QUOTE(jot.ka @ 2018 05 30, 10:31)
Kažkada dar ankstyvoje sodininkavimo stadijoje daigus auginau indeliuose, tokiuose kurie suyra, bet gal ne durpiniuose? Dabar jau nepamenu, bet esmė ta, kad jie, turėję žemėje suirti ir leisti šaknim nė nepajusti persodinimo, nesuiro. Gal per maža drėgmės buvo, žodžiu, tas kas ten buvo sėta ir liko daigelių dydžio

, o rudenį perkasinėdama žemę išverčiau apirusius, bet dar pakankamai aiškios formos indelius.
vi_, jei nusipirkot pakelį sėklų, tai paeksperimentuokit, dalį į vazonus, dalį tiesiai į gėlyną. Aš tiesiai į dirvą sėjau, ir tikrai ne laiku, nes įsigijau turbūt jau gerokai vėliau, nei sėjimo instrukcija reikalauja. Galiausiai, juk jos natūraliai užsisėja sėklas subrandinusios, tai kada čia gaunasi, liepą? Rugpjūtį? Tiesiai sėjant ne visos sudygs, bent jau pas mane tik keli daigai buvo, vazonėliuose dygsta miškas, ir normaliai sezoną gyvena, tik va peržiemojo tai ne visos, kodėl nežinau, bet ruduo visgi buvo ekstremalus, tai gal sutapo.
Sėjant išsyk į dirvą rudeniop yra daugiau rizikos, kad šviežiai sudygę ir paūgėję augaliukai neatlaikys mūsų šaltojo sezono išsidirbinėjimų, o be jų jis jau neišbūna. Paskutinis sugebėjo nukneckinti alpinę sidabražolę, kuri atrodytų jau buvo tvirtai įsikabinusi į gyvenimą (pernai po pasodinimo buvo išleidusi naujus ūgliukus), o ir šiaip yra alpinė, suprask, ne lepūnėlė kokia nors. Todėl ir baisu sėti į dirvą link rudens... Užmynus ant sėjimo, mintis slystelėjo į šalį: prisiminiau, kad pernai į žolynus pribarsčiau laukinių morkų sėklikių... kažin, kas gausis?.. ar atpažinsiu, jei gausis?..
Kas dėl durpinių vazonikų, tai tą patį, ką parašėte, esu girdėjusi ir iš kitų. Gal prieš sodinant į dirvą juos verta gerokai vandenyje pamarkyti?