Ar Sovietų sąjungoje buvo gera gyventi?

Tai be abejo įtakojo.

Kieme turėjome vaikinuką, peštukas nerealus buvo, su visais ir dėl visko- iškart muštis puldavo. Augant žiaurėjo jo tos muštynės.
Dabar prisiminus visai nekeistą, kad tokiu augo. Tėtis jo, kurio aš tai bijojau, amžinai su dryžuotom pižaminėm kelnėm, apatine maike be rankovių, nepraleisdavo progos kieme prie mūsų žaidžiančių prieiti ir pamokyti gyventi, anot jo užaugę, turėjome visus ruskius iššaudyti, nes jo tėvai buvo ponai, o valdžia juos išbuožino ir va todėl jis turi gerti žigulinį alų, o ne konjaką, kaip ponui priklausytų.
Aišku, jog tą berniuką įtakojo, jei tai buvo teisybė, tai, kad jo senelius išbuožino. Tik vat klausimas kas įtakojo labiau- santvarka ar jo paties tėčio požiūris į situaciją, tėčio elgesys ir pamokymai kaip reikia gyventi?

Ko rusai neturi? Skalbiankių, indaplovių, mobilių? Negali jaunimas rinktis ką studijuoti? Keliauti negali? Tai kad turi ir gali, toje pačioje Lietuvoje rusų turistai laukiami, kiek žinau.

Taip, taip, sovietiniais laikais žmonės nuo vėžio nemirdavo, tik šiais laikais. Nors ką aš čia, nors tiek tėtei, tiek močiutei darytos operacijos nepriklausomybės metu, sėkmingos. Na bet juk taip negali būti šiais laikais tik tarybiniais taip būdavo.
Papildyta:
Man dabar medicinoj patinka tai, kad gali rinktis gydytoją, tiek šeimos, tiek specialistą. Su siuntimu kad ir į kitą miestą gali važiuot, gausi nemokamą gydymą bet kurioje poliklinikoje. Anksčiau tik griežtai pagal gyvenamą vietą, visi gydytojai. Todėl dabar ir yra eilės pas gerus specialistus.

Tik tą siuntimą turi "išsipirkti"

Neteko nei man, nei artimiesiems pirkt. Bet jei jau ateinat su tokiu požiūriu pas gydytoją, tai nesistebiu, kad niekur nepriima.

Mano patirtis priešinga. Nebuvo "vokelių mados", gėlės, saldainių dėžutė, dar konjako butelis ir visas kyšis jau po gydymo. Vokeliai išlindo jau visai prieš pat 1990, vėliau jau atviru tekstu pasakydavo, kad reikia duoti, o jei ne, tai gali apsisukęs eit iš kabineto, nes gi niekam nebepasiskųsi.

Lietuvai reikia "persirgti" ligomis, kurias turi ir turėjo visos postkomunistinės valstybės: netobuli politikai, vertybių pasikeitimas ir dar gana nemažas sąrašas. Negyvenu su rožiniais akiniais ir matau daug neteisybės, bet tuo pačiu ir suvokiu kokiai santvarkai reikia padėkoti už tai, kad negyvenu it suomė arba danė. Nes tema ir yra apie tą santvarką, o ne apie individualius atvejus arba nuoskaudas.

Man, vilnietei, nereikia, labiliau čia į viską žiūri, o štai giminaičiams iš rajonų, kad gauti siuntimus į Vilnių, reikia kryžiaus kelius praeiti O apie kelialapius į sanatorijas iš viso pamiršti gali.
Sovietmečiu tėvai kasmet gaudavo kelialapius į sanatoriją.

Ne vieno kaimo žmones pradžiugintų gražinimas nors med punkto su med sesele pagal gyvenamąją vietą, tegul jau ir be teisės pasirinkti med seselę.

