Paprasciausiai priimk viska taip kaip yra naturaliai, tokia motinyste ir niekur nuo jos nepabegsi. Man irgi niekas nepadejo vaiku auginti su dviem visur vazinejau ir tebevazineju, tik tiek,kad jie aisku paaugo, ,dabar jei reikia drauge valandele paziuri, bet siaip patys su vyru visa laik verciames.
O del to valgymo, nezinau mano vaikai iki metu pagrinde mano pienuka gere, nezinau kaip su misinukais. Bet as teduodavau kazka paragauti, vaisiu, uogu, siek tiek kosiu , padedavau lekstute i kedute ta maitinimo ir zaizdavo ten ,kiek norejo, nemaitindavau, kiek suvalgydavo tiek. Atradau,aks patinka, ka mieliau valgydavo, o ko ne pvz tu trintu darzoviu kosiu neivienas nemego tik atskiras darzoves, smulkiai labai supjaustytas.
O vaikai aisku , kad keiciasi, juk auga, tuoj nebesugausi po namus
ne specialistu, o geriau mamyciu kokiu ieskok draugiu, kur galetumet veina kitai pasiguosti savo vargeliais, nes vyras retai,kuris ka supranta tame

Buna juk labai daug visokiu grupu, kur renkasi mamos su vaikuciais...
Tu geriau eik i kitas temas ,kur konkreciai apie vaiksu i bendraamziu kokia grupele, pamatysi,akd tavo vargai tokie dazni ir visiskai nesiskirtini
Del dantuku duok kramtuku atvesintu saldytuve ir masazuok dantenas, nu aisku stebek vaika, kas jam geraiusiai padeda...
[/quote]
Aciu uz issamu ir informatyvu atsakyma
Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 01 25, 07:10)
Ojojoj, blogas patarimas

Ilgą laiką nemiegančiam žmogui ir taip pasimaišo protas, į psichinę uždaro, o čia siūlyti nemiegojusiai mamai dar energetinius gėrimus(kad ir fitoterapinius)
Autore, aš užauginau tris vaikus. Du iš jų buvo tikri monstrai

Pakraupinsiu, bet nemiegojo iki 2 metų visiškai. Klykdavo ir dieną, ir naktį. Nusnūsdavo 15 minučių, aš kaip indėnas ant pirštų galų į lovą įsliūkindavau, tik spėdavau galvą ant pagalvės padėti ir vėl-beeeeeeeee

Po savaitės tokio būdravimo man ėmė perplakti širdis, visa drebėjau, akys buvo raudonos, galva svaigo, buvau nesipraususi, nepersirengusi, nevalgiusi, kambarių netvarkiusi. Tik vaiko valgis, jo a la miegas, pastovus nešiojimas arba supimas vežimėlyje.
Kas padėjo? O gi su pirmu vaiku-tėvai, kurie pasiimdavo anūką, išsiveždavo į kaimą savaitgaliui, o aš dvi paras miegodavau, miegodavau... Sekmadienį parveždavau, bet jau pasitikdavau pailsėjusi, žvali, mylinti mama.
Antrą vaiką augindama tėvų pagalbos jau nebesulaukiau, samdžiausi moterį pensininkę, kad ji ateitų dienos metu ir kelias valandas LEISTŲ MAN IŠSIMIEGOTI. Kadangi pati būdavau namuose, tai ja visiškai pasitikėjau, žinojau, jog net filmuoti nereikės, aš juk už sienos, ji nedrįs mano vaiko skriausti. Ji nešiodavo vaiką, supdavo, o aš kitame kambaryje užsiklodavau galvą ir panirdavau į palaimingą miegą... Pakako man tų kelių valandų, rėksminga naktis nebūdavo tokia ilga, o pačiai stogas nebevažiavo.
Štai o trečias vaikas buvo kataloginis, kaip iš reklamos: verkdavo tik kai kažką stipriai skaudėdavo, iš vakaro pamaitindavau, paguldydavau, jokių ten pampersų keisti nereikėjo, išmiegodavom iki 7 ryto, labai ramus ir smagus vaikas augo.
Mano patarimas vienas: ir vis tik ieškokitės moters, ne pupytės, o kokios vienišos ar pagyvenusios moters, kuri galėtų kelias valandas jums leisti tiesiog pamiegoti. Kai su ja apsiprasit ir pamatysit, jog ji su jūsų vaiku irgi susitvarko neblogiau, nei jūs-galėsit po truputį ir valandžiukei juos vienus palikti, išeiti galvą prablaškyti.
Vis galvoju apie jusu laiska ir manau kad mano atveju buna dar prasviesejimu tokiu kad jis pvz ismiega po 3 h nakti iki kito ropojimo ir klykimo

idomu skaityti kitu patirti ir ko nors pasimokyti is jos arba pritaikyti ieskant sprendimo, dekui.