Važiuoja stogas....

Sveikos,auginu 8 menesiu kudiki ir man atrodo kad visai nesusitvarkau... Vaikas pasidare irzlus,naktimis daznai keliasi verkia,diena pastoviai zyzia,viskas jam negerai,valgyti valgo tik misini,zodziu as pavargstu vien nuo bandymu jam kazka sumaitinti ir tvarkymo po visko. Vyras daug dirbq,ateina namo pusvalandi iki kol vaikas eina miegoti,dazniausiai dirba ir savaitgalius,vaikas nenori nei uzmigti su teciu nei valgyt....as taip isvargstu per diena ir nakti su vaiku kad svajoju jog vyras ji bent nakciai uzmigdytu bet viskas baigiasi baisiausiom isterijom ir klykimais kol neateinu vel as... As atrodo nesugebu isskyrus veikla su vaiku net issisukuot plauku...kai jis uzmiega darau valgyt ir panasiai,darausi irzli ir pikta,vaikas apskritai mane varo is proto...anksciau jis buvo ramesnis,dabar prabunda nuo kiekvieno snaresio,kuo toliau tuo daugiau reikalauja demesio,amzinai nori buti ant ranku arba sliauziot diena nakti per mane. Prie to pacio kad jis moka ropineti jis niekur nuo manes neatsitraukia,kaip prilipes. Gal kam taip pat buvo? Gal kada nors baigesi toks nevilties etapas kai atrodo jog tuoj isprotesi nuo savo pacios vaiko?

Tai gal kūdikio, o gal ir jūsų pačios sveikatos prastos, silpnos iš to ir kyla dauguma problemų: neramus, nevalgus ir t.t.. Aš tai patarčiau fitoterapiją, bet čia reikia gilintis, mokytis to dar iki nėštumo, kad pati būtumėt buvusi visiškai sveika ir pasiruošusi kūdikui. O pas jus dabar kaip suprantu nei galimybių yra domėtis jau, nei ką, todėl teks pralaukti šį laiką ir tiek. Tačiau imkite save į rankas, nes jei taip ir toliau gyvensite, namuose toks vos ne karo stovis bus, tiek negatyvo, tai rimtą bėdą prisišaukti galite ir buvę problemos gali atrodyti tik perliukai

Sveika atvykus į motinystę
Aš puikiai jus suprantu, nes pati tą prėjau. Tiksliau vis dar einu, tik vaikai jau 6.5 ir 4.5 metų amžiaus, problemos kitos, bet ta pati savijauta vis išlenda.
Visų pirma ko jums reikia, tai pagalbos iš šalies su vaiku. Jei vyras nuolat dirba ir negali suteikti šios pagalbos, prašykit tėvų, uošvių, draugių, galų gale samdykite auklę - bet ką, kad galėtumėte atitrūkti, pailsėti, skirti laiko sau, galų gale praleisti kažkiek laiko su vyru kaip pora. Jūs tikrai ne viena taip jaučiatės, bet turit ieškot palengvėjimo jau dabar, o ne laukti kada tai praeis. Tai nepraeis dar ilgai, o gal ir niekada. Aš nenoriu gąsdinti, tiesiog kalbu iš asmeninės patirties bei patirties tų mamų, su kuruomis kalbėjau ir jautėsi taip pat. Tik tos, kurios sulaukė pagalbos iš šalies, o ypač savanoriškos pagalbos iš vyro, jautėsi gerai ar bent jau daug geriau. Aš asmeniškai tokiomis sąlygomis augindama vaikus jaučiuosi kaip vieniša mama ir su laiku vis labiau imu mąstyti, kokia prasmė tuomet apskritai gyventi šeimoje, kur vyras ne padeda, o dar reikia rūpintis juo... nelaukite, kol prieisite kryžkelę, kurioje atsidūriau aš, vaikas nėra jūsų vienos ir rūpintis juo turite ne tik jūs. O jūs privalote nepamiršti ir savęs pačios.
Kas dėl vaiko neramumo - čia viskas kaip užburtame rate: kuo prasčiau jaučiatės jūs, tuo neramesnis jaučiasi vaikas, jam persiduoda jūsų savijauta, emocijos, dirglumas. O dėl ko negali tėtis su juo nieko nuveikti? Nes vaikas nuolat būna su jumis, jis nepripratęs prie tėčio, jis jam tarsi svetimas žmogus. Kūdikis jau perimęs jūsų blogą savijautą, o kai jis jaučiasi blogai, nori būti šalia artimiausio žmogaus, mamos, taip jis jaučiasi saugesnis. Tik kad jūs ir vėl su artumu perduodate ir neigiamas savas emocijas bei savijautą.
Stiprybės jums

Gal vaikui dantukai dygsta? Gali del to pasidaryt irzlesnis ir prasciau miegot. Paieskokit, vaistinej yra visokiu tepaliuku nuo dantuku skausmo, gal pades. Siulyciau ir paciai pailset, nuovargis nei vaikui, nei tau paciai sveikatos neprideda. Spjauk i tuos tvarkymus, gaminimus ir pamiegok kartu su vaiku. Nepasius tas vyras be vakarienes. Ir leisk ir vyrui prisidet prie vaiko prieziuros, tegul pasistengiair jis, atranda buda kaip nuramint, pamaitint, uzmigdyt. Geriausiai iseikit pati pasivaiksciot, kol vyras pamaitins ir uzmigdys. Gi nieko neatsitiks vaikeliui, blogiausiu atveju paverks kiek ir nustos. ir pati pailsesit, ir vaikas ramesnis bus, ir tetukas suzinos ka reiskia vaiko prieziura.

[quote=Irony,2016 01 23, 13:27]
Sveika atvykus į motinystę
Aš puikiai jus suprantu, nes pati tą prėjau. Tiksliau vis dar einu, tik vaikai jau 6.5 ir 4.5 metų amžiaus, problemos kitos, bet ta pati savijauta vis išlenda.
Visų pirma ko jums reikia, tai pagalbos iš šalies su vaiku. Jei vyras nuolat dirba ir negali suteikti šios pagalbos, prašykit tėvų, uošvių, draugių, galų gale samdykite auklę - bet ką, kad galėtumėte atitrūkti, pailsėti, skirti laiko sau, galų gale praleisti kažkiek laiko su vyru kaip pora. Jūs tikrai ne viena taip jaučiatės, bet turit ieškot palengvėjimo jau dabar, o ne laukti kada tai praeis. Tai nepraeis dar ilgai, o gal ir niekada. Aš nenoriu gąsdinti, tiesiog kalbu iš asmeninės patirties bei patirties tų mamų, su kuruomis kalbėjau ir jautėsi taip pat. Tik tos, kurios sulaukė pagalbos iš šalies, o ypač savanoriškos pagalbos iš vyro, jautėsi gerai ar bent jau daug geriau. Aš asmeniškai tokiomis sąlygomis augindama vaikus jaučiuosi kaip vieniša mama ir su laiku vis labiau imu mąstyti, kokia prasmė tuomet apskritai gyventi šeimoje, kur vyras ne padeda, o dar reikia rūpintis juo... nelaukite, kol prieisite kryžkelę, kurioje atsidūriau aš, vaikas nėra jūsų vienos ir rūpintis juo turite ne tik jūs. O jūs privalote nepamiršti ir savęs pačios.
Kas dėl vaiko neramumo - čia viskas kaip užburtame rate: kuo prasčiau jaučiatės jūs, tuo neramesnis jaučiasi vaikas, jam persiduoda jūsų savijauta, emocijos, dirglumas. O dėl ko negali tėtis su juo nieko nuveikti? Nes vaikas nuolat būna su jumis, jis nepripratęs prie tėčio, jis jam tarsi svetimas žmogus. Kūdikis jau perimęs jūsų blogą savijautą, o kai jis jaučiasi blogai, nori būti šalia artimiausio žmogaus, mamos, taip jis jaučiasi saugesnis. Tik kad jūs ir vėl su artumu perduodate ir neigiamas savas emocijas bei savijautą.
Stiprybės jums
Aciu labai uz palaikyma. gyvenu uzsieny giminaiciu cia nera kurie galetu padeti,aisku labai gaila, nes kartais nors valandai noretusi tiesiog iseiti is namu. As jauciu tiesiog kad pamirstu save labai daznai per toki ritma, jau nekalbu apie musu su vyru kaip poros santykius, nes mes net negalime pasikalbeti ka jau sneketi apie intymu gyvenima...o juk as suprantu kad jis vis delto vyras, bet man jau nera jegu niekam.

Papildyta:

Aciu uz patarimus na taip siuo metu jam kaip tik dantys dygsta. Jau viska isbandziau,ir tepaliukus ir vaikiskus ibuprofenus su paracetamoliu,sedalia kad geriau miegotu,viburcol zvakutes kurios visiskai jo neveike ir taip toliau...kaip zyze taip zyzia toliau ir nemiega.

parasykit vyrui laiska. Nuosirdu, visa ka galvojat, ko tikities. Galit e-mailu issiust, jei darbe juo naudojasi. Gal pavyks sutart, kad grizes uzsiims vaiku, o jus bent valandai iseisit pasivaiksciot ar pamirksit vonioj. O gal aukle pavyktu kasdien bent kokiom 3 val.nusamdyti?

Kokioj šaly gyvenate? Turbūt vyksta kažkokie užsiėmimai tėvams su vaikais. Bent UK pilna įvairių grupių. Ištrūktumėt iš namų, su kitom mamom paplepėtumėt, susipažintumėt ir lengviau būtų O ir vaikai ramesni bei ne taip prie mamos prilipę, kai aplink pilna kitų vaikų ir dar nematytų žaislų

Siaip smalsu. O kodel profilyje nurodyta, kad vaiku nera? Uzsimirsus autore buvo? Sorry uz itaruma, bet ne pirmi metai forume esu, pastebeta ne viena issigalvota tema.

Tai kai registravosi, dar vaikų neturėjo, po to pasigimdė, profilyje info nepakeitė, tiek neišmąstot?

Del laisko tai as kazkaip gal net nedrisciau...kiek pries tai bandziau sneketis ir prasyti kad nedirbtu bent sekmadieniais tai jo pozicija siuo klausimu buvo labai aiski,kad jis turi mus islaikyti ir nama,ir kad reikia pinigu….. del aukles matot,as turbut kaip ir dauguma mamu vis galvoju kad mano vaiku nieks taip nepasirupins kaip as. Reiketu bent pazistamo zmogaus kad galeciau palikti vaika pvz kai kazkokiu reikalu tureciau...
Papildyta:

Aga,as butent is tu kur neturi ka veikti po mokyklos,sedziu ir issigalvoju temas mamu/tevu svetaineje. Dar pamirsau pamineti kad man 13 metu.

Bet matot kaip nuotaika jums pakilo, juokais tik plyštate Gal jau ir vaikas nebeirzlus ir gal jau nustojote vaistus jam kišti?

Is pradziu maniau kad mano vaikas dar per mazas,kitavertus as gyvenu tikrai mazam miestely cia net uzsiemimai tik vieni mazesniems masazo pamokele viena nuo pilvo diegliu ir didesniems trupuciuka skaito pasakas bibliotekoje... bet reikes pasidometi labiau gal tikrai ka nors tinkamo atrasiu apie ka nezinojau.
Papildyta:

Tai kad parasiau ka isbandziau nereiskia kad nuo ryto iki vakaro jam viska kisau kad tik nezystu,jus manau suvokiate tai
Papildyta:

Jus teisi,aciu uz gera atsakyma