš kur jis nori atvažiuoti?
Na jei tik 5 metai, o santykiai jau blogi, tai nėra labai gerai, nes toliau patirtis rodo, kad būna tik blogiau.
pati gyvenau kurį laiką vien strese ir pyktyje, tai puikiai suprantu...
nėra čia mano istorijos, niekam nepasakojau, kažkaip nesinori per daug atvirauti, žmonės vis tiek supras ne taip. nesu aš jokių ribų peržengus, draugų statuse, bet tas žmogus man svarbus, jei ne svarbiausias šiuo metu, žinoma po vaiko...
visi mes suaugę ir visi žinom kodėl elgiamės vienaip ar kitaip ir kas dabar gali paaiškinti, kas yra teisinga o kas nelabai, na bent jau man tai niekas, pati esu atsakinga už savo gyvenimą, jei kas pradėtų pirštu grūmoti manau tik lengvą šypseną sukeltų