Atleiskite, bet užsiimate demagogija. Tai, kas vyko Jūsų išvardintose šalyse tuo pačiu metu vyko ir pačioje Rusijoje, nepriklausomybę paskelbė ne tik Čečėnija, bet ir, pavyzdžiui, Tatarstanas. Jugoslavija tuomet irgi byrėjo. Jelcino valdžia nuo pat pradžių, tiek Sovietų Sąjungai tebeegzistuojant, tiek vėliau buvo labai trapi (nepamirškim 1993 metų nepavykusio Ruckojaus/Chazbulatovo perversmo) dėl stiprios KGB(FSB) ir kariuomenės struktūrų opozicijos.
Grįžtant prie Jūsų įšvardintų šalių, prisiminkim, kas ten vyko.
Gruzija, t.y., Pietų Osetija ir Abchazija.
Etniniai neramumai Pietų Osetijoje prasidėjo
1989 metais, o
1992 m. sausio 19 d. (t.y., praėjus 19-ai dienų po SSSR žlugimo referendume 98 procentai balsavo už nepriklausomybę nuo Gruzijos ir susijungimą su Rusija. Kodėl taip įvyko, suprasti nesunku, nes Šiaurės Osetija yra Rusijos teritorijoje. Kokią įtaką šiam procesui tuomet galėjo turėti Jelcinas? Ogi jokios. Po referendumo kilus pilietiniam karui, buvo įvestos
ESBO prižiūrimos taikos palaikymo pajėgos, kurias sudarė
ir rusai.
Abchazijoje pirmosios etninės gruzinų žudynės buvo surengtos
1989 m. liepą. Priminkite, prašau, kas tuomet buvo Jelcinas? Tiesa, 1992-1993 metais pilietiniame kare abchazų pusėje jau aktyviai dalyvavo rusų "savanoriai" kartu su Šamilio Basajevo "kovotojais".
Ginkluotas perversmas pačioje Gruzijoje, vėl gi, prasidėjo 1991 metų gruodį, kai dar oficialiai egzistavo SSSR ir kuomet Jelcinas net nekontroliavo sovietinės kariuomenės.
Padniestrė paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos
1990 metų rugsėjį, o ginkluotas konfliktas kilo
1992 m. kovą, taigi vėl, kuo čia dėtas Jelcinas?
Kodėl minite Ukrainą šiame kontekste, nesupratau, nes 1991 m. referendume 54 procentai Krymo gyventojų nubalsavo už Ukrainos nepriklausomybę ir jokių ginkluotų konfliktų ten nevyko.
Uzbekistato situacijos, prisipažinsiu, nepamenu, o su Tadžikistano situacija teko susidurti tiesiogiai, nes du kartus, 1992 ir 1996 metais, buvome priglaudę bičiulę iš Tadžikijos. Taip, Rusija įsikišo į ginkluotą konfliktą valdančiųjų struktūrų pusėje, betgi tuo buvo sustabdytas pilietinis karas.
A nia? Tik kažkodėl vienintelis tuo metu garsiai apie Rusijos pavojų kalbantis buvo Landsbergis, o Jūsų balso, Lapkričio aušra, lyg ir nesigirdėjo. "Задним умом крепкa", kaip rusai sako
Jūs tuo tikra? Prisimenant tuometinę Jelcino būklę ir "vanagų" įtaką Rusijos politiniam gyvenimui, labai tuo abejočiau.
Tiesiog praleiskite keletą puslapių
Daug prirašėt. Kokią reikšmė Osetijos ir Abchazijos atveju Jelcinas. Labai paprastą- neremti tų 'kovotojų', neieškoti samdinių. Skatinti neatsiskirti, o grįžti atgal. Jugoslavija byrėjo ir ką? Tai dėl to buvo negalima neremti banditų norint išsaugot savo valdžią? Na Šaimievo mėginimus labai gerai pamenu, gaila kad pamiršot Baškiriją, kur daug aršesnis pasipriešinimas buvo. Ašaka, dar kartą sakau- nusispjaut kas ką kontroliavo devyniasdešimt pirmais, nenusispjaut į tai- kaip politika buvo po to, kai jau kontroliavo.
Ir kokia gi ta buvo to Jelcino būkiė? Prasigėręs? NA taip. Ir manot jog šalia alkoholiko saugu?
