Padekite prasau. Jauciuosi labai blogai. Vaikui 1,5 metu. Kai esams visa seima kartu (tetis, as ir sunus), tai as -mama esu nereikalinga ir atstumiama vaiko. Nori buti tik su teciu, pas teti ant ranku, jei uzsigauna irgi pas teti. Nueinam i svecius, tai pas mane nusiraminti neina, tik pas vyra. Sis net telefonu nepakalba, sunus ropsciasi ant ranku verkdmas, i wc nueiti negali, stovi prie duru ir verkia. As kvieciu pas save, tai stumia i sali. Kai tecio nera salia, bet yra mociute ar kitas asmuo artimas, tai irgi manes nereikia, nori su kitais buti. Jauciuosi lb bloga mama, nesuprantu, ka tokio padariau ar darau dabar, kad atstumia mane vaikas. I darzeli dar neina, auginu ji namiose, bunu su juo visa diena, as ji ir migdau nuo gimimo ant ranku, daug prisiglaudziu, myliu sakau, buciuoju. Bucki duoda, ir apsikabina, kai eame dviese, bet jei as ji noriu paimti, kai tetis grizta, tai sako ne ne. Tetis dirba 6 dienas per savaite. Kai laisva diena ji paima is loveles ryte, ir atnesti nori man i lova, tai jis spurda, verkia, ir kariasi teciui ant kaklo, i mano puse net neziuri. Mane toks liudesys ir skausmas apemes. Nebezinau ka daryti. Bijau, kad niekada nebus rysio su manimi, nemyli manes ir nemyles. O jis man visas pasaulis..
Apsiramikint. Problema tik jusu galvoje. Bunat gi visa diena su vaiku, tas pasiilgsta tecio, normalu, kad ir su juo, ir su kitais zmonem nori pabut. O jus ko tikities? Kad bus prie jusu prisiklijaves visa para? Kiek egoistiska ar ne? Isisamoninkit, kad vaikas tai ne jusu neatskiriama dalis, tai atskiras zmogutis. Jis gali mylet ir teti ir noreti su juo praleisti laika.
autore, baik zliumt. bambagysle nukirpta, vaikas ne tavo nuosavybe. Tai atskiras zmogutis, kuris turi be taves dar ir kitus artimus zmones. Pamink savo egoizma, kuris dabar per krastus liejasi ir dziaukis, kad vaikas nera is tu prielipu, kur be mamos minutes nepabuna. O dar geriau, eik pas psichologa, nes pati tikrai su tokio lygio egoizmu nesusitvarkysi.
