Pletkai ir diskusijos apie dienos aktualijas

Man irgi asmenšikai kraupu skaityti, jog kunigėlių nuomonė laikoma tokia pat svaria, kaip mokslo atstovų-medikų, be kurių apskritai gyventume ant baisiausių ligų ir mirties slenksčio.

Užtat labai neabejotina tėvų meilė, kurie augina, "kiek dievas davė", o jei pasirodys per daug, tai išmesiu porą į šulinį ir tvarka.

Netgi pateisintumėte naują, labai pažangų būdą, kuomet embrionas sukuriamas iš trijų tėvų ląstelių (dviejų moterų ir vieno vyro)? Kurį laiką toks būdas buvo leidžiamas JAV, netgi yra keli gimę vaikai, dabar uždraustas, bet tokį būdą svarsto UK. Niekas nežino kokie gali gimti vaikai tokiem vaikam, bet juk svarbiausia kad tikslas pasiektas, ar ne?

Akcentas ne ten sudėtas. Aš ir neieškau skirtumų ar panašumų tarp akinių ir embriono. Kalbu apie tai, kad ir lavonų skrodimas anatominių žinių pagilinimui viduramžiais buvo baisus dalykas. Už moralės ribų.

Nesupratot, kad medicinos pažanga ne visada reiškia pažangą. Yra dar dvasiniai dalykai, ir nebūtinