Depresija

Turejau sita opecija.jei uzdels ,gali pereit i kasos uzdegima,po operacijos 3 men .negalima nieko sunkiai kelt ir reikia prisiziuret maista.

Būna, kad pažeidžia?
Šiems laikams neturėtų būt sudėtinga operacija.


-O aš manau, kad nehiperbolizuoja. Patipamenu, ką man reiškė nemylima vieta (net neaišku kodėl nemylima). Keistoka tik, kad mini draugų neturėjimą, pvz., kai dar tik nuo gegužės gyvena ten. Juk nedaug laiko visai dar. Bet negali žinot, gal labai aktyvus žmogus, kuriam reik draugijos dažnai ir įvairesnės, nei tik vaikinas.

--O kodėl tu manai, kad kažkas stengias kuo baisiau apie save parašyt? Gal kaip pačioms atrodo, taip ir rašom.
Kitam padėti gali, kai supačiu savimi nėr didelių problemų - man tą psichologė nuolat kartoja. Nors tarp mūsų, rašančių čia, turbūt, šiuo metu nėr sunkių depresikių. Visos dirbančios, save apsitarnaujančios. Net laisvalaikiu ką nors nuveikt NORINČIOS. Tas daug. Tai, padėt ir kitam reikalui esant, tikrai galim.
Nežinau, kaip ten kitoms, bet aš tikrai dėmesio siurbikė su savo paklodėm. Nors man rašymas čia, - savotiška terapija. Kol kas nors piktai nepasakė, kad baik dejuot, loche, atsibodai. Gal net kažkokį saugumą jaučiu/kompensuoju iš kitų, nesaugių sau gyvenimiškų sričių, nes numanau, kad daugmaž supranta žmonės.
Žodžiu, užuotauta tikrai nėr blogai, einu paverksiu.

Sakė gydytoja, kad atsargiai šalinant tembras retai pakinta.

Suaugusiam tai nėra labai lengva operacija. Ypač bjaurus pooperacinis periodas. Be galo skauda, spjaudais kraujais, negali ryti, valgyt, yra galimybė kraujui pasipilt, todėl reikia labai saugotis, negalima valgyt normalaus maisto ir t.t. O dar mano širdies problemos, temperatūra, gastritas. Taip kad nėra labai ramu...Ir nežinia, ar būtina operuot... Bet kraujss daug metų rodo bakterinę infekciją. Operacijos nebijau, tik pooperacinio laiko. Sako moterys, kad sj cezario skausmais nėra ką lygint. Aš du turėjus. Skausmas nepavydėtinas. Gal kad mažsi nuskausminamų rijau...

Ką reiškia uždels, jei man 12 metų tempė... Kasos uždegimas dar nieko. Širdies reumatu, artritu galima susirgt.

Tai nebūtinai operacija, dar bandys vaistais. O kasos uždegimas jai JAU yra.
Sesei mano irgi buvo tas pat, ar pan., darė jai operaciją. Nesudėtingos jos db, jau tada, kai darė (man buvo 18m, tai jai kokie 31), su lazeriu 2 skylutės ir viskas.
Maistą tai taip, tuolab, kad tikėtina, kad nuo riebaus maisto ir atsitinka tai. Arba nuo alko. Db negauna valgyt išvis. Gauna lašelinių.

O kam tavęs reikia? Šlykštoka kalbėsena. Bene kavenska būsi, užtat toks pyktis ir pagieža žmonėms?

Ne man skirta, bet, Bestyge, nereaguok taip. Nes Deraramos kartais kaip parašo... Gal ir dėl to, kad matėmės gyvai, man iš jos tikra pagiežinga pikčiurna, kaip iš manęs Putinas. Tiesiog kartais ne švelniausiais žodžiais išsireiškia, kurie iššaukia priešingą reakciją.
Man irgi būna. Pvz., Kalėdas "iškolioju" dėl visokių blizgalų.

2 skylutes ir pjuvis bamboj.man dare is kart,su vaistais negyde,atveze i ligonine su apendiksu,isoperavo,o kai negerejo,pradejo tyrimus daryt ir pamate ,kad akmenuku turiu.
As ir bijociau pooperacinio anginos laikotarpio.

Tai kad vilniuj vairavimas skaitosi baisiausias:) kas atvaziuoja cia is kauno ar kitu miestu, bijo vaziuot ir sako vilnieciai isproteje keliuose.
Papildyta:


Nu tu cia pasakei:)) vienom depresukem reik uzuijautos, kitoms va ateit apiputot.
Jei rimtai, tai koks skirtumas kam ko reikia. Ko reikia to ir iesko, logiska. O kad perdeda ar sureiksmina, tai kiekvienam savas jausmas stipriau jauciamas. Kam ta slept, jeigu issikalbet ir ateini
Papildyta:


Bet tai ne amziams gi tu ten, metus tik traukt. Bandyk kaip tik ko nors idomaus is to pasisemt.
Treninguotu yra visur. Kad pletkina irgi visur yra. O mazai zmoniu tiesa, man irgi labai jauciasi bet kuriam mieste ne vilniuj. Cia pripranti but minioj anonimiskai, o kitur buna viena einu per aikste, nera smagu:)
As kol gyvendavau kaune, mano aplinkoj gal nebuvo tu treninguotu. Tai zmones atrodydavo paprastesni, siltesni, ir intelektualus naturaliai, tuo tarpu vilniuj sunkiai priprasdavau prie savotiskos vaidybos ir pasiputimo. Nors dabar jau pasimirso, kazkaip visur panasu.

