QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 18, 11:47)
Kalbant apie sovietmetį ir lyginant šiuos laikus(nes juk dauguma taip ir daro, kaip pagrindinį argumentą meta "o dabar tai galime bet kur nuvažiuoti", "o dabar parduotuvės tai pilnos" ir pan.), sovietmečio laikotarpiui pagiriamą žodį galiu pasakyti tik:
1. Medicinai. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes tai irgi eina kartu su civilizacija, bet tokių biurokratinių trukdžių patekti pas gydytoją nebuvo
Susirgai, nuėjai, iškart tyrimai, o pagal juos arba į ligoninę, arba išmaldauji gydymo namuose. Viskas. O dabar, manau, nereikia man ir postringauti apie ligos suriestą žmogelį ir sugebėjimą išsitirti:eilė po mėnesio, eilė po trijų mėnesių, eilė po pusės metų, jei nepamirsi...
2. Švietimo sistema. Atmeskim tikrai nemalonų leninizmą-komunizmą, visa kita idealu: mokyklose pagarba mokytojui, į universitetus įstoja tik gabūs moksleiviai, mokslas nemokamas.
3. Darbas. Net pats kvailiausias mokinys iš profesinės mokyklos buvo garantuotas, kad turės darbą ir gaus pinigus. Dabar gi pusė Lietuvos-pašalpiniai.
4. NEMOKAMAS nekilnojamas turtas. Kodėl išdidinau tą žodį? O gi todėl, kad nebuvo nė vieno žmogaus, kuris miegodavo prie medžio ar patiltėj. Nesvarbu, kad jis to nekilnojamo turto negaudavo savininko teisėmis, bet stogą virš galvos turėjo visada ir jis, ir vaikai, nereikėjo mokėti jokių nuomų, jokių mokesčių už šildymą ir karštą vandenį
Mano patirtis sovietmetyje tokia:
1. Medicinai - turėjau žaizdelę, kuriai užgydyti būtų labai tikęs šaltalankių aliejus, gydytoja paklausė, ar neturiu pažįstamų ar giminių ministerijoj, galėčiau gauti receptą šitam ypatingai sudėtingam vaistui
. Mama sunkiai susirgo, rajono ligoninėj liepė ruoštis laidotuvėms, laimei, dėdė turėjo pinigų ir pažįstamų Kauno klinikose, net nežinau, kiek sumokėjo, bet paguldė, mėnesį gydė, po to dar pragyveno trisdešimt metų.
2. Švietimo sistema - visa klasė su auklėtoja priešaky šaipėsi ir mergaitės, einančios į bažnyčią, koridoriuje buvo iškabintos jos karikatūros. Nestojus į komjaunimą, charakteristikoje atsirado įrašas - netinkama studijuoti aukštojoje mokykloje, neatsikračius buržuazinių prietarų. Vyrukas, baigęs pas nusipelniusį LTSR lituanistą iš lietuvių k. stojamojo egzamino gavo 2 (stojo į mediciną), paprašius parodyti darbą, buvo iškoliotas ir išvarytas. Neturėjo pinigų kyšiams, buvo našlaitis, tai stojo į profkę, baigė raudonu diplomu ir tada turėjo teisę įstoti be konkurso, galiausiai tapo gydytoju iš pašaukimo, bet ilgokai užtruko. Ir šiaip, stojant į aukštąją kas tik galėjo, samdėsi korepetitorius, kad išlaikytų stojamuosius.
3. Darbas - tėtis drebančiom iš nuoskaudos rankom pareidavo iš darbo, kai tekdavo taisyti tų vos baigusių profkes ir nieko nemokančių broką, dirbti dvigubai daugiau, o algos būdavo vienodos, nes jis nepartinis ir netgi buvęs politinis kalinys. Apie gaminių kokybę nėr ką pasakoti, visi ieškodavo importinių, jei tik turėjo šansą. Ne veltui tų laikų anekdotas sakė - valdžia vaidina, kad moka, darbininkai vaidina, kad dirba.
4. Nemokamas nekilnojamas turtas - tėvai ilgą laiką nuomodavosi kambarėlį pas žmones, iš kurio dažnai tekdavo išsikraustyti. Jau turėdami du vaikus gavo "komunalkę" - vieno kambario, kuriame buvo ir virtuvė, lentinį pusnamį, tik dar po šešių metų 5 asmenų šeimai skyrė žinybinį (kas reiškė, jog neteksi buto, jei sugalvosi pakeisti darbą) 2 kambarių butą
. Giminės didmiesčiuose gyveno dar geriau - priestate prie malkinės, komunalkėse su dviem, trim svetimom šeimom dalindamiesi bendra virtuve, vonia ir tualetu.
Neskiesk, tokio namo jis negalėjo pasistatyti 78 metais. Jis jau gerokai perdarytas nepriklausomybės laikais.
ir vis dar lieka neatsakytas klausimas, jei pačios užgrobtų kokią šalį tai ar lepintų tuos žmones? 
ir Brežneva 
Tau turėtų būti uždrausta kalbėti forume, nes turi kažkokių rimtų sutrikimų, bent jau atminties, jei ne daugiau 