Kadangi panašu, kad esu vyresnė, tai kaip košmarą atsimenu dukros gimdymą, nes buvau baisiai žeminama, kai dėl siaubingo skausmo paprasčiausiai pamiršau duoti rubliukų akušerei. Sanitarė vėliau palatoje "pamokė" ir paaiškino, kodėl su manimi taip pasielgė, nes reikėjo "duoti į kišenę". Tokios tendencijos išliko, kaip baisus reliktas, ir dabartinėse ligoninėse, ypač jeigu dirba anos kartos medikės. Mano draugė suomė net nesuvokia apskritai tokio "fenomeno". Turi pasikeisti 2 kartos, jeigu norime "pasveikti" nuo sovietmečio, nes tai jau gentiniai pakeitimai įvyko.

Netiesa. Privalomas sveikatos draudimas dengia ne visas paslaugas. Ir ne kiekviena įstaiga priims gydyti, jeigu ji priklauso kitai TLK. Nes joms jų TLK nekompensuoja už tokias palaugas. Pati susidūriau su tokia situacija, skambinau į VLK, aiškinausi, patvirtino, kad kitos TLK įstaiga neprivalo priimti.

Ne visur juk panaikinta, o ne visur ir tarybiniais laikais buvo. Kitas dalykas, kad rask tu gydytoją ar seselę, kurie norėtų dirbti kaimiškose vietovėse už siūlomą atlyginimą. Kažin ar etatas susidaro. O per kelias vietas dirbti ne visi nori.
Papildyta:

Lietuvoje yra tik 5 TLK, tad rasti tinkamą polikliniką tikrai galima.

http://mirfotografii.../...aid=1&pad=1

nuotraukos is mano vaikystes laiku Ir as taip ja prisimenu, svaru visur , tvarkinga, visi apisrenge, sotus, turejom ir zaislu ir uzsemimu lauke su draugais. Ir mokykla nauja salia namu ir darzelius net kelis salia, naujam rajone, naujam name, erdvus butas. Su seima nueidavom kartais net i vietini restorana pavalgyti, vasara vaziuodavom prie juros dazniausiai. O tevai tebuvo paprasti darbuotojai mama- pedagoge, tetis paprastas darbininkas. Nieko nevoge , niekam kysiu nenese, nu nebent koki savo ranku darbo servetele ar pan kokiai gydytojai, kaip atsidekojima.Ir mus dorai augino. Buvom normali, eiline seima, mano drauages visos gyveno panasiai, dar su maistu gal joms geriau buvo , nes dauguma turejo mociu kaime, maniskiai gyveno mieste.

Net nesuprantu sito ginco cia, kaip galima pasresti koks laikmeti geresnis, juk viskas subjektyvu ir mes augam ,keiciames.
esme ta,kad po 1980 tikrai nebuvo blogai ir jokiu revoliuciju, perversmu daryti nereikejo, reikejo tobulinti esamus pasiekimus ir viskas. Nes po tos "nepriklausomybes" atkurimo is esmes niekas nepagerejo, tik daug kas buvo sugriauta ir neislipam is nuolatiniu reformu, kurios vis labiau viska griauna....
Daug kas pagerejo del technologiju pazangos, bet tikrai ne del santvarkos pakeitimo
O jei ziuret teorja socializmas ,tikriausiai saziningiausia sitema paprastiems zmonems, tik,aisku,kaip visada atsiranda tokiu ,kurie tai isnaudoja negeriems tikslams. Jei ziuret i kapitalizmo esme, tai niekaip nesuprantu, kodel paparsti zmones uz ji kovojo tiek, juk tai tik gerai didiesiems , stambiesiems verslams, ka ir matome siandien, kas gerai gyvena Lietuvoje - stambus verslininkai. dalis kitu zmoniu vos gala su galu suduria, gauna maisto davinius, dalis naudojasi uzsienyje dirbanciais artimaisiais. Ir dalis balansuoja ant apgauliu, turi smulkius verslus, nedeklaruoja visu pajamu, dar susitvark ir pasalpas ir pan....