Įkraunama...
Įkraunama...

Tėtis ir mama vaiką auklėja skirtingai...

Sveiki,

Gal jau buvo tokia tema, bet aš neradau. Noriu paprašyti pasidalinti jūsų patirtimi - ką daryti tada, kai mama ir tėtis vaiką auklėja skirtingai. Tai buvo praktiškai nuo pat vaiko gimimo, yra ir dabar (mergaitei 3 metai). Su mergaitės tėčiu gyvename atskirai jau kuris laikas, jokių galimybių susitaikyti nėra. Taigi.. problema ta, kad mes turim iš esmės skirtingą požiūrį į vaiko auklėjimą. Tėtis auklėja, kaip jis sako, pagal intuiciją, o aš esu tvarkos šalininkė. Stengiuosi, kad vaikas eitų tuo pačiu metu miegoti, praustis ir tt ir pan. Žinau, kad pas tėtį namuose viskas vyksta kitaip - einama miegoti, kada einama ir tai vienas iš daugybės pavyzdžių.. kai gyvenom kartu, ir aš tarkime grįždavau vėliau (nie 21 val.), vaikas dažniausiai nemiega - klausiu kodėl, atsakymas - dūkom žaidėm nepastebėjau etc etc.. Na, problema yra ta, kad aš domiuosi, auklėju kryptingai, stengiuosi nustatyti konkretų ir aiškų savo elgesį dėl jos netinkamo elgesio, jo pračiau to paties. Vis tiek jokio rezultato, jis daro savaip. manau, kad tokia situacija labai kenkia vaikui, bet ką daryti? Būčiau dėkinga už konstruktyvius patarimus, neabejoju, kad tiktai kuri nors esate su tuo susidūrusi.
Atsakyti
Jūsų atveju yra gerai, kad jus gyvenate atskirai. Būtų blogiau, jeigu jus taip nesutartumėt gyvendami kartu. O kodėl jus norite nurodinėti vaiko tevui kaip jis turi bendrauti su savo dukra? Pabandykite save įsivaizduoti jo vietoje, ar jums tai patiktų, ar vaikui būtų geriau matyti pastoviai kaip nesutaria jo tėvai, bet už tai viskas vikstą pagal jūsų tvarką? Argi negali būti, kad tėvo namuose yra tokia tvarką, o jūsų namuose yra kitokia tvarka?
Atsakyti
QUOTE(Charizma30 @ 2015 12 28, 22:33)
Jūsų atveju yra gerai, kad jus gyvenate atskirai. Būtų blogiau, jeigu jus taip nesutartumėt gyvendami kartu. O kodėl jus norite nurodinėti vaiko tevui kaip jis turi bendrauti su savo dukra? Pabandykite save įsivaizduoti jo vietoje, ar jums tai patiktų, ar vaikui būtų geriau matyti pastoviai kaip nesutaria jo tėvai, bet už tai viskas vikstą pagal jūsų tvarką? Argi negali būti, kad tėvo namuose yra tokia tvarką, o jūsų namuose yra kitokia tvarka?


Nurodinėti, kaip bendrauti nenoriu ir nelabai galiu. Tiesiog esu įsitikinusi, kad vaikas turi turėti dienotvarkę, kuri būtų panaši, kur bebūtų, tai viena, o antra, kad vaikui būtų diegiamos bent jau panašaus elgesio modeliai. Problema yra ta, kad vienas leidžia viena, kitas kita, o tada vaikas pasimeta, kas kaip ir kur. Kaip ir tais atvejais, kai diegiamos skirtingos vertybės. Aišku, galbūt būtent jums čia neatrodo problema, o aš ta matau realiai. Problema tame, kad tėtis toleruoja vienokį elgesį, aš kitokį. Kaip vaikui suvokti, kas gerai, o kas blogai? Kaip nustatyti ribas.

