Palanga tik turtingiesiems, biedniokams- Turkija

Vakarais daugiausia laiko praleisdavome viešbutyje, mano draugikė nė nosies į miestą sutemus nekišo- jai labai nepatiko tie amžini kabinimai. aš tai jau adaptavusis, žinau kaip viso to nė negirdėti, nereaguoti
Taigi mūsų gyvenimas vakarais vyko viešbučio bare Jaunimas prie lauko staliukų, o senimas viduje. o baras per vidurį. Beje mes tai prie jaunimo, nes ten tokio amžiaus ir dar vyresnis jaunimėlis O senimas tai 70 ir daugiau
Visą šitą viešbučio išdėstymą ne be reikalo pasakoju. Buvo toks smagus nutikimas. Prieina jau iš senjorų vokietė užsisako balto vyno ir.. bepilant vyną musė klapt tik ir įkrito. Barmenas nė nemato, paduoda. Toji jau nešasi tą vynelį kai staiga pamato tą musę Atgal su ta taure, rodo į tą beplaukiojančią vargšiukę. Na ką barmenas pasiėmė jos taurę, nusisuko nuo jos( ir tuo pačiu į jaunimo baro pusę atsisuko) ir taip nuoširdžiai tą musę su šaukšteliu žvejoja, ir niekaip pagauti negali. Pirma dar bandžiau susilaikyti, bet toks nuoširdus juokas suėmė, mes vos laikomies, prunkščiame, o tos vokietukės akys tik tokios didelės didelės tapo, ji nesupranta kas čia vyksta Kol tą musę išžvejojo mes jau balsu kvatojome. Įpylė naujo vyno, to su muse vokietukei jau nebedavė. O aš kaip tyčia irgi vyno atėjau, ir būtent balto pasiūlo man tą pačią taurę, man tai kas, drąsiai imu ir turkelis suprato kad lietuvaičių vynu, kuriame ką tik maudėsi musė, neišgąsdinsi Išpila tą vyną į kriauklę ir man naujo ipila.

Savaites dienos kinta pagal poilsiautoju srautus Keltas is Kas yra kasdien Kas-Kastelorizo Du kartus per savaite ir vakarinis Jei pagrindinis tikslas Zydroji Grota, nerekomenduotina rizikuoti nuo rugsejo paskutines savaites lankytis Kastelorizo ir veliau, nes daznai del pakilusio vandens jau buna neimanoma ten iplaukti

Aciu labai abejoju, ar ten vyksim, nes ir taip jau planai perpildyti. bet visada norisi tureti daugiau info, jei sumastytume.

Turkija

Sekmadienis, kadangi draugė po vakarykštės kelionės į Meis dar nelabai atsigavusi, o ir aš kartais sąžinės turiu, toli nebetempiau. Nuspręndėme su Kemeru artimiau susipažinti.
Moonlight parkas, sako naktį gražus vaizdas, bet draugė mano iš viežbučio nė žingsnio naktį neina.





Vandens parkas be vandens, delfinų maitinimas ir fotografavimas, kavinukės tokios tai pramogos tame parke. Už parko einame palei jūrą.



Praeiname lieptelį ir patenkame į tuščią pliažą. Draugė jau mane už skverno tampo- negalima čia, neinam. Na kas mane sustabdys, einu toliau. Iš būdelės iššoka apsauginis ir žodis žodin draugės žodžius pakartoja, čia privati viešbučio teritorija. Bet aš nebūčiau aš, bandau derėtis, o pačiu pajūriu ar negalima pasivaikščioti Galima, valio kažkur viena ausimi buvau girdėjusi kad kur tai toje pusėje yra laukinis papludimys.



Žioplinėjam, fotografuojamies ir prieiname jau ir viešbučio pastatus. Iš karto prisistato kitas apsauginis, bet šis vyrukas jau gerokai draugiškesnis, kviečiasi pas save- kavos , arbatos, karšto vandens, parodyti viešbutį, aplinką. Matosi kad labai jau nuobodu jam ten trintis, bendravimo baisingai išsiilgęs. Truputį ir lietuviškai moka, draugavo su kauniete Asta 3 metus. Ji pas jį per sezoną gal po 5 kartus atskrisdavo, viską iškloja nė neklausus Paklausiame apie laukinį papludimį, kur jis yra, ne tokio nėra. Na nėra tai nėra, tolyn nebeisime. Viešbučio pavadinimo nepamenu bet žinau kad tai prancūzų viešbutis, teritorija didžiulė, lietuviai ten nevyksta, kaip ir kiti iš posovietinių šalių. Viešbutis dar neatsidaręs, bet jau intencyviai tam ruošiamasi( bet tądien buvo išeiginė). Į vidų neiname, pasivaikštome po teritoriją ir link tiltelio einame. O apsauginis net spurda kaip jam norisi kad mes ilgėliau pabūtųme, iš kailio neriasi
-Oi koks gražus mūsų papludimys,ir ramu, nieko nėra. Jei norite galite čia ateiti nuogos pasideginti , "my nestiasnitelnyje" ( mes nesigėdijantys).Po šių žodžių aš vos iš juoko nenumirštu.
- Aš tuo nė neabejoju, atsakau.
Paskui iš kalbos kaip ir išeina kad tolyn yra nudistų papludimys. Bet tuo nesu tikra, nebėjome tolyn. Matyt vyriokas iš karto sumetė kad mes nudistų papludimio ieškome ir išbandė laimę o gal jam dieneles praskidrinsime nors jau savo buvimu. Cha gudrutis Pasvajok, kartais praeina
Čia irgi viešbučio teritorijoje.

O po pietų eilinį kartą pakliūvau į Waikiki. Draugė ten įsijautė kaip pasiutus, teko ir man šiek tiek pasiausti, nes mačiau kad greitai iš čia neišeisim Taigi draugė visą maišą prisipirko ir sau ir vaikams ir vyriokui ne tik drabužių bet ir kvepalus su 50% nuolaida. Na visiška piguma ten jai gavosi. O aš tai nupirkau dukroms bridžus, kurių jos pasirodo nenešioja , tai nieko, kolegei pardaviau už 5eur gavosi +1eur už tokį tolimą atvežima ir sau kelnes nusipirkau kurios kainavo su nuolaida 22TRY eurais išvertus 6,66eur
Va prisiminiau draugė už dirbtinės odos striukę sūnui mokėjo 68TRY tai yra 20eur su centais. O striukė tai tikrai graži, nė dėvėtuose už tokią kainą tokios išvaizdos tikrai negautum.
Išviso vienas pastebėjimas jei norite apsipirkti visada pirmiausia aplankykite fiksuotų kainų parduotuves, apžiūrėkite asortimentą, kainas ir neskubėkite pirkti, parduotuvė niekur nepabėgs. Ir tik tuomet eikite į turgų. Taip orentuosities kainose ir asortimente. Nes dažnai tokias pat prekes parduotuvėje pigiau gali nusipirkti ir derėtis nereikia.
O va vaisiai tai tikrai pigiau vaisių-daržovių turguje, kuris Kemere vyksta pirmadieniais. Iš pačio ryto iššlepsėjome ir mes į tą turgų. Šįkart netgi jį radome
Ne tik vaisių ten yra, pakraščiuose ir truputį ir kitų prekių yra, Aš nužiūrėjau ale conversus, dukros užsisakė. Deruosi kiek kainuos, galutinė kaina 10 eur arba dol arba 35TRY. Geriausia kaina doleriais, kurių aš lyg tyčia neturiu. Ot užsispyrėlis pardavėjas niekaip nenumuša kainos liromis nors tu ką, tik akimis šaudo mano draugę. Ok, perku už 10 eur, tai juk nėra baisi kaina, bet mažytis "promaxas" kainose jau padarytas Beje perku, o pro šalį eina rusai, tai kai tie prabėgomis užklausė kiek kainuoja gavo atsakymą 35 dol Taigi jei norite tikslesnę kainą sužinoti, nors jau sustokite ir truputį apžiūrėkite, nes jei prabėgomis tai tikresnės kainos nė nesužinosite. Pardavėjas prekybą perdavė į savo pagalbinio rankas, o pats kaip katinas pamatęs lašinius puola suktis aplink mano draugę, o toji tik kad skuodžia tolyn nuo jo mane su visais conversais palikusi. Kol aš ją pasivijau ir išsiaiškinau ko ji tokia bistra tapo Pasirodo kol aš su jaunuoju pagalbininku fasavome, atsiskaitinėjome pardavėjas neatsispyrė draugės sėdimosios grožiui, o gal įsigeidė išmatuoti jos dydį, bet esmė tame kad nuo tokio "žavėjimosi" draugė kaip skuodė lyg akis išdegusi
Vienas iš mano draugės pirkinių. Kiek ten už bliūdelį mokėjo nė nesigilinau. Ji jau puikiausiai adaptavosi, saugokities turkai kietai besideranti lietuvaitė čia sukiojasi.





Pirmas darbas apeiti turgelį, apžiūrėti, nufotografuoti ir įsiminti kur geriausia kaina mūsų norimų produktų.

Šitų tikrai nereikia, bet nufotografuoti tai juk norisi



Kažkur mačiau akcijinius pomidorus eurais gavosi 0,2 eur Nors imk ir bent kelis kg į namus vežki, pas mus tuo metu jie buvo 1,6eur



šitos žalios tai slyvos, neprisirpę, aš visą laiką laužiau galvą kas tai per daiktas, kol prieš išeinant paklausiau



O čia labai maloniai sutiko, siūlė paragauti. kultūringas draugiškas ir labai simpatiškas pardavėjas



O čia vargšiukas net truputį pasimetė kai pamatė kad ne tik prekes, bet ir jį patį fotografuoti ruošiuosi Na aš pirmiau visada paklausiu ar galima fotografuoti, nieks nėra neleidęs, bet dažniausiai tik prekes fotografuoju, na o šįkart kažkaip ir pardavėjas įsikomponavo



Arbūzų sezonas tik beprasidedantis buvo.



O va čia jau pirkome, mums kainos ir kokybės santykis geriausias pasirodė.
Aš nusipirkau 1kg braškių už 3,5TRY, 1kg abrikosų už 3TRY, šitų dar ir į LT parvežiau, buvo staigiai suvalgyti. Dalį dėžutės nuo tų conversų kad nesumaigytus atvežčiau panaudojau
Draugė dar pirko trešnių po 4TRY. Pasakiško skonio. Tuo metu kainos Lietuvoje šių vaisių buvo truputį didesnės skaičiais ir visa tai eurais. abrikosai 3,5eur, braškės virš 4, o trešnės išviso kosminės kainos buvo. Dar pirkau melioniuką už 1 TRY, tai yra už 0,3 euro. O melionių kainos tuo metu LT buvo apie 2,5 eur už kg. Na maniškis nesvėrė pilnai kilogramo, bet netoli jo.
Beje tuo metu kalfiorų skandalo metu norėjosi ir tų užsipirkti, nes kainos irgi kelis kartus mažesnės nei pas mus buvo

Tądien karštis buvo tikrai didelis, bent jau man, kuri nemėgėja jo yra, gal virš +32. Pakalbinau draugę kartu savarankiškai vykti š Gonuk kanjoną, ji pažadėjo pagalvoti, bet aš jau tą "pagalvosiu" žinau puikiai Pati jį atostogų metu dažnai naudoju, vietoj tiesaus NE Po pietų viena išėjau į dolmušų stotelę. Draugė dar bandė atkalbinėti, kad karšta, iškepsiu, geriau jau papludimyje pasivartyki. bet aš jau tiesiog jaučiau visa dūšia kad atostogos eina į pabaigą ir aš tik kokius 50% jų leidžiu taip kaip norėčiau, pernelyg derinuosi...
Dolmušų stotelėje pirmas nesusipratimas tas, kad atsistojau ne toje gatvės pusėje, ir dar kokių 15min ten prastovėjau vis paklausdama ar ne į Goniuk vyksta Tik iš antro vairuotojo paaiškinimo supratau kad man reikia į kitą gatvės pusę stoti. Pirma vienas vairuotojas sakė kad ne čia į Gonuk vyksta, bet galvoju, kažkokia nesamonė, aš juk stoviu pagal krypti, puikiai žinau kur Antalijos kryptis. Pasirodo jie geriau žino Taigi persibazuoju į kitą gatvės pusę ir vėl 15 min pralaukiu dolmušo. Parašyta Gonuk- Antalya ir jau drąsiai į jį sėdu, nors kažkur lyg ir buvau mačiusi dar ir su užrašu Goniuk kanion O gal tai jau mano vaizduotės vaisius, bijau ir pameluoti.
Užsisakau kad mane link kanjono išleistų, vairuotojas keistokai pasižiūrėjo ir ... kai privažiavome Gonuko centrą išleido, parodydamas krypti. Na valio Priešais kaip tik graži mecetė.





Aš žmogus nepatiklus, sakau reikia pasitikslinti kelionės krypti, užsuku į kavinukę paklausti ar tikrai ta gatve eiti. Vištytės aplink vaikštinėja, kaip tikrame kaime pasijaučiu, tik pas mane kaime kavinių nebūdavo, o tik eilė prie "autolavkės" bet vištų ten irgi būdavo



Čia man rodo įstrižiau, bet kelio įstižo tai nėra, reikia eiti keliu, bet keliukas yra ir lygegretus tam, vairuotojo parodytąjam, einu juo. Paeinu kelialiu ir pamatau kelio darbininkus, nesikuklinu, klausteliu ar teisingai einu. Vienas iš darbininkų moka rusiškai, o kitas žino kur tiksliai kanjonas yra Taigi ten ir sužinojau kad dabar paeiti iki didelio kelio( atgal į dolmušo vairuotojo parodytąjį) paskui juo eiti kokius 2-3km, po to pasukti į dešnią, ten dar tiek pat paėjėti, paskui įėjimas ir dar pora kilomertų Bet aš moteris drąsi, ir išdidi sakau neišsigąsiu ir einu toliau. O karštis nežmoniškas baigiu išgerti jau 1,5l vandens, sakau reiks miestelio gale užsukti į kokią parduotuvę vandens atsargų pasipildyti. Nei viena mašina pro šalį nevažiuoja, man jau ir noras tranzuoti kaip ir atsirado, nors tą esu gal tik pora kart dariusi kol dar nepilnametė buvau Taigi einu apmirusia gatvele ir staga išgirstu atvažiuojant, atsisuku ir ... išvystu dolmušą Nėra jokios lentelės kur jis vyksta, bet paklausus ar š Gonuk kanjoną vyksta, atsako- taip Keleivių nėra tik vairuotojas ir jo draugas. Paklausiu Ne kadar ? ką mano nuomone turėtų reikšti- kiek kainuoja. Vairuotojas kažką pakalba, aš nieko nesuprantu, bet tikrai žinau kad sumos nepasakė, nes skaičius kaip ir pramokusi esu Taigi nuspręndžiu kad pasakė kiek duosi tiek užteks Duodu pora lirų( juk miestelio ribose važiuojame , kiek žinau tai kainuoja 1,5-2TRY) Ir kai pamačiau kiek dar teko važiuoti iki to kanjono per tokį karštį, tik tuomet aš supratau koks mano idiotiškas planas buvo eiti savarankiškai pėsčiomis su per mažomis vandens atsargomis Ypač žmogui, kuris neperneša karščio.

Išleidžia mane prie pat vartų į parką, kasoje perku įėjimo į parką bilietą už 6TRY ir į patį kanjoną 32TRY. Išviso 38TRY
Kasininko klaustelėjus kada kitas dolmušas, kasininkas atsako
- Čia dolmušai nevažinėja.
-Kaip tai nevažinėja, nieko nesuprantu, aš juk su dolmušu čia atvykau.
-Na nevažinėja, tik taksi. Atsako kasininkas.
Mačiau aš tas taksi kainas Man vienai tai apiplėšimas vidury dienos.
Nuspręndžiau nebesirūpinti kaip grįšiu, pirma dar reikia spėti iki 19val viską apžiūrėti.







Susitinku jau grįžtančių ukrainiečių porelę, iš tautinių skarelių atpažinau. Aš žmogus nekukli, juos užkalbinau, jie jauni ir sportiški tai iki kanjono pesčiomis atėjo o ir pačiame kanjone toliau nei eiliniai turistai buvo nuėję, jiems tai nelabai sudėtinga pasirodė, na truputį viens kitam teko padėti.
Kaip čia man teks vyniotis nė nežinau, aš tai viena, nesportiška, vos ne dvigubai už juos vyresnė ir sunkesnė Bet ilgai nekvaišinu galvos, šlepsiu toliau



Prie pat kelio krašto aš nė nelendu, man baisoka

Prieinu namelį kuriame paliekami daiktai, persirengiama hidro kostiumais ir tęsiama kelionė į kanjoną. Bent keli berniukai ten dirbo, vienas rusiškai mokantis.



