Aciu uz advokatavima, nereikejo. Ar kas nors pastebejo, kad ginciau Kauna, o peikciau Vilniu? Man tai ne motais. Kiekvienas sprendzia pagal save ir priima pagal asmenine patirti, normalu. Kai kuriu cia nervai per stipriai istampyti, visur regi priespriesa ir neigiamuma. Nors net nebuvo intencijos tam. Savisaugos instinktas yra normalu, bet prisiminkit, kad bendraujat su tokiais pat zmonemis kaip jus, kurie turi savo suvokima ir issireiskimo budus. O jau kaip interpretuojama, kiekvieno reikalas. Man patinka stebet zmones ir analizuot charakterius. Ai, nors kam nepatinka. Kiekvienas gyvenam savo gyvenimus, tik keista, kad net rasliavos forume yra priimamos taip asmeniskai. Ramybes jums.
QUOTE(bučkis @ 2016 06 14, 09:13)
tai gal kokių dar būdų paieškoti? homeoptaitinių, nežinau.
jei nesergi "realiai" o kesinasi operuoti tada tikrai nejauku ir neramu
nes net nežinai ar to reikia, ar pagerės ir išvis ar tikrai yra prasmė
esu turėjus gyvenime nuolatinę tempą kelis mėn. kaip prasidėjo taip ir baigėsi, o apvažiavau daug ką. įtarinėjo toksiplazmozę. nepasitvirtino.
nu aš savęs "vilnianska" nevadinčiau,, bet jei sakyt kaip vilniuje šūdinai, priimčiau labai asmeniškai ir pulčiau ginti
kaip ir sunkiai priimu kritiką Lietuvos atžvilgiu. viską suvokiu, bet labai paliečia viduje. tai man atrodo ir deraramos taip pasijautė, kad jos miestas kažkam sukelia neigiamų daug emocijų.
jei nesergi "realiai" o kesinasi operuoti tada tikrai nejauku ir neramu
nes net nežinai ar to reikia, ar pagerės ir išvis ar tikrai yra prasmė esu turėjus gyvenime nuolatinę tempą kelis mėn. kaip prasidėjo taip ir baigėsi, o apvažiavau daug ką. įtarinėjo toksiplazmozę. nepasitvirtino.
nu aš savęs "vilnianska" nevadinčiau,, bet jei sakyt kaip vilniuje šūdinai, priimčiau labai asmeniškai ir pulčiau ginti
kaip ir sunkiai priimu kritiką Lietuvos atžvilgiu. viską suvokiu, bet labai paliečia viduje. tai man atrodo ir deraramos taip pasijautė, kad jos miestas kažkam sukelia neigiamų daug emocijų.Oi, buvo laikas, kai aš stengiausi visus galus išsitirti dėl tos temperatūros. Galiausiai pavargau. Sakė, kad nuo 1000 ligų gali būti temperat. Neurologė išvis nusijuokė - sakė nuo nervų. Bet man 4- 5 kartus ASO titras viršija normą, tai rodo, kad organizmas kovoja su streptokokine infekcija. Netyčia vėl po 5 metų pertraukos patekau pas LOr gydytoją ir vėl pradėjo tampyti, rekomenduoti pjauti ir viskas.
Apie miestą - man atrodo, kad esmėkitur čia, nesakė ji, kad tas miestas blogas, tas pats būtų, jei į kokį Radviliškį ar Alytų atvažiuotų, o gali ir į Druskininkus ar Palangą, vis tiek žmogus blogai jaustųsi, jei pripratęs prie kito miesto, vienam adaptacija gali būti greitesnė, o jei miestas nesavas, konkrečiam žmogui nemielas, adaptacija gali ir neįvykti. Visiškai neįsižeidžiu, jei kažkas sako, kad negalėtų Vilniuje gyventio ar kur kitur. Čia esmė žmogaus būsena, o ne miestas. Be to, aš savęs vilniete nelaikau. Ir man mano gimtasis miestas prie upės Jūros gražus, jaukus, ten tiek metų praleista, bet gyventi nenorėčiau - labai gera didesniam mieste likti nepastebima, liaudis įvairi ir pan.
