Laba diena. Daredi, ujej, kokis minkštutėlis grožis.
Erode, parašiau į AŽ. Istorija su Fogyte

, bet gerai,kad taip, palyginus gerai baigėsi. Praeis sutrenkimas, tikėkimės be pasekmių. To nuoširdžiai linkiu.
Merginos, žirgo nesutikau... Princą sutikau. Na, o, bet, tačiau... Tįsojo pakelėj palei didžiulį akmenį. Pažiūrėjau į išsimėčiusius nukleištus kroksus ir supratau, kad jo karalystėje ne patys geriausi laikai. Tad kam tokis princas? Palikau. gal kai kitą kart važiuosiu anas jau bus apsisprendęs paskui kurį kroksą eit...

Tada, jei kuriai reiks, galėsiu prigriebt.
Trupinėlis- Kicmanas po truputį sveiksta. Ačiū, Magnuna, S. traumelį nupirko, girdo. Mažius po truputį jau "banditauja". Tik sumuštą vietą dar skauda.
Sagyte, aš turiu šiokios tokios patirties su katinais

Nuo vaikystės namų be katino neįsivaizduoju. Tik man sekėsi, kad ilgaamžiai jie pas mane buvo. Katukas, kurį turėjau prieš Graliuką, nugyveno gražius 17 metų... Tai štai iš tos va patirties galiu pasakyt, kad silikoninis kraikas, katinui, kuris linkęs į perdėtą švarumą dėžutėje,- nelabai tinka. Nežinau kodėl. Tačiau patirtis tokia: mano ankstesnis katukas, taip pat kaip Murkis, nu nė už ką neidavo dėžutėn, jei ten nešvaru. Tik va jis dar ant mažo reikalo įlipdavo, bet rimtesnį, jei neišvalyta, tai jau būkit malonūs susirinkit nuo grindų... O kai pamėginau silikoninį kraiką ( tada naujovė jis buvo) tai ojej..., viską valiau nuo grindų. Nes, katino manymu, įlipt į jį tebuvo galima tik kartelį. Man dar problemas kėlė per mažas tualetas, kol susiprotėjau pakeist didesniu, vargau su dovanom ne vietoj. Bet Murkio atveju, šiek tiek stebina, kad jis dėl nešvaros, balutei renkasi lovą. Tai tikrai gali būt pradžia bėdų su pūsle. Magnuna teisingai parašė, kad vetai atskiria kraiko priemaišas, bet jų turi būt ne per daug. Aš šlapimą jamu taip: Nuganau kai katas eina į dėžutę ( pas mane uždara, tai prieš tai atidarau). Mano žiopliukas mane prisileidžia bet kur, tai kai jis atsitūpia atsargiai pakišu gerai išplautą (nuvirintą) stiklainio dangtelį. Ir paskui iš jo šlapimą sugeriu į švirkštą. Tik, va su dviem katinais pūslės uždegimo ir šlapimtakių bėdų turėjau, bet abiem atvejais katinai "praneša", kad kažkas ne taip. Kiekvienas kitaip, bet elgiasi neįprastai. Pvz. Graliukas "vesdavosi" link dėžės. Jei nesupranti, kad reikia eit, labai triukšmaudavo užlipęs ant tualeto. Dar labai pasimatė, kad šlapimo kiekis sumažėjęs.Tačiau šlapinosi tik savo vietoj. Kitam katukui buvo pūslės uždegimas, tai jis šlapinoi ne vietoj. Ir labai demonstartyviai vis tūpdavo lyg ruoštūsi čia ir dabar. Abiem atvejais katinai akivaizdžiai dažniau nei visad prausdavo savo intymią vietą. Tiesiog, kai stebi, matai, kad vos praėjus keliolikai min, vėl koja pakelta ir vėl prausia. Pūslės uždegimas- staigesnis. Šlapimtakių bėda, bent jau iš mano patirties prasideda palaipsniui. Ilgiau šlapinasi, barasi, prausiasi. Aš, deja, supratau tik po poros dienų, arba, tiksliau, kai jau praktiškai užkimšo šlapimtakį.
Nikuna, nugriuviminis kadras

, ale dėžinį šezlongą ir didesnį vaikui padėt galėtumėt. Ot tie dvikojai, nu neprotauja....