Rengiuosi aš tą jų kostiumą, jezusmarija kaip nepatogu, ilgio man kaip ir biškį trūksta, sunkokai užsisegu petnešą, bet kai paklausia ar gerai, patogus kostiumas- didvyriškai atsakau kad gerai, juk ir taip jau 3xl dydžio, sarmata didesnio benorėti Avalynės kai užsisakiau 43 jų akytės tokios kvadratinės liko, įtariu berniukai mažesnio dydžio batukus nešioja Užmaukšlina man šalmą ir einu į trąsą. Dar siūlė man fotografą už 15 dol, bet atsisakiau. Iš tiesų nė tiek pinigų nebuvau pasiėmusi, o be to tikėjausi kad veiks mano senas, iš galiojimo išėjęs bet taip ir nepanaudotas vienkartinis fotoaparatas. Fotoaparatas aišku neveikė, taigi nuotraukų nebus. Bet koks nuostabus jausmas būti vienai kanjone, visiškai vienai, toks atsipalaidavimas. Tuo metu pajutai pilnavertį atostogų skonį. Pirmuosius du kriokliukus laisvai pati įveikiau, bet ties trečiuoju, kur reikėjo kopetėlėmis palypėti- suabejojau. Užlipt tai aš užlipsiu, visada visur užsiropščiu, problemos kyla kai reikia nusiropšti Užlipu ant pirmojo laiptelio, atlaikys, stiprios kopetėlės, bet... vėl nulipu. Kaip ir grįžinėju, o gal dar pabandyti, vėl grįžtu prie kopetėlių, vėl pirmas laiptukas ir vėl baimė, va tuomet jau pasigailėjau kad neėmiau fotografo, ne vien dėl nuotraukų bet ir dėl drąsos, nors menkiausio palaikymo.
Gal kas buvote už to trečiojo kriokliuko, ar daug dar praleidau? Labai smalsu.

As neskaiciavau tu kriokliuku, slenksciu ejom ir tiek. Maciau, kad sportiskesni vyrai ir vieni sugebedavo uzlipti visur. tada jokiu kopeteliu ten niekur nebuvo. Praejom iki galo. Na grazu, negaliu pasakyti, kad kazkuri vieta butu daugiau ar maziau grazi. Smagus kanjonas. Bet Saklikento man mazumele ekstremalesnis, nors ten neduoda hidrokostiumu, mums jis daugiau emociju sukele. Ten zmoniu pradeda eiti labai daug. Bet pabaigoje prie krioklio dazniausiai buni jau tik su savo kompanija. Na, nebent neiveiki ir lauki, kol kazkas ateis ir tada jau didesnemis pajegomis iveiki. Nes pries pat finisa ten gana auksta siena. Saklikento kanjonas gal didesne atrakcija, jei tikslas iveikti. Goynuk kanjonas gal grazesnis, gal net ne tiek grazesnis, kiek sviesesnis, vanduo skaidrus, o Saklikento drumstas labai, nuo gydomuju savybiu turincio purvo. Sudetinga lyginti, Saklikentas sudetingesnis ir apima didelis azartas iveikti, tai tas grozis jau nueina i kita plana.

Jerda, gal turite savo blog'a? jei ne, manau , vertetu apie tai pagalvoti labai jau smagiai Jus pasakojate!!!!!

