Pletkai ir diskusijos apie dienos aktualijas

tarp SSSR vadovų išimčių nebuvo. Visi buvo vienodai neprognozuojami.
Jelcinas gerokai labiau neprognozuojamas buvo visada. Ir labai neprognozuojamas. Sunku būtų rasti tas sutartis kokių jis laikėsi be kiūčių.
Jei dabar būtų Jelcinas, net neabejoju jog karas Europoj jau liepsnotų. Dabar gi įtampa eina atslūgimo link.

Mudvi mąstome kardinaliai priešingai.

žinau.

jis lierpsnoja - Ukrainoje.
ir atslūgimas ne dėl tos pusės geranoriškumo, o dėl to, kad matyt gerai uodegą prignybo...

Kaip ten bebūtų, butinas dar neblogiausias variantas, kas gali būti. Atslūgimą sankcijų klausimas paridys aiškiau. Bet ir man atrodo, kad įtampa slūgsta. Ir Vokietijos ir Prancūzijos retorika rodo, kad jos linkusius užmiršt tas sankcijas.

Nežinau ar prignybo, ar įvyko kažkokie susitarimai abipusiai. Pagal Ušacką, o jis informuotas labiau nei tu ir aš, tai įvyko susitarimai.
Papildyta:


labai į tai panašu.

Dėl karo Ukrainoje, toks įspūdis, kad tik Lietuvoje jį kariauja, nes net pati Ukraina neįvardija tai karu.
Nuotaikos Europoje ir referendumas Olandijoje rodo, kad neįdomi ta Ukraina ir niekas dėl jos gerovės ir ramybės nenori atsisakyti.

Ar jum negana vienos "rusai puola" temos? Referendumas gi šiandien, va čia tai aktualija .
Dar Katažina laukiasi- kas visai iš pletkų temos .

http://www.delfi.lt/...s.d?id=71647134
Vis tik nenugalėjo sveikas protas Britai traukiasi

Tai kad galutiniu rezultatu dar nera.

Yra.
Kursas krito i 1985 metu zemumas.
Laukiama Kamerono atsistadydinimo 7 val.

Atleiskite, bet užsiimate demagogija. Tai, kas vyko Jūsų išvardintose šalyse tuo pačiu metu vyko ir pačioje Rusijoje, nepriklausomybę paskelbė ne tik Čečėnija, bet ir, pavyzdžiui, Tatarstanas. Jugoslavija tuomet irgi byrėjo. Jelcino valdžia nuo pat pradžių, tiek Sovietų Sąjungai tebeegzistuojant, tiek vėliau buvo labai trapi (nepamirškim 1993 metų nepavykusio Ruckojaus/Chazbulatovo perversmo) dėl stiprios KGB(FSB) ir kariuomenės struktūrų opozicijos.

Grįžtant prie Jūsų įšvardintų šalių, prisiminkim, kas ten vyko.
Gruzija, t.y., Pietų Osetija ir Abchazija.
Etniniai neramumai Pietų Osetijoje prasidėjo 1989 metais, o 1992 m. sausio 19 d. (t.y., praėjus 19-ai dienų po SSSR žlugimo referendume 98 procentai balsavo už nepriklausomybę nuo Gruzijos ir susijungimą su Rusija. Kodėl taip įvyko, suprasti nesunku, nes Šiaurės Osetija yra Rusijos teritorijoje. Kokią įtaką šiam procesui tuomet galėjo turėti Jelcinas? Ogi jokios. Po referendumo kilus pilietiniam karui, buvo įvestos ESBO prižiūrimos taikos palaikymo pajėgos, kurias sudarė ir rusai.
Abchazijoje pirmosios etninės gruzinų žudynės buvo surengtos 1989 m. liepą. Priminkite, prašau, kas tuomet buvo Jelcinas? Tiesa, 1992-1993 metais pilietiniame kare abchazų pusėje jau aktyviai dalyvavo rusų "savanoriai" kartu su Šamilio Basajevo "kovotojais".
Ginkluotas perversmas pačioje Gruzijoje, vėl gi, prasidėjo 1991 metų gruodį, kai dar oficialiai egzistavo SSSR ir kuomet Jelcinas net nekontroliavo sovietinės kariuomenės.
Padniestrė paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos 1990 metų rugsėjį, o ginkluotas konfliktas kilo 1992 m. kovą, taigi vėl, kuo čia dėtas Jelcinas?
Kodėl minite Ukrainą šiame kontekste, nesupratau, nes 1991 m. referendume 54 procentai Krymo gyventojų nubalsavo už Ukrainos nepriklausomybę ir jokių ginkluotų konfliktų ten nevyko.



Uzbekistato situacijos, prisipažinsiu, nepamenu, o su Tadžikistano situacija teko susidurti tiesiogiai, nes du kartus, 1992 ir 1996 metais, buvome priglaudę bičiulę iš Tadžikijos. Taip, Rusija įsikišo į ginkluotą konfliktą valdančiųjų struktūrų pusėje, betgi tuo buvo sustabdytas pilietinis karas.



A nia? Tik kažkodėl vienintelis tuo metu garsiai apie Rusijos pavojų kalbantis buvo Landsbergis, o Jūsų balso, Lapkričio aušra, lyg ir nesigirdėjo. "Задним умом крепкa", kaip rusai sako



Jūs tuo tikra? Prisimenant tuometinę Jelcino būklę ir "vanagų" įtaką Rusijos politiniam gyvenimui, labai tuo abejočiau.



Tiesiog praleiskite keletą puslapių