Papildyta:
QUOTE(deraramos @ 2016 06 14, 11:35)
Aciu uz advokatavima, nereikejo. Ar kas nors pastebejo, kad ginciau Kauna, o peikciau Vilniu? Man tai ne motais. Kiekvienas sprendzia pagal save ir priima pagal asmenine patirti, normalu. Kai kuriu cia nervai per stipriai istampyti, visur regi priespriesa ir neigiamuma. Nors net nebuvo intencijos tam. Savisaugos instinktas yra normalu, bet prisiminkit, kad bendraujat su tokiais pat zmonemis kaip jus, kurie turi savo suvokima ir issireiskimo budus. O jau kaip interpretuojama, kiekvieno reikalas. Man patinka stebet zmones ir analizuot charakterius. Ai, nors kam nepatinka. Kiekvienas gyvenam savo gyvenimus, tik keista, kad net rasliavos forume yra priimamos taip asmeniskai. Ramybes jums.
Žmonės stebimi ne per forumo langą. Analizuoti galima tada, kai žinai situaciją ir matai objektą iš visų pusių. Kai turi supratimą apie tai, visa kita - iliuzija, iškraipymai. Be to, kai kuriems matymas ir žinojimas vis tiek neatveria nei akių, nei supratimo. Palinkėk ir sau ramybės. Ir džiaukis, kad tavo nervai neištampyti.
Sveiki. ar priimsit naujokę?
o man deraramos neuzkliuvo visai kazkaip. nors ir riebokai apie ta miesta pasisake, bet del savigailos tai as apie tai esu pamascius. manau, kad per daug uzuojautos yra nesveika, nes daznai puolama i savigaila ir is tos busenos nelabai norima iseit. daugiau verkiama nei daroma.
tiktai as sakyciau, kad cia si tema butent tam ir skirta, kad rasyti savo blogas jausenas ir busenas, ta ir reikia cia daryti. o realiam gyvenime bunat gi visokios, bet tai netrukdo pamastymui sita tema, vienos gal tik cia ir niekur daugiau issiverkiat, o kitos liejasi laisvai ir nevarzomai visur ir visiems.
nors man kazkada buvo iskiles klausimas, ar cia daugiau "oficialiu" depresikiu, ar vistik dauguma tokios, kur tik biski liudesys del kazko ir "prisiraso" i sita tema, nors nei diagnoze turi, nei vaistus geria, nei dar kazkaip kazka...
man yra uzsifiksave, kad kauno merginos labai peikia vilnieciu stiliu - "vaiksto su naktiniais, nutysusiom kelnem, maisais vietoj rankiniu" ir pnš. zodziu, stiliukas "belekaip"
bet man tas ir patinka, kad kartais gali apsirengt belekaip ir nereiks eit slėptis po lapais...
O Lietuvoje ir pati matau trūkumų, nesu labai didelė patriotė. Bet ir bėgt nesiruošiu, tad geriausia patylėti šia tema.
tiktai as sakyciau, kad cia si tema butent tam ir skirta, kad rasyti savo blogas jausenas ir busenas, ta ir reikia cia daryti. o realiam gyvenime bunat gi visokios, bet tai netrukdo pamastymui sita tema, vienos gal tik cia ir niekur daugiau issiverkiat, o kitos liejasi laisvai ir nevarzomai visur ir visiems.
nors man kazkada buvo iskiles klausimas, ar cia daugiau "oficialiu" depresikiu, ar vistik dauguma tokios, kur tik biski liudesys del kazko ir "prisiraso" i sita tema, nors nei diagnoze turi, nei vaistus geria, nei dar kazkaip kazka...
