Kviečiu visus kurie augino, augina ir ruošiasi auginti šiuos nuostabius padarėlius jūrų kiaulytes, diskutuoti toliau.
60-oji tema
Jūrų kiaulytė tai toks gyvūnėlis, kuris labai gerai jaučiasi žmogaus namuose. Jūros kiaulytei nereikia daug priežiūros. Labai mėgsta būti ant rankų. Jos labai prisiriša prie savo šeimininkų ir juos atpažįsta. Su jūros kiaulyte kiekvienam malonu pabendrauti, o žaisti gali ir mažiausias vaikas. Jūros kiaulytė visiškai nesugeba kautis, net ir gresiant rimtam pavojui. Ji žino tik du gynybos būdus: arba greitai sprukti, arba sustingti ir laukti, gal priešas išsigąs. Todėl šis žvėrelis yra idealus vaiko draugas ir neverta baimintis, kad aštrūs dantys bus panaudoti savigynai. Tai atrodo nesuprantama, ypač stebint kiaulyčių tarpusavio santykius. Patelės puikiai susitvarko su per daug įkyriais patinais iš tikrųjų nekanda tačiau neblogai įsikimba į plaukus. Dažnai užtenka tik parodyti dantis. Taip pat jūros kiaulytės nekanda ir kitų gyvūnų. Didesnė nesantaika galima tarp dviejų vyresnių patelių, kurios prieš susitikdamos gyveno atskiruose narveliuose.
Jūros kiaulytė kilusi iš Pietų Amerikos, tiksliau Peru priekalnėse, sausose vietose. Laisvėje gyvena nedideliais būriais. Tai - tolimi voverės giminaičiai. Jūros kiaulytėmis jas vadina dėl to, kad jos atvežtos iš už jūrų, o kvykia kaip kiaulytės. Jūros kiaulyčių labai išsivystęs bandos jausmas, jų mažyliai ilgai neatsiskiria nuo šeimos.
BENDROJI CHARAKTERISTIKA
Jūrų kiaulytės ilgis 2430 cm. Suaugusios patelės sveria 600900 g, patinai 9001500 g. Gyvena žvėreliai 810 metų. Jūrų kiaulytės išvaizda labai savotiška. Didelė galva, bukas snukutis, apvalios ausys. Uodegos visai neturi. Gyvūnėlio priekinės kojos su keturiais pirštais, užpakalinės tik su trimis.
Jūrų kiaulytės, ilgą laiką veisiamos nelaisvėje, labai pasikeitė. Dabar jų kailiuko spalva nepaprastai įvairi sunku rasti du vienodus gyvūnėlius. Dažniausiai pasitaiko dėmėtų: baltų, juodų, rudų, geltonų įvairaus dydžio ir formos dėmės atrodo labai puošniai. Būna ir vienspalvių juodų, rudų, baltų. Visiškai baltos su raudonomis akimis vadinamos albinosėmis. Nelaisvėje selekcininkai išvedė labai daug įvairių dekoratyvinių jūrų kiaulyčių formų: glotniaplaukių, ilgaplaukių, verpetuotų, sukūriuotų, garbanotų ir kt.
Šeima skirstoma į du pošeimius, iš viso apie 20 rūšių:
Pošeimis. Caviinae:
o Kavijos, arba jūrų kiaulytės (Cavia)
o Galėjos (Galea)
o Kalninės kiaulytės (Microcavia)
o Mokos, arba uolinės kiaulytės (Kerodon)
Pošeimis. Dolichotinae:
o Maros (Dolichotis)
Abisinijos(verpetuota) jūrų kiaulytė turi verpetus. Pagal visas taisykles ji turi turėti keturis verpetus ant nugaros, keturis aplink pasturgalį ir po du prie pečių. Jų kailis neužauga ilgesnis nei keturi centimetrai, bet jas reikėtų šukuoti kartą per dieną.
Peru(karališkoji)jūros kiaulytė turi labai ilgą kailį, šią rūšį veisė daugiau, kaip 100 metų, jos kailiuką tektų pašukuoti nors kartą per dieną. Angliškoji(paprastoji) tai dažniausiai auginama jūros kiaulytė. Jos kailis dažniausiai būna: baltas, rudas, juodas, margas ir su įvairiais rudais atspalviais.
Himalajinė jūrų kiaulytė turi šviesų kailį ir juodas galūnes kailio spalva dažnai priklauso nuo gyvenamosios vietos temperatūros. Jei yra šalta jos kailis tamsėja.
Daniškoji jūrų kiaulytė yra retesnė. Jos kailis yra tamsus, ji turi baltą dėmelę ant nosies ir baltą plėmą ant nugaros.
Į KĄ REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ, PERKANT JŪRŲ KIAULYTĘ:
Akys turėtų būti ryškios ir švarios.
Nosytė turėtų būti švari.
Viršutiniai priekiniai dantys turi iš dalies uždengti apatiniuosius ir juos liesti.
Kailiukas turi būti glotnus, minkštas ir švelnus.
Letenos turi būti lanksčios ir gerai išsivysčiusios.
Kūnas turi būti lankstus ir gerai išsivystęs.
Užpakaliukas turi būti švarus.
Paprastai jūrų kiaulytė turėtų būti budri, judri ir atrodyti sveika bei savimi pasitikinti.
ĮKURDINIMAS NAMUOSE
Parsinešę naująją įnamę, nesivaikykite po butą, nemaigykite kūnelio, negąsdinkite baikščios būtybės. Pasikeitusi aplinka ją baugina. Apie porą dienų kiaulytė studijuos aplinką ir jus. Jūros kiaulytės gyvena 6-8 metus. Trumpinkite jai nagus, pašukuokite kailiuką, stebėkite išmatas - ar jos nepasidarė skystos. Skystos išmatos yra blogos žarnyno veiklos išdava, tokiu metu neduokite jokio žalio maisto, jei tai nepadeda, kreipkitės į veterinarą. Jokiu būdu kiaulytės nemėtykite, neduokite šlapios ir pakelėse augančios žolės, neleiskite pirmomis dienomis prie jos kitų gyvūnų. Supažindinkite palaipsniui, laikydami rankose, ramiai kalbindami.
Jūrų kiaulytė stambus gyvūnas, todėl ir narvelis turėtų būti didelis. Be to, juo didesnis narvelis, juo geriau jame jausis jūsų augintinis. Patys mažiausi narvo ar akvariumo matmenys būtų tokie: ilgis 60 cm, plotis 40 cm, aukštis 40 cm. Tokio aukščio pakanka, tik svarbu, kad jo ilgis ir plotis nebūtų mažesni už pateiktus matmenis. Geriausiai laikyti metaliniuose narveliuose plastmasiniu dugnu. Tai labai patogu valant jų būstą. Geriausias kraikas pjuvenos. Į narvelio dugną jokiu būdu negalima tiesti laikraščių ar žurnalų. Jūrų kiaulytei patinka viską graužti, kramtyti, todėl prisikramčiusi popieriaus gali nugaišti. Laikraščių ir žurnalų popieriuje yra daug kenksmingų chemikalų, nuodijančių gyvūnėlio organizmą. Pjuvenos gerai sugeria drėgmę ir nekenkia kiaulytės sveikatai. Jas reikia stengtis keisti kasdien. Tada nebus galimybės atsirasti specifiniam kvapui. Plastmasinis narvelio dugnas išplaunamas. Tik venkite aštrių cheminių ploviklių!
Jūrų kiaulytės jautrios šalčiui, bijo drėgmės, todėl narvelį statykite ramesnėje, apsaugotoje nuo skersvėjų vietoje.
AUGINIMAS, PRIEŽIŪRA, MITYBA
Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 6-8 savaičių jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220-280 g. Nerekomenduojama šių gyvūnų pirkti rudenį ar žiemą - tik vasarą. Galima išmokyti keleto komandų, pavyzdžiui, atbėgti pašauktai vardu.
Šeriame šiuos žvėrelius saikingai, geru, vitaminingu maistu. Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Pašarą reikia duoti sunkioje molinėje lėkštutėje, kad jos neapverstų. Taip pat jas galima maitinti specialiais grūdų mišiniais, grūdais (sausais ir daigintais), žaliu maistu (salierais, špinatais, krapais, petražolėmis, dilgėlėmis (džiovintomis), liucerna, dobilais, kraujažolemis, jaunais kiaulpienių lapais), daržovėmis (agurkais, morkomis (galima duoti ir daržovių lapus), pomidorais, brokoliais, salotais, kopūstais (dideliais kiekiais bus pilvo išpūtimas), moliūgais, pipirais (raudoni, geltoni, žali), burokais (galima ir lapus), topinambais (šakniavaisis ir lapai), aguročiais, kukurūzais (galima ir lapus), žiedinio kopūsto lapais), vaisiais (obuoliais, bananais, kriaušėmis, braškėmis, džiovintomis erškėtuogėmis, kiviais, mandarinais, vynuogėmis (be kauliukų ir odelės), apelsinais, arbūzais, melionais). Vasarą galima duoti žalios žolės (šviežios, sausos, nesukaitusios) ar tiesiog leisti gyvūnui pasiganyti pievoje, žiemą šieno. Žiemą jūrų kiaulytei reikia duoti daigintų grūdų, želmenų (ypač nėščioms). Draudžiama duoti žalią bulvę! Jūrų kiaulytę reikia šerti 2-3 kartus per dieną tuo pačiu laiku. Maisto duodama tiek, kiek kiaulytė suėda iki sekančio maitinimo. Ryte geriau šerti daržovėmis, grūdiniu maistu, vakare šienu. Maisto raciono pavyzdys parai:40-50 g specializuoto grūdinio maisto, 40-50 g daržovių (morkos, agurko, kopūsto gabalėlių), 50 g šieno, 0,5 g spec.druskos, o žiemą dar 2-3 lašai žuvų taukų, neriebios varškės.
Visais metų laikais pridėti mineralinių maisto papildų ir vitaminų! Nėščioms ir maitinančioms jūrų kiaulytėms galima į pašarus įmaišyti pašarinių mielių, vitaminų. Naujo maisto į žvėrelio racioną įvesti po truputį; tuo pačiu stebėti gyvūnėlį, jo savijautą. Nekokybiškas pašaras, kaip ir staigūs raciono pokyčiai, gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Nuolat augantiems dantims galąsti duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos. Narvelyje taip pat turėtų būti speciali girdykla su vandeniu, kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai kiekviena dieną).
Veterinaro Dariaus sudaryta mitybos lentelė
http://vetgydykla.lt..._...7&Itemid=57
Žmogaus namuose kiaulytei geriausia gyventi specialiame narvelyje, kuris turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Narvelis turi stovėti saulėtoje vietoje, kur nėra drėgmės ir skersvėjų. Narvelio dugną geriausia iškloti specialiomis pjuveninėmis granulėmis, kurios puikiai sugeria drėgmę ir kvapą , arba pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per savaitę. Gyvūną galima retkarčiais išleisti palakstyti po kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas galėtų perkąsti. Jūrų kiaulytės yra gana baikštūs ir slėptis mėgstantys gyvūnai, todėl į narvelį galima įdėti specialų namelį kiaulytei, dėžutę ar tiesiog pridengti narvelį medžiagos skiaute.
Optimali oro temperatūra 18-20 laipsnių šilumos.
Jūrų kiaulyčių, ypač ilgaplaukių, kailiuką reikėtų bent retkarčiais iššukuoti, taip pat trumpinti nagus.
Kiaulytės nepatartina maudyti, tik stipriai susitepus arba užsikrėtus kokiais nors parazitais, galima išmaudyti ir išdžiovinti su fenu.
Dėl karšto oro jūros kiaulytes gali ištikti šokas, jos gali net samanę prarasti. Pirmai pagalbai reikėtų ją apšlakstyti vandeniu.
VEISIMAS
Nors jūros kiaulytė priklauso graužikų šeimai, kuri pasižymi greitu dauginimuisi, jų nėštumo laikotarpis tęsiasi net 65 dienas. Jūros kiaulytė pilnai subręsta 5-8 mėnesių. Gerai prižiūrimos patelės per metus gali susilaukti keturių vadų. Atsiveda iki 6 jauniklių. Dažniausiai gimsta 2 nuostabūs naujagimiai, jau atsimerkę ir plaukuoti, turi visus dantis ir dar tą pačią dieną paragauja ką valgo mama. Motinos pienu žindo apie 3 savaites.
Neporuoti vyresnių nei 3 metų patelių ir vyresnių nei 5 metų patinų.
Mūsų forumiečių patirtis:
Prie gimusių mažylių geriau kelias valandas nesiliesti, ramiai stebėti. Gimdymo liekanas reiktų pašalinti atsargiai, su pirštinėm, kad mama neužpyktų ant mažylių pajutus žmogaus kvapą. Mamos irgi geriau kelias paras į rankas neimti, kol atlėgs gimdymo prisiminimai ir visi gimdymo takeliai sugrįš į vietas. Jau antrą parą mažyliai ragauja ir kieto maisto, žolytės, agurkėlio...
Jei nutiko nelaimė ir gimdymo metu netekote kiaulytės - jūs dar galite išgelbėti mažylius. Juos būtina šildyti, kad negautų plaučių uždegimo. Veterinarijos vaistinėse įsigykite pieno mišinio kačiukams ir maitinkite mažylius, pipete, kas 2 - 3 valandas.
VEISLĖS
Dažniausiai sutinkamos veislinės jūrų kiaulytės Lietuvoje:
Sheltie
Coronet
Texel
Merino
Skinny
Peruvian
US teddy
Lunkarya
Alpaco
Norint labiau pažinti savo kiaulytę:
1. Jūrų kiaulyčių garsai
http://www.svinki.ru/07-07.html
2. Lyties nustatymas
http://www.svinki.ru/03-04.html
3. Įdėjos darant narvą
http://www.guineapig...hotos/index.php
1. Albumas visiems turintiems jūrų kiaulytes
http://public.fotki.com/Jurukiaulytes/
Vartotojo vardas:: jurukiaulytes
Slaptažodis: augintiniai
2. Jūrų kiaulyčių augintojų facebook'o grupė
http://www.facebook....1...9684&ref=ts
3. Jūrų kiaulyčių bendruomenė - WWW.JURUKIAULYTES.LT
4.Jūrų kiaulyčių prieglaudėlė gyvenančioms UK
http://www.thepotter...uk/aboutus.html
Lietuvoje esantys jūrų kiaulyčių veislynai:
Lepunėlis*LT - Kaunas
http://lepunelispusl...unelispuslapiai