Aš pati atsimenu iš savo vaikystės, kad tėvai mane siuntinėjo vienas nuo kito nuolat sprendimams priimti, ir nuo mažens puikiai žinojau, kada į kurį kreiptis ir ko prašyti. O bendro sprendimo niekada nebūdavo...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo suppykusi: 28 gruodžio 2015 - 22:44
QUOTE(suppykusi @ 2015 12 28, 23:40)
Nurodinėti, kaip bendrauti nenoriu ir nelabai galiu. Tiesiog esu įsitikinusi, kad vaikas turi turėti dienotvarkę, kuri būtų panaši, kur bebūtų, tai viena, o antra, kad vaikui būtų diegiamos bent jau panašaus elgesio modeliai. Problema yra ta, kad vienas leidžia viena, kitas kita, o tada vaikas pasimeta, kas kaip ir kur. Kaip ir tais atvejais, kai diegiamos skirtingos vertybės. Aišku, galbūt būtent jums čia neatrodo problema, o aš ta matau realiai. Problema tame, kad tėtis toleruoja vienokį elgesį, aš kitokį. Kaip vaikui suvokti, kas gerai, o kas blogai? Kaip nustatyti ribas.

Aš pati atsimenu iš savo vaikystės, kad tėvai mane siuntinėjo vienas nuo kito nuolat sprendimams priimti, ir nuo mažens puikiai žinojau, kada į kurį kreiptis ir ko prašyti. O bendro sprendimo niekada nebūdavo...


Knygoje 'Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams' yra aptarta tema apie skirtinga auklėjimą ir elgesį su vaiku. Autorius rašo, kad vaikai prie to nesunkiai prisitaiko, jeigu tik suaugusieji nepradeda kištis ir menkinti vienas kito metodų. Ir jeigu Jūs vienareikšmiškai reiklausite tam tikro elgesio būnant su jumis mieste, ar savo namuose, vaikas tai supras.

Aš turėjau situaciją, kai mano ir mano mamos požiūris labai skyrėsi. O gyvenam poros kilometrų atstumu, vaikai dažnai būdavo pas močiutę. Apie ketvirtus metus tiek pirmas, tiek antras vaikas jau be jokių problemų suprato, kaip elgtis būnant su močiute, ir kaip su tėvais. Aišku, karts nuo karto tekdavo išklausyti "o močiutė..." ir priminti, kad močiutė turi savo požiūrį, o mama savo ir jiems teks į tai atsižvelgti.
Kai tvarka visur vienoda, gal suaugusiems ir lengviau su vaiku. Nes nereikia aiškintis ką kitur leidžia ar neleidžia, atsakinėti į klausimus kodėl ten taip, o čia kitaip, išlaukti kol vaikas persiorentuoja ilgiau pabendravęs su kitaip auklėjančiu. Bet iš esmės vaikams kažkokio labai blogo poveikio nepastebėjau. Galima įžvelgti ir teigiamą to pusę - vaikai nuo mažų dienų mokomi tolerancijos kitokiai nuomonei.

Atsakyti
QUOTE(pagyvenus @ 2015 12 30, 16:57)
Knygoje 'Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams' yra aptarta tema apie skirtinga auklėjimą ir elgesį su vaiku. Autorius rašo, kad vaikai prie to nesunkiai prisitaiko, jeigu tik suaugusieji nepradeda kištis ir menkinti vienas kito metodų. Ir jeigu Jūs vienareikšmiškai reiklausite tam tikro elgesio būnant su jumis mieste, ar savo namuose, vaikas tai supras.

Aš turėjau situaciją, kai mano ir mano mamos požiūris labai skyrėsi. O gyvenam poros kilometrų atstumu, vaikai dažnai būdavo pas močiutę. Apie ketvirtus metus tiek pirmas, tiek antras vaikas jau be jokių problemų suprato, kaip elgtis būnant su močiute, ir kaip su tėvais. Aišku, karts nuo karto tekdavo išklausyti "o močiutė..." ir priminti, kad močiutė turi savo požiūrį, o mama savo ir jiems teks į tai atsižvelgti.
Kai tvarka visur vienoda, gal suaugusiems ir lengviau su vaiku. Nes nereikia aiškintis ką kitur leidžia ar neleidžia, atsakinėti į klausimus kodėl ten taip, o čia kitaip, išlaukti kol vaikas persiorentuoja ilgiau pabendravęs su kitaip auklėjančiu. Bet iš esmės vaikams kažkokio labai blogo poveikio nepastebėjau. Galima įžvelgti ir teigiamą to pusę - vaikai nuo mažų dienų mokomi tolerancijos kitokiai nuomonei.