QUOTE(kliomba @ 2016 06 14, 00:11)
As kol gyvendavau kaune, mano aplinkoj gal nebuvo tu treninguotu. Tai zmones atrodydavo paprastesni, siltesni, ir intelektualus naturaliai, tuo tarpu vilniuj sunkiai priprasdavau prie savotiskos vaidybos ir pasiputimo. Nors dabar jau pasimirso, kazkaip visur panasu.
skiriasi gal dėl to, kad i vilniu kaip sostine plusta dauguma ir mazu atokesniu kampeliu is visos lietuvos. ir is uzsienio. liaudis labai ivairi. gal is cia tas pasiputimas - is zmoniu skirtybiu. bet ivairove zavu.man yra uzsifiksave, kad kauno merginos labai peikia vilnieciu stiliu - "vaiksto su naktiniais, nutysusiom kelnem, maisais vietoj rankiniu" ir pnš. zodziu, stiliukas "belekaip"
bet man tas ir patinka, kad kartais gali apsirengt belekaip ir nereiks eit slėptis po lapais...QUOTE(Bestygė @ 2016 06 14, 08:52)
Visiškai ne tai. Teko susirašinėti asmeninėmis žinutėmis, atsiverti ir po to labai pasigailėti, kad savo didžiulio pablogėjimo metu tai padariau, jau paskutinėje žinutėje pastebėjau tą patį nenuovokumo, moralizavimo, neempatijos toną, žmogus, kuris realiai nematęs gyvenimo ir labai užtinkrintai jaučiasi štai ateiti ir žerti savo "patarimus" gražiu tonu.
Kavenskas yra ne tas, kuris gyvena Kaune. Išore ji jokia kavenska, mačiau gyvai, bet gyvenime ne vien išorė.
Manau, kad nelabai gražu viešinti tai, kas ir kaip vyko až Kavenskas yra ne tas, kuris gyvena Kaune. Išore ji jokia kavenska, mačiau gyvai, bet gyvenime ne vien išorė.
QUOTE(PRANAITE @ 2016 06 14, 08:55)
Shantalei reikėtų pradėti nuo to ką ji mėgsta, ten lankytis ir gal pavyks gerai pasijusti Kaune.
Labai geras patarimas. QUOTE(bučkis @ 2016 06 14, 10:13)
nu aš savęs "vilnianska" nevadinčiau,, bet jei sakyt kaip vilniuje šūdinai, priimčiau labai asmeniškai ir pulčiau ginti kaip ir sunkiai priimu kritiką Lietuvos atžvilgiu. viską suvokiu, bet labai paliečia viduje. tai man atrodo ir deraramos taip pasijautė, kad jos miestas kažkam sukelia neigiamų daug emocijų.
Dėl Vilniaus visai neįsižeisčiau, nes esu tik viena ląstelė iš pusės milijono kaip ir sunkiai priimu kritiką Lietuvos atžvilgiu. viską suvokiu, bet labai paliečia viduje. tai man atrodo ir deraramos taip pasijautė, kad jos miestas kažkam sukelia neigiamų daug emocijų. O Lietuvoje ir pati matau trūkumų, nesu labai didelė patriotė. Bet ir bėgt nesiruošiu, tad geriausia patylėti šia tema.
Ar Jums Jūsų gyvenimas atrodo sudėtingas?
QUOTE(mylimuke! @ 2016 06 14, 16:49)
o man deraramos neuzkliuvo visai kazkaip. nors ir
Manau, kad nelabai gražu viešinti tai, kas ir kaip vyko až
Labai geras patarimas.
Dėl Vilniaus visai neįsižeisčiau, nes esu tik viena ląstelė iš pusės milijono O Lietuvoje ir pati matau trūkumų, nesu labai didelė patriotė. Bet ir bėgt nesiruošiu, tad geriausia patylėti šia tema.
Manau, kad nelabai gražu viešinti tai, kas ir kaip vyko až
Labai geras patarimas.
Dėl Vilniaus visai neįsižeisčiau, nes esu tik viena ląstelė iš pusės milijono
O Lietuvoje ir pati matau trūkumų, nesu labai didelė patriotė. Bet ir bėgt nesiruošiu, tad geriausia patylėti šia tema. Neviešinu jokių detalių. Ir rašau viešai, o ne apkalbu. Pasakiau savo nuomonę.
Ar sudėtingas atrodo gyvenimas?
Kai buvo be proto blogai 4,mėn kone diena iš dienos, viskas atrodė labai sudėtinga. Daug nevilties, nerimo, kas bus, jei nepavešiu, teks nutraukti veiklą ir t.t.
