QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 08, 16:08)
Nežinau, ką atrašė mama, bet daugiau siuntinių negavom, o kai teta atvyko 1985 į svečius, tai pamenu, jog mamos labai atsiprašinėjo už labdarą, sakė, jog jiems Amerikoje buvo pripasakota, jog vaikštome nuplyšę, nudriskę, šąlame, tad ir skubėjo moteris su labdara bet kokia, juk čia ir skuduru būsime patenkinti
O atvykusi pamatė, jog plikom subinėm nevaikštom 


Kažkurioj Joanos Chmelevskos knygoj buvo labai gerai tas amerikiečių įsivaizdavimas, kaip čia pas mus tarybinius gyvenama, parodytas. Skaičiau jau Nepriklausomybėj, tai net galėjau iš juoko išsižviegt. Šiaip nelabai gal būtų buvę juokinga, būnant ten...
QUOTE(valkata @ 2016 02 10, 12:13)
O kodėl tada rusų kalbos priverstinis mokinimasis (beje, ne nuo antros, o tik nuo ketvirtos klasės, pradinukai mes rusų kalbos nesimokinome) buvo blogas, atseit nutautinimui skirtas dalykas? Reikėtų tokį ankstyvą privalomą užsienio kalbos mokymą traktuoti vienodai...
aš mokinausi rusų kalbą nuo "nulinės" klasės. Tai kai anglų tik nuo antros - tai koks jau čia nutautinimas

nors šiaip, pvz. vienas universitetas leidžia žurnalus, tarptautinės klasės, tai į juos nuo šiemet DRAUDŽIAMA rašyti lietuviškai. tik angliškai galima. Tai nelabai ir skiriasi nuo tarybinių laikų, kai buvo draudžiama rašyti mokslinius straipsnius lietuviškai, galėjai tik rusiškai.
jei jau taip pažiūrėjus. Savaime suprantama, tas lindimas į... atsiradęs būtent iš tarybinių laikų, pasakytum, čia Lietuva, norėsim ir rašysim - ir nieko su tuo bendradarbiaujanti užsienio leidykla padaryt negalėtų, bet rezultatas yra koks yra.
QUOTE(Reginok @ 2016 02 16, 03:14)
Vesa erdve, forumas, tema -Ar Sovietų sąjungoje buvo gera gyventi? kodel negalima tureti savo nuomones siuo klausimu, juk gyvename demokratineje salyje, tuo ir didziuojames, kad turime zodzio laisve, liudna skaityti tokius komentarus, tai parodo kad netoli nuzygiavome nuo anu laiku.
va tas man temoj ir nepatinka. kad bandoma žmones sudirbti. o juk iš tiesų buvo šeimų, tų vadinamų blatinių, kurioms buvo gerai tarybiniais laikais. ir kadangi jų sąlyginai irgi buvo ne taip jau mažai, visai nenuostabu, kad temoj yra palikuonių, kuriem tikrai buvo gerai ir dabar galimai tikrai yra blogiau.
aš tam tikra prasme irgi iš blatinės šeimos, tiesa, ne KGB irštvos, tiesiog tėvas dirbo pašto dėžutėse, tai turėjom ir butą didelį, ir maisto ir kuo apsirengt... ir tam tikra prasme finansiškai aš dabar gyvenu blogiau, nei gyvenau maža būdama. bet tai mano pasirinkimas - ir koks džiaugsmas yra turėti galimybę rinktis...
Nors sovietinė propaganda veikė ir mane, ir turiu gėdingą prisiminimą, kaip mane priėmus į pionieres, džiugiai tėvų akivaizdoje ėjau atsilapojus paltą, nes pasak manęs kaklaraištis man krūtinę šildo - įsivaizduoju kaip jiems, šeimose turėjusiems tremtinių, buvo "džiugu" turėti tokią dukrą. Ir net nelabai ką pasakysi auklėdamas - a nūž nubėgs ir kaip Pavlikas Morozovas paskųs... Aišku, paskui kažkaip smegenis susidėjau į vietą, nors net nelabai žinau kaip, gal visgi sugebėjo jie mane paprotint, ar kokios literatūros gavau, nežinau... Dešimties buvau kai taip džiūgavau savo pionierizmu

Tai vat man pasisekė, kad kažkaip smegenai išlaisvėjo. Tėvai buvo už laisvę. Seneliai. O kam nebuvo - tai iš kur po galais atrasti to patriotizmo? O kažkuo tikėti tai reikia, tai kodėl ne savo vaikyste? Ir tas pasiūlymas žmogų kažkur išsiųsti už KITOKIĄ nuomonę - yra ir požiauris, ir kas bjauru, visiškai grynai tarybinis. Prisiminkim, tarybiniais laikais irgi trėmė už KITOKIĄ nuomonę.
Tai siūlau svetimos nuomonės trėmimų entuziastėm pagalvoti - iš kur ateina tokia mąstysena - ir jos atsikratyti. Kaip sykis vasario 16osios proga. Galų gale išties išlaisvėti, nes į laisvą mąstymą neatskiriamai priklauso ir tolerancija kitaip galvojantiems.
Su švente