Galiu tik pritarti, pas mane panašiai buvo. Mama ir tėtis mane auklėjo skirtingai, bet nieko. Užaugau. Irgi žinojau ko ir kada prašyti, kad leistų, kas kada leidžiama, ką galima daryti prie mamos, o prie tėčio ne ir atvirkščiai. Pripras ir jūsų vaikas, nieko blogo nematau mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Charizma30 @ 2015 12 28, 23:33)
Jūsų atveju yra gerai, kad jus gyvenate atskirai. Būtų blogiau, jeigu jus taip nesutartumėt gyvendami kartu. O kodėl jus norite nurodinėti vaiko tevui kaip jis turi bendrauti su savo dukra? Pabandykite save įsivaizduoti jo vietoje, ar jums tai patiktų, ar vaikui būtų geriau matyti pastoviai kaip nesutaria jo tėvai, bet už tai viskas vikstą pagal jūsų tvarką? Argi negali būti, kad tėvo namuose yra tokia tvarką, o jūsų namuose yra kitokia tvarka?

O kodėl nusprendėte, jog būtina laikytis jūsų modelio, o ne tėčio? Kaip jaustumėtės, jei tėtis verstų jus paklusti savajam?
Moterys jau teisingai parašė - leiskite vienuose namuose turėti vienokias taisykles, kituose - kitokias ir nemenkinkite vienas kito. Abu jūs esate teisūs tol, kol nė vieno iš jūsų metodas tiesiogiai nekelia pavojaus jūsų vaiko sveikatai.
Atsakyti
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2016 01 13, 18:08)
O kodėl nusprendėte, jog būtina laikytis jūsų modelio, o ne tėčio? Kaip jaustumėtės, jei tėtis verstų jus paklusti savajam?
Moterys jau teisingai parašė - leiskite vienuose namuose turėti vienokias taisykles, kituose - kitokias ir nemenkinkite vienas kito. Abu jūs esate teisūs tol, kol nė vieno iš jūsų metodas tiesiogiai nekelia pavojaus jūsų vaiko sveikatai.


Todel, kad ne karta bandziau inicijuoti diskusija ir siuliau pasitarti ir pasikalbeti, kaip butu geriau. Bet visa laika yra ignoravimas arba atsakymas, kad neva cia bobiski reikalai ir pan. Ir galbut todel, kad pati pamenu, kaip puikiai buvau ivaldziusi manipuliacijos tevais mena smile.gif

As nesitikiu, kad kazkokiu budu galeciau sukontroliuoti kazkokius dalykus, noretusi, kad pagrindas butu panasus diegiamas. Tik tiek. Dabar as net nezinau, kas vyksta, nes tevas, kaip minejau, i diskusijas nesileidzia, o vaikas yra per mazas, kad galetum suprasti, kas vyksta.



Atsakyti
Tai ir nekontroliuokite. Tevas turi teise i savo nuomone.
Atsakyti
QUOTE(suppykusi @ 2016 01 17, 08:53)
Todel, kad ne karta bandziau inicijuoti diskusija ir siuliau pasitarti ir pasikalbeti, kaip butu geriau. Bet visa laika yra ignoravimas arba atsakymas, kad neva cia bobiski reikalai ir pan. Ir galbut todel, kad pati pamenu, kaip puikiai buvau ivaldziusi manipuliacijos tevais mena smile.gif

As nesitikiu, kad kazkokiu budu galeciau sukontroliuoti kazkokius dalykus, noretusi, kad pagrindas butu panasus diegiamas. Tik tiek. Dabar as net nezinau, kas vyksta, nes tevas, kaip minejau, i diskusijas nesileidzia, o vaikas yra per mazas, kad galetum suprasti, kas vyksta.

o kas dabar yra blogai? Tavo namuos vienokios taisyklės, tėvo namuose kitokios. Vaikas dėl to neturi problemų, tėvas dėl to neturi problemų, o tu turi. Tai kame bėda?
Atsakyti