Kai pagerėjo, su viskuo susitvarkyti žymiai paprasčiau.
Tai, galima sakyti, gyvenimo sudėtingumas ptiklauso daug nuo psichinės ir kt. sveikatos man. Ar tu apskritai apie asmenybę, požiūrį į savo gyvenimą?
Nors man dabar pablogėjimas kelios dienos. Nerimas kyla. Gal susirašinėjimas irgi prisideda....Bet kad dar nesirašinėjus man dieną nerimas jau sukilęs buvo. Ir širdelę vėl permuša..
Kai buvo be proto blogai 4,mėn kone diena iš dienos, viskas atrodė labai sudėtinga. Daug nevilties, nerimo, kas bus, jei nepavešiu, teks nutraukti veiklą ir t.t.
Kai pagerėjo, su viskuo susitvarkyti žymiai paprasčiau.
Tai, galima sakyti, gyvenimo sudėtingumas ptiklauso daug nuo psichinės ir kt. sveikatos man. Ar tu apskritai apie asmenybę, požiūrį į savo gyvenimą?
Nors man dabar pablogėjimas kelios dienos. Nerimas kyla. Gal susirašinėjimas irgi prisideda....Bet kad dar nesirašinėjus man dieną nerimas jau sukilęs buvo. Ir širdelę vėl permuša..
Pranaite, tu juk tikinti. Nu nu nu. Krikščionys likimu netiki.
Bestyge, gal tada teisingiau būtų klaust, ar didžiąją laiko (dienų - metų - gyvenimo) dalį atrodo sudėtinga. Depresijas nuo asmenybės nžn kaip atskirt, nes, pvz., aš, ir be jokių nerimų nelabai kokia linksmuolė, turiu melancholiškų - flegmatiškų savybių daug. Galop, kai labiau depresuoji, juk tai irgi `part of you.
Krikščionys likimu netiki.Bestyge, gal tada teisingiau būtų klaust, ar didžiąją laiko (dienų - metų - gyvenimo) dalį atrodo sudėtinga. Depresijas nuo asmenybės nžn kaip atskirt, nes, pvz., aš, ir be jokių nerimų nelabai kokia linksmuolė, turiu melancholiškų - flegmatiškų savybių daug. Galop, kai labiau depresuoji, juk tai irgi `part of you.
QUOTE(Night13 @ 2016 06 14, 20:05)
Pranaite, tu juk tikinti. Nu nu nu. Krikščionys likimu netiki.
Bestyge, gal tada teisingiau būtų klaust, ar didžiąją laiko (dienų - metų - gyvenimo) dalį atrodo sudėtinga. Depresijas nuo asmenybės nžn kaip atskirt, nes, pvz., aš, ir be jokių nerimų nelabai kokia linksmuolė, turiu melancholiškų - flegmatiškų savybių daug. Galop, kai labiau depresuoji, juk tai irgi `part of you.
Krikščionys likimu netiki.Bestyge, gal tada teisingiau būtų klaust, ar didžiąją laiko (dienų - metų - gyvenimo) dalį atrodo sudėtinga. Depresijas nuo asmenybės nžn kaip atskirt, nes, pvz., aš, ir be jokių nerimų nelabai kokia linksmuolė, turiu melancholiškų - flegmatiškų savybių daug. Galop, kai labiau depresuoji, juk tai irgi `part of you.
Išties yra žmogaus būdas, savybės, asmenybė, bet psichinės ligos labai keičia asmenybę, visokie asmenybės sutrikimai ir t.t Skaičiau, kad negydomos manijos labai greitai ir stipriai pakeičia asmenybę. Tai manau, kad vis tik tai labai lemia tai, kaio tokie žmonės mato ir suvokia pasaulį, dažnai neadekvačiai,iškreiptai, todėl ir atrodo viskas sudėtingai arba labai paprasta....
