QUOTE(Miškų avietė @ 2016 10 31, 15:11)
Lybera, seku jūsų postus šioje temoje, nes įdomiai rašote apie gyvenimą svetur ir Italiją. Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės ir ramybės, kad ir kur nupręsite įsikurti. Labai gerai pasakėte, kad gyvenimas tik vienas ir reikia stengtis jį nugyventi taip, kaip norisi, o ne kentėti įstrigus nepatogioje situacijoje. Man išvis atrodo, kad labai sveika tam tikrais momentais iš pagrindų viską pakeisti, nepabijoti didelių pokyčių ir atversti naują lapą. Čia kaip su skaudamu dantimi. Taisyti, eiti pas odontologą ilgam gydymui lyg ir baisoka, nesinori skausmo, bet paskui, kaip palengvėja! Sėkmės Jums!
Ačiū labai.
Jeigu jums neatsibodo mano aimanos iš Italijos, tai parašysiu dar keletą neigiamų dalykų iš šios šalies.
Italija yra labai katalikiška šalis ir dauguma gydytojų čia yra pro-life.Neseniai Italijoje mirė moteris dėl nėštumo komplikacijų.Pro-life gydytojai negelbėjo moters (nenutraukė jai nėštumo), nors moters gyvybė kabojo ant plauko.
Moteris mirė.Čia analogiškas atvejis kaip Airijoje su inde. Man baisu pagalvoti, juk tos mirusios moters vietoje galėjau būti ir aš.
Po gimdymo mane išrašė namo, o mano dukra pasiliko savaitei neonatologijos skyriuje.Ir ką manote, mane ten įleisdavo tik porą kartų per dieną 20 minučių tik griežtai nustatytomis valandomis.
Dar vėlgi katalikiška ligoninė, o humaniškumo - nė lašelio. Pats gražiausias įvykis mano gyvenime tapo ašarų pakalne.
