QUOTE(myliulietu @ 2016 04 23, 00:14)
Jeigu buciau pasiryzus, cia nerasyciau

dabar pas mane kitas etapas: pradejau abejoti del tu vestuviu. Zinant jo iniciatyvos trukuma ir tai, kad pas ji dideliu ateities viziju nera, pradejau bijoti, ar neuzsikrausiu sau per dideles nastos gyvenime, kai beveik viska reikes ne tik paciai sugalvoti, bet ir igyvendinti...
Pries pora dienu apsipykom, nes namuose daugiau kaip menesis niekaip nepriprasau vieno vyrisko darbo padaryt. O per ta laika draugui kokius 5 kartus buvo del panasiu reikalu padet
Siaip cia salyginai smulkus darbelis, jei ka, meistra galima issikviesti. Bet pagalvojau - o jei vaiku turesim, ir jis taip elgsis
beje, jis nesuprato, ko as cia kabinejuosi, isvardijo, ka as esu suplanavus ir dar nepadarius. Sakau, bet ar matai, kad pas mane dabar darbe labai daug darbu, neaprepiu siuo metu visko. O jis kaip ir galetu, bet...
o tu ji myli? gali vizualizuot, kaip augini su juo vaikus, kaip rupinates vienas kitu senatvej? vat su tokiu, koks jis yra, nesistengiant jo pakeist?
nes zinok mazi darbeliai yra ne rodiklis santykiuose. juk mes visi kartais tingim, nenorim kazko daryt. jei tarkuosi zmogu del kiekvieno nieko, nu koks cia gyvenimas? isivaizduok jei jis tave grauztu, kad sagos neisiuvai ar sriubos neisvirei.
Papildyta:
QUOTE(Raselėuogelė @ 2016 04 23, 10:18)
Būtumėt nei pirma nei paskutinė moteris pasaulyje, kuri neštų visą namų ūkį, vaikus ant pečių ir dar patį vyrą paskui save vilktų
pacios ir pasirenka viska ant saves vilkt

. normaliuose pagarbiuose santykiuose yra susitarimai, kas uz ka atsakingas. jei jau nuo pradziu nesugebi susitart, tai kokio velnio tada kankintis ir vaidint didvyre viska ant savo peciu uzsikrovus.