Pvz kai buvau sveika ir gyvenime nesidėjo visokios tragedijos ir baisybės, iki 16 metų man gyvenimas atrodė labai įdomus ir džiaugsmingas dalykas, nepaisant susidūrimo su kasdieniais iššūkiais, išbandymais. Tačiau nebuvo nei ilgai besitęsiančio sunkumo jausmo, nei blogo oro, gyventi buvo smalsu, įdonu. Kai prasidėjo baisumai, tuomet pamažu per 5 metus kito mano psichika, asmenybė, begalė traumų, klaiki aplinka. Prigimtinį optimizmą metai iš metų dusino ir talžė gyvenimas ir pamažu tapau ištampytais nervais, neeadekvačiios reakcijos į daug ką, pykčio priepuoliai, nerimas, baimės, kritusi savivertė, depresija.. Ir nepaisant pagerėjimų, giliai viduje dėl vidinių žaizdų įsisnelkęs desperacijįos jausmas vis atsinajjna, nors ir labai stengiuosi išlikti džiaugsminga, viltinga, stipri. Manau, kad jei žmogaus siela, psichika sveika, jam gyvenimas neturėtų atrodyti labai sudėringas, tiksliau, jis labai nemąstydamas, nekankindamas savęs gyvena ir tvarkosi su iškilusiomis problemomis ae džiaugsmais.
Įdomu ką/ar kitos atsakys.
Kai pagalvoju, man visad atrodė sunku. Net nerūpestingais laikais. Rašau atrodė, nes jei pažvelgčiau į nueitą savo gyvenimo kelią kito žmogaus akimis, ko gero, nieko ypatingo, išskirtinai tragiško nepamatyčiau.
Galbūt gaisras naktį, kai iššokom per langus tėvai ir 3sesių vaikai (bet juk sudegė tik namas, artimieji liko sveiki gyvi, tai nežinau, ar čia skaitos labai baisu ir labai blogai). Tėčio netektis, prieš tai jo polinkis į alkoholį. Sunkiai išgyventa paauglystė. Bet juk daugybė žmonių sulaukę mano amžiaus būna patyrę kokią artimųjų netektį (tegu ne tėvų, tai kokios artimos močiutės).
Labiau su savim deruosi dabar, nei kažkam rašau. Galvoju kokias pastangas ir kuria linkme turėčiau dėt, kad kiek lengviau galvoj būtų.
Bet sudėtingas čia klausimas. Darbe kaip tik labai nuvargau emociškai. Ir kodėl aš taip gyvenu... Daugybė socialinių ryšių ir taisyklių. Jos mane smaugia, bet nežinau kaip atsikratyt.
Kai pagalvoju, man visad atrodė sunku. Net nerūpestingais laikais. Rašau atrodė, nes jei pažvelgčiau į nueitą savo gyvenimo kelią kito žmogaus akimis, ko gero, nieko ypatingo, išskirtinai tragiško nepamatyčiau.
Galbūt gaisras naktį, kai iššokom per langus tėvai ir 3sesių vaikai (bet juk sudegė tik namas, artimieji liko sveiki gyvi, tai nežinau, ar čia skaitos labai baisu ir labai blogai). Tėčio netektis, prieš tai jo polinkis į alkoholį. Sunkiai išgyventa paauglystė. Bet juk daugybė žmonių sulaukę mano amžiaus būna patyrę kokią artimųjų netektį (tegu ne tėvų, tai kokios artimos močiutės).
Labiau su savim deruosi dabar, nei kažkam rašau. Galvoju kokias pastangas ir kuria linkme turėčiau dėt, kad kiek lengviau galvoj būtų.
Bet sudėtingas čia klausimas. Darbe kaip tik labai nuvargau emociškai. Ir kodėl aš taip gyvenu... Daugybė socialinių ryšių ir taisyklių. Jos mane smaugia, bet nežinau kaip atsikratyt.
Is trumparegiskos pozicijos (menesio, metu begyje) kartais atrodo, kad vienas ar kitas dalykas baisiai sudetingas ar net neiveikiamas, bet ilgalaikej perspektyvoj suvokiu, kad arba mano gyvenimas isties nera ypatingai sunkus, arba , kaip psichologe yra pasakiusi, as esu linkusi nuvertinti savo pastangas ir teigiamas savybes, todel manau, kad tam tikri dalykai mano gyvenime yra "nieko cia tokio ypatingo/visi taip gali". man jos mintis visai patinko, galvoju, nu gal tikrai
