Vilniuje gyvenanti prancūzė: Lietuva maitinama mitais
Kaip tu matai situaciją dėl rasizmo Lietuvoje?
Situacija juda į priekį, bet išlieka primityvi. Kartais atrodo, kad grįžtame į viduramžius. Vyksta nepriimtini dalykai. Pavyzdžiui, pikti komentarai feisbuke, kreivi žvilgsniai ar spoksojimas į gatvėje praeinantį juodaodį... Tvyro nesuprantama baimė, kuri man atrodo nežmogiška. Ta baimė kilusi iš mitų, iš legendų. Jaučiu, kad pykčio yra per daug.
Kokia situacija dėl rasizmo Prancūzijoje lyginant su Lietuva?
Prancūzijoje irgi yra rasizmo. Ypač po teroristų išpuolių padidėjo priešiškai nusiteikusių žmonių skaičius. Žinau, kad keturiasdešimt procentų žmonių Prancūzijoje yra linkę į rasizmą, ypač prieš musulmonus. Tačiau tas rasizmas kažkoks žmoniškesnis. Prancūzai sako: Grįžkit į savo šalį. O Lietuvoje: Tegu miršta! Mums nesvarbu! Jie prievartaus mūsų moteris! Nesąmonė taip galvoti! Nesuprantu, iš kur į Lietuvą ateina ta didelė baimė, kas ją maitina? Prancūzijoje situacija ne tokia ekstremali.
Labiausiai mane skaudina, kai žymūs Lietuvos menininkai, inteligentai, atrodo, išsilavinę žmonės, viešojoje erdvėje skleidžia tas pačias primityvias mintis, jog pabėgėliai yra baisu, jog geriau jie čia nevažiuotų ir panašiai. Atrodo, kad ir jie tiki legendomis, propaganda. Liūdniausia, kad daug žmonių jų klauso ir tiki.
Kokį vaidmenį, tavo nuomone, medija atlieka Lietuvoje dėl pabėgėlių ir rasizmo apskritai?
Manau, kad medija maitina žmones nepagrįsta baime. Ji atrenka tik blogiausius faktus. Taip, įvyksta baisių dalykų, bet tai tik viena istorija palyginti su visa sirų tauta, kuri nori pabėgti, nes vyksta karas. Iš mažų detalių kuriamos didelės įžvalgos.
Kur tau Lietuvoje dar teko susidurti su rasių diskriminacija be interneto erdvės?
Kartą dainavau ir skaičiau poeziją inteligentiškoms, turtingoms moterims. Po koncerto buvau pakviesta prisėsti prie jų stalo. Mes kalbėjomės ir viena iš tų moterų sako: O, man labai patinka Paryžius... Toks gražus miestas, bet ten per daug juodaodžių. Tikrai per daug.Aš supykau ir nuoširdžiai pasakiau, kad tai yra normalu. Juodaodžiai taip pat yra prancūzai kaip ir mes. Koks skirtumas! Juk juodaodžiai Prancūzijos dalis. Jie yra Prancūzija, jie yra mūsų istorija. Net mano draugai, kurie, atrodo, yra tolerantiški, pasako panašių nesąmonių. Ir man keista, kad žmogus žmogų vis dar skirsto pagal odos spalvą.Apskritai, Lietuva yra maitinama mitais ir legendomis apie kitas šalis. Pavyzdžiui, aš, kaip prancūzė, daug kartų susidūriau su stereotipais, kad prancūzai mėgsta vyną, valgo sūrį, klauso Joe Dassin ir ryte perka kruasanus. Be abejo, tai gražu, bet tuo pačiu juokinga. O kai supranti, kad lietuviai rimtai tuo tiki, pasidaro dar liūdniau. Lietuvoje dažnai einama į kraštutinumus, nežinant tikros informacijos. Vietoje to, kad žmonės skaitytų, gilintųsi, jie tiesiog reiškia savo nuomonę ir absoliučiai ja tiki.
Skaitykite daugiau:
http://www.delfi.lt/...s.d?id=70087870