Dėkui Rashkyte už paskatinamąjį žodį. Neturiu aš blog'o, rašymas man atima nemažai laiko, aš mat rašau kai noras tai daryti ateina, nes jei kai laiko turi rašau, tai pačiai paskui "neskanu" būna, o ir vėliau galvoju, juk galėjau šitaip parašyti, ir dar šitą ir aną papasakoti
Bet buvo vieną kart "geniali" mintis kilusi. Na keliauti baisingai norisi, o alga mažytė, šeimyna didelė, galimybės papildomai, iš šalies, užsidirbti -nulis. Esu savo rašymu kokiame nors konkurse, ar šiaip už kokio straipsnelio parašymą užsidirbusi kokią dovanėlę ar pakvietimą į renginį bet niekada neteko laimėti kelionės ar užsidirbti grynųjų. O noras keliauti kartais didesnis už galimybes.
Vienos iš geriausių, dosniausių( žinau nes viename forume frebių medžiotojai labiausiai iš visų avialinijų džiaugiasi "Turkish Airlines" dovanomis) patogiausių ir mane labiausiai viliojančių avialinijų "Turkish Airlines" šitiek daug lėšų reklamai, savo įvaizdžiui skiria ir viskas orentuota į turčius, o juk turčių mažai, daugiau jų pritraukti mažai galimybių, o vat ekonominės klasės klientų procentaliai gerokai daugiau.... Taigi vos kad nesukuriau viso rinkodaros projekto ir... pasiūliau jiems jį ir savo paslaugas už vieną bilietuką į abi puses. Esmė ta: siūliau mainus- padovanokit man skrydžio bilietus Vilnius-Stambulas-Batumis ir atgal ir aš padovanosiu naudingą, informatyvų, o svarbiausia įdomų ir gyvą pasakojimą apie kaip paprastai, tokie yra ir daugiau nei 50%visos Lietuvos žmonių, nemokančiai angliškai vidutinio amžiaus moterytei sekėsi jungiamuoju skrydžiu skristi ir keliauti vienai. Cha, tie kas pastoviai tokiais skrydžiais skraido ir moka angliškai jiems viskas paprasta, o kas nebandę kiekviena smulkmena kartais kaip didžiausias išbandyma atrodo. Pažadėjau daug įdomiau, informatyviau parašyti , nei Delfis su 15min parašė apie Grigaičio skrydį į Australiją su "Turkish Airlines". Nes esu baisingai smalsi, man viskas smalsu išbandyti, ir viesbutis duodamas avialinijų ir nemokama ekskursija. Susižinojau visas sąlygas kada visa tai gaunama ir tt..
Išsiunčiau aš tą pasiūlymą "Turkish Airlines" Lietuvoje atstovybei, na jame buvo viskas sklandžiau ir daugiau papasakota, mano rašymų nuorodos įdėtos ir... laukiu baisingai atsakymo, kas valandą telefone e-paštą tikrinu. Kolegės manau jau pamanė kad meilužį įsitaisiau Bet dėl meilužio tiek nesistengčiau, o dėl kelionės- galiu
Taip praėjo savaitė, dvi, e-paštą jau pradėjau rečiau tikrintis, entuziazmas blėso. Atsakymo jokio. Na sakau gal kur nusimetė, na nemandagu visiškai nereaguoti, atrašyk ką nori: taip ar ne, bet netylėki. Na aš žmogus paprastas, neišdidus, dar kartą paklausiau Šįkart atsakymo greit sulaukiau ir netgi atsiprašymo už neatsakytą laišką. Mainyti ar dovanoti bilieto už pasakojimą, jie negali, bet pasiūlė pasieškoti datų kada norėčiau skristi, o jie paderinę su centrine būstine gal galėtų man išskirinę nuolaidą suteikti Tuo metu pigiausias bilietas kainavo 155-160eur gerai paieškojus perkant internetu. Na galvoju jei man už kokį 100 pasiūlytų- imčiau, vis vien taip ir man reikalingos informacijos dar iš jų gaučiau, kad gink Dieve neprisimeluočiau Taigi sėdžiu iki vėlyvos nakties, ieškau daug man tinkančių pasiūlymų: kaina minimali, trukmė, tarpas tarp jungiamųjų skrydžių kad kuo ilgesnis būtų. Beieškant pasiūlymų dar kainos kaitaliotis pradėjo . Na bet pririnkau, sakau na vis vien kuriame nors nebus didelio užimtumo ir galės man tą išskirtinę nuolaidą padaryti( tokia mat nuolaidai sąlyga buvo).
Kai gavau atsakymą jis manęs vos kad neužmušė. Pažodžiui necituosiu, bet mintis tokia: Mūsų kaina 175eur, padarome 20 eur nuolaidą, bet kadangi administravimo kaina 20eur, tai gaunasi kaina su nuolaida 175eur. Mes rezervuojame kai gauname pervedimą, o kol pervedinėsit gali kaina pasikeisti, todėl geriau jau jūs nusipirkit bilietą tiesiai iš avialinijų puslapio,
Įsiūtau nežmoniškai, atsakyki žmoniškai taip ar ne, o dabar šitiek laiko sugaišti susirašinėjant, ieškant ir visiška idiote laiko. O jei žinai kokią "nuolaidą" padaryti gali tai ir sakyki iš karto, kam čia dar skambiai žadėti ir išviso net kaip būsimo kliento ne pritraukti, o atsikratyti Pasisekė jiems kad angliškai nekalbu, nes jei čiulbėčiau taip kaip lietuviškai, tai tikrai būčiau visą susirašinėjimą su skundu ir vertimu į centrinę būstinę nusiuntusi. Supykau taip kad nuspręndžiau nepirkti iš "Turkish Airlines" bilieto, jei jie mane už visišką idiotę laiko ir pradedu matuoti savo kuprinę ar ji tilps kaip mažasis rankinis bagažas vykstant su Wizzairu, nė velnio, niekaip nebent tuščią sulanksčius ir ... keičiu kryptį į Turkiją, nes kaip tik ir draugė atsirado į šią šalį vykti.
Taigi tokia toji mano pradžia būtent šios kelionės į Turkiją. Buvau jau nusiteikusi smagiai šį nutikimą papasakoti, jau pačiai prisiminus juokas ėmė, bet pradėjus rašyti kitą tonaciją pagavau, matyt nuoskauda dar giliai nenusėdusi.