2014 sausinukai

Kiek is tevu pasakojimu, tai mes abu su vyru irgi pagerinti buvome. As iki metu rekiau, mano brolis - iki dvieju.
Mano mama visa gyvenima atsimena ir vis kartoja kaip jai buvo siaubingai sunku mus auginti. Net yra greitaja kvietus, kad gal kazkas negerai, kodel vaikas neuztyla. Jos drauge norejo jai padeti ir mane maza parai pasieme pas save, bet.. po dvieju valandu parveze atgal
Girdedavau jos zodzius ir sau kartodavau - pas mane taip nebus. As dziaugsiuos tom vaiku kudikystes akimirkom, busiu rami ir t.t. Nu bet kai raminti reik non stop, tai kartais laiko pasidziaugt ne tiek ir lieka
O MB mama pasakojo, jog kol mano vyra augino, tai du vezimus sulauze. O sulauze, nes irgi ramindama vezimus purte

Faina, kad tavo vidurinioji maziausia grupej - yra ka vytis. Nes mano D, tai didziausias. Tai bijau, kad tarp maziuki guguot nepradetu galvojau, gal prasyti pervesti I vyresne grupe, bet ten reik buti savarankiskesniems - patiems gerai valgyti, rengtis, be sauskelniu buti. Maniskis namie be sauskelniu buna (miegui tik dedam), bet darzelyje kazkodel nesipraso pats.
O del darzelio, faina kai taip, kad daug kur vezioja. Ir patogu, kad abu vaikai vienoj vietoj, nes jei I skirtingus veziot, tai nesamone.

Tai viskas aišku su tavo vaikais
Nėr ko stebėti Jomajo, du sulaužyti vežimai (iškart įsivaizduoju tokius tvirtus, tarybinius , gero kokybiško metalo rėmais )) Na ką, jūsų anūkai su jūsų vaikais atsiskaitys

---

maniškė valgo savarankiškai pilnai, apsirengia - dar tikrai ne viską, su puodu kaip ir bėdų nėra, arba pati nueina, arba juos ten kas kažkiek laiko paragina ir susodina. Avarijų nebepasitaiko. O namie visko būna - jei užsižaidžia, mes irgi pamirštam, jau žiūrėk 'mama, nelaimytė atsitiko, biškutėlį prisisiojau...' - įvarvina į trusikus . Tada jau aišku pasodinam, padaro pilnai, bet kelnes vis tiek keisti reikia .

Jo, aš irgi džiaugiuosi kad darželyje būna su kiek vyresniais, gali pasitempti, pagal amžių - dar priklausytų pas mažesnius, bet kai eidavom sesės parsivest ir ji kiek pabūdavo darželyje, būsima grupės auklėtoja matydama vaiką direktorei pasakė kad 'jau L tai tik pas mane ateis, ne pas mažiukus!" Pagal visą jos raidą, tai galvoju kad nuo 6,5 galės pradėti lankyti mokyklą, nelauksiu kitų metų. Žinoma, čia turiu ir kitą išskaičiavimą - tada galėtų kartu lankyti tą pačią klasę su kaimynų mergaite, kuri 2013m gimimo. O aš jau skaičiuoju 3 žingsnius į priekį, kad galėtume kažkiek kooperuotis su visais vežiojimais ir kitais mokyklos reikalais. Na, bet nereikia bėgti už akių, laikas parodys.

Auklė privirė cepelinų savaitgaliui, kviečia valgyti

Sveikos, vis užeinu paskaitinėt jūsų, kol ryte kavą geriu ir plaukus džiovinu, bet parašyt vis neprisiruošiu Esu kažkokiame rate ištisai, sukuosi sukuosi ir nesibaigia niekaip. Va vyro mėnesį nebuvo, šiąnakt tik grįžo, tai norisi net atsikvėpti, nes kažkaip net psichologiškai lengviau, kai žinai kad ne viena... O šiaip tai ką - darbas, kurio šiuo metu turiu daug, namai, kurių nebėr laiko kada normaliai apsitvarkyti ir vaikai, kurie tai pasnargliuoja, tai pakosti, tai vėl eina darželin. Igną čia kurią dieną vedžiausi į darbą vieną dieną , toks ant ribos buvo, bet nieko, atsilaikė vaikis, ir darbe visai normaliai išbuvo Šiaip jau to ramaus, gero, lėto vaiko mažai jau ir likę. Geras jis, bet ir padūkimo užtenka per akis Bet švelnus man kaip visada, mėgsta prisiglausti, pasikabinti, pats dažnai prisiglaudęs pasako, kad myli ir tt.
Tai vat taip pas mus, linkėjimai ;)

Teisingai darai, as irgi megstu apgalvoti viska I prieki o kai tokia aukletoja, tai labai faina, kai pati nori vaiko savo grupeje.

Aukle saunuole, kaip noreciau ir as tokios aukles

o, sveika, labai malonu matyti

Sveikinu su vyro sugrįžimu, kiek dabar namie pabus?
Kaip naujas darbas (neskaitant , kad jo daug )?

Fainuolis tavo Igniukas, mano L irgi iš visų vaikų meiliausia, katytė tokia (kartais su nagais išskleistais, bet vis tiek katytė ) . Apsikabins, išbučiuos, išmyluos, kad myli 10 kartų pakartos, migdomės - vis dar su ranka... Glaustosi prie tos rankos, myluoja ten ją visaip. O sūnus, kaip nekeista - toks šiaip gerietis, bet jausmus labai santūriai rodo. Jam nereikia itin artimo kontakto. Bet aišku aš jam prioritetas, jei jau pas mane užsilipa - tėčiui be šansų pas save prisikalbint, nekalbant apie svetimus ) . Purto galvą, sako 'ne-ne-ne' ir mane apsikabinęs laikosi . O jaunėlė dukra tuo tarpu pavydo sceną demonstruoja, nes irgi baisiai mamos prireikia tuo momentu . Arba kaip šiandien - grįžom iš darželio, aš dukrą ant rankų parsinešu, įžengiam iš garažo - mažius išsišiepęs pribėga, bet greitai sumeta kad mamos rankos sese užimtos, klekt ant užpakalio ir dūdas paleidžia... Nei vieną paleisk, nei kitą čiupt guosti , nes paimsiu brolį - koncertas iš kitos pusės pareis Nors persiplėšk!

Vyresnėlė - nėra meilumo įsikūnijimas, o jos visi 'myliu' - dažniausiai su labai aiškiu išskaičiavimu

Papildyta:
visą praeitą savaitę mažoji kartojo kad nori važiuoti... į bažnyčią. Nežinau iš kur tas noras, nesam mes uolūs katalikai. O ji nuo vasaros ten nėra buvusi. Na, tai ką - vaikas nori, negi nesiveši... Paklausiau, ar bus ramiai, ar gražiai elgsis - prisižadėjo. Na ir ką, važiuojam sekmadienį į mišias. Kuo gražiausiai atbuvo, tobulai elgėsi, ramiai, kantriai. Truko maždaug valandą. Po to klausiau , ar atsibodo ? (manau, turėjo atsibosti) - Ne, sako, neatsibodo. Ar važiuosim dar kartą - taip, važiuosim Nustebino ji mane. Ją vieną vežiausi, žinau kad didžioji sesė jau po 15min būtų kantrybės atsargas išsėmusi ir ėmusi nesąmones daryt

O šeštadienį darėm išvyką traukiniu į VIlnių, su abiem dukrom, pasivaikščiojom po stotį, stebėjome traukinius, dar užsukom į Geležinkelio muziejų , visai neblogai pritaikytas net su vaikais. O jei pvz turi pusvalandį palaukti stotyje - išvis puikus variantas tas muziejus! Visoms mums patiko, net mažajai. Šalia visokių su geležinkeliais susijusių eksponatų, yra salė kur maketai padaryti - miestas su įvairiausiai siužetais, ir po jį traukinukų modeliukai važinėja. Ten dar ir piešti vaikai gali, knygutes pavartyti, mediniu traukinuku pažaisti. O dar vienoje salėje - per projektorių rodo filmuką apie saugų eismą, prikolną tokį . Tad nėra toks vienpusiškas tas muziejus ir nenuobodus. Aišku, aš mielai dar būčiau 'rimtojoje' dalyje užtrukusi, bet teko derintis prie kompanjonių

na, o kad labai nepasirodytų 'saldus' čia mano postas - šiąnakt "linksminausi" nes mažasis ėmė vemti , ryte lyg ir nustojo, šiandien vakare ir MB pasiprašė leidimo eiti į lovą nesulaukęs Labanakt, vaikučiai - sakė blogai jaučiasi, su juo irgi neaišku kaip čia naktį bus, vyresnėlė šįvakar jau 2 kartus sėdėjo ant 'drausmės kėdutės' ir kartą savo kambary, ne už gražias akis, aišku , o mažoji savo zyzimo-verkimo programą buvo įjungusi kokią 50 kartų.... Dabar dar laukia užduotis jas abi sumigdyti, o tada tikiuosi virst į lovą , paskaityt bent puslapį knygos, ir užmigti su viltim kad niekas nevems ir nerėks

* Kol kas dar man nesako, o aš ir neklausiu, apsimetu durna ir man niekas neįdomu

** Tpiu tpiu tpiu, bet super kol kas

Sbo, kaip gi jusu atostogos? kaip anytai sekesi su vaikais? Jauciu ne taip blogai kaip galvojot? Vaikai vis tiek prie kitu paklusnesni. Bet, aisku, su dviem yra ka veikti.