nepažeis.
ir koncentruokis ne į tai kaip bus po operacijos, o kaip bus pasveikus. juk pooperacinis laikas - laikinas dalykas, PO TO tikėtina, bus geriau. tai į tą geriau POTO ir koncentruokis, o ne į spjaudymą kraujais ir pan. nemanau akd turėtų būti kažkas baisiau nei kad sergant rimta pūlinga angina, kai ryt negali, skauda ir pan. nu nemalonu tai aišku, bet išgyvenama.


akivaizdus kauniečio ir vilniečio pyktis
stumčiau ir aš, ant bet kurio miesto, ens man čia geriausia, o bet koks pokytis mane išmuštų iš vėžiu ir nesijausčiau gerai. įsiužeidei kad ant Kauno varo? gi ne ant tavęs asmeniškai gi gali žmogui miestas nepatinkti, ne?

visiems reikia. tiems, kas pas gydytoją nebuvę ir diagnozė raidėm nišraityta jos reikia ne ką mažiau.
ir net ne užuojautos, o gal labiau supratimo ir patvirtinmo kad tave supranta ir priima. gal kad labiau supranta.
o be to čia tema tokia. gyvenime aš mažai apie tai šneku ir užuojautų neprašinėju, nes labai suvokiu kad nenoriu kitų užkrauti. taip kad nėra ko galvoti, akd tokios kokios esam čia - esam ir gyvenime.
padėjimas kitam yra natūrali kasdieninė būsena. aišku žiūrint apie kokį padėjimą kalbi. ar apie kokio varguolio iš duobės herojinį traukimą ar apie kasdienę pagalbą supantiems žmonėm. ir guodžiu ir šneku ir padedu darbais. man čia net juokinga - padėkit kitiem. jei esi žmogus tai ir padedi jei reikia.


jo ne bijot reikia, jį išgyventi. man sunkiai suvokiama kaip bijoti pooperacinio laikotarpio. na taip visiems neramu, pagalvoji, bet kad bijoti. sėdėtum ir bijotum? kaip bus kaip bus kaip bus. kaip bus taip bus. nors aišku kiekvienas skirtingai įsivardijam kas tai yra nerimauti dėl pooperacinio laikotarpio ir bijoti jo.

Nors ir ne man buvo skirta jos žinutė, bet tiesiog negalėjau nutylėt. Viena yra "iškoliot" abstrakčius dalykus, o kita - žmogų, nieko apie jį nežinant. Ir šiaip - savęs nematymas - abstrakcijos apie užuojautas, pagalbą kitiems ir pan. Moralizuok sau, ne kitiems. Pakviesk tą merginą susitikti, juk bendrame mieste gyvenat, o ne peiliais badykis. Gal pagal save sprendžia apie nepadėjimą kitiems. Arba matymas trumparegiškas, jei iš padejavimų forume sprendžiama apie žmonių gyvenimus.



Jei sirgčiau pūlingomis anginomis ir ryčiau antibiotikus, tada taip, koncentruočiaus į pagerėjimą. Bet aš nesergu jomis. O ar nuo to laikosi temperatūra, neaišku, be to, gydytojų skirtingos nuomonės - operuoti ar ne. Tai nėra taip, kad sėdžiu tik ir bijau, gyvenu, dirbu ir t.t, tiesiog, kai terminas sparčiai artėja, man neramu.
Papildyta:



Visiškai ne tai. Teko susirašinėti asmeninėmis žinutėmis, atsiverti ir po to labai pasigailėti, kad savo didžiulio pablogėjimo metu tai padariau, jau paskutinėje žinutėje pastebėjau tą patį nenuovokumo, moralizavimo, neempatijos toną, žmogus, kuris realiai nematęs gyvenimo ir labai užtinkrintai jaučiasi štai ateiti ir žerti savo "patarimus" gražiu tonu.

Kavenskas yra ne tas, kuris gyvena Kaune. Išore ji jokia kavenska, mačiau gyvai, bet gyvenime ne vien išorė.

Forumas yra labai gera vieta dejuoti ir skųstis. Daug geriau verkti čia negu šeimos nariui ar draugui. Nes kiek jie gali kentėti girdėdami n kartų tuos pačius žodžius. Taip jau bent jiems nejuodinam gyvenimo.
Gyvenau du metus Vilniuje. Širdis džiaugėsi kiekviena kiekviena kelione į Kauną. Čia mano daugybė giminių, čia daug lietuvybės.
Keista, kad Shantalė susirado mūsų depresikių pokalbių kampelį.
Beveik 30 m. gyvenu Kaune. Čia yra visko- kutūros, sporto, budulių, fifų, studentų ir pan. Aišku valdžios daug mažiau ir mažiau modernių užsienio įmonių. Shantalei reikėtų pradėti nuo to ką ji mėgsta, ten lankytis ir gal pavyks gerai pasijusti Kaune.

tai gal kokių dar būdų paieškoti? homeoptaitinių, nežinau.
jei nesergi "realiai" o kesinasi operuoti tada tikrai nejauku ir neramu nes net nežinai ar to reikia, ar pagerės ir išvis ar tikrai yra prasmė

esu turėjus gyvenime nuolatinę tempą kelis mėn. kaip prasidėjo taip ir baigėsi, o apvažiavau daug ką. įtarinėjo toksiplazmozę. nepasitvirtino.

nu aš savęs "vilnianska" nevadinčiau,, bet jei sakyt kaip vilniuje šūdinai, priimčiau labai asmeniškai ir pulčiau ginti kaip ir sunkiai priimu kritiką Lietuvos atžvilgiu. viską suvokiu, bet labai paliečia viduje. tai man atrodo ir deraramos taip pasijautė, kad jos miestas kažkam sukelia neigiamų daug emocijų.