Labas merginos,

atostogos puikiai, gal ir žiauri aš, bet neverkiau ir nesakiau, negaliu noriu vaikų Taip kalbu, nes žinau, kad kitos mamos būna ir paašaroja iš ilgesio Taip, ilgėjomės su vyru vaikų, kasdien kalbėjom ir galvojom apie juos, susisiekdavom vakarais per skype, pasibendraudavom, sunku buvo kai atsisveikinant R visad apsiverkdavo... Bet kad pačiai verkt, tai ne

Anytai buvo sunku, ir neabejoju tuo. Sakė atsibodo monotonija, nes su dviem tokio amžiaus vaikais išsiruošt į miestą ar net šiaip į kiemą yra reikalų... Tai ji nelabai kur ir ėjo, prasėdėjo namie. Nors sakėm jai, kad gali naudotis ir auklės paslaugomis sau pagelbėt, ji pasinaudojo tik kartą, o paskui nebekvietė, nesutapo jų auros Na taip, abi su charakteriais. Tai net nesistebiu. Kai grįžom, skundų klausiausi ir iš vienos, ir iš kitos. Bet džiaugiuosi, kad anyta nors kiek "pajautė" tą skonį būt su vaikais, pabuvo mano vietoje, gal labiau dabar mane supras (nors...??).

Atostogų metu ir pakeliavom nemažai, gal net reikėjo dar kelių dienų pagulėjimui prie jūros Bet kita vertus jau truputį ir namų ilgėjausi, ypač lietuviško maisto. Nors viešbutis geras, bet vistiek, namai yra namai. Žodžiu, pabuvom, pailsėjom, santykius apsišlifavom Nes jau buvom abu labai išvargę, nervuoti, nekantrūs, nesupratingi vienas kito atžvilgiu. Turbūt dabar jau negreit teks atostogauti tik dviese.

O dar naujiena, kad kol buvom išvykę, sulaukėm skambučio iš mūsų vietinio valdiško daržiuko, ir gavom kvietimą lankyt darželį. Ir apsidžiaugiau, ir nuliūdau tuo pačiu metu, ir baimė atsirado. Nes šiuo metu neplanavom vest R į darželį, laukėm pavasario. Bet taip yra ir viskas, negalim atsisakyt, nes paskui nebegausim... Eisiu šnd į darželį kalbėtis, kad leistų lankyt pusdienį ir galbūt ne kasdien. Darželis labai arti namų, tai be problemų galiu važiuot pasiimt bet kada. Labai bijau vėl tų psichologinių vaiko būklių, bijau ligų

sbo, smagu dėl atostogų. Mano draugė kalbina jos jubiliejų balandį švęst Turkijoj, tai apmąstymuose dabar su vyru

Dėl darželio, taigi gali pasirašyt dokumentus, ir susitart su direktore, kad dar nevesti iki pavasario, bet mokėti mokesčius tarkim.

Laba rytą.. čia vėl aš trumpam... kol namie guliu su biuleteniu, nes kai vėl grįšiu į darbą, tai liks tik fb paskaitymas...


cic mamka nustok šias baimes auginti savyje ir mintyse perdavinėti savo R, tikrai tikrai tikrai, įkvėpk, sakyk viskas bus super, mums labai padėjo neštis savo pagalvę ir "draugą drakoną" kartu, pradėkit palengva, palikinėt po savaitės pusdieniui tiek kiek planuoji, labai svarbus pirmasis kontaktas su darželio auklėtoja, jeigu ji R patiks, pakalbins, tuomet bus viskas lengva

Mes jau džiaugiamės, kad einam antra savaitę be ašarų, šiandien va isterija iš pat ryto, nes mažasis suprato, kad mamytė į darbą neina kaip tie mūsų mažieji viską jaučia ir supranta, negalima atsipalaiduot net kai sergi....

Vakar buvom nuvažiavę pasikalbėti į darželį, sutarėm, kad vesiu be pietų miego tiek laiko kiek pati jausiu, kad reikia. Man po privataus darželio kainų čia atrodo darželis kaip nemokamas Šoke buvau, kai pamačiau dienos ugdymo kainą - 0,15 Eur Maistas brangiau už ugdymą. Nu žodžiu, džiaugiuosi. Dalyvavom su tėveliais kaip tik ir susirinkime. Buvom su vyru ir abiem vaikais. Iš pradžių R kaip visad kamputyje slėpėsi, bet paskui kažkaip po truputį įsidrąsino, lyg ir gerai ten jautėsi, patiko. Bet čia kai mama, tėtė ir sesė pašonėje. Žiūrėsim kaip bus kai pradės lankyt. Db tai sako, kad nori pas daug lelių, suptis, į darželį nori

Dowwe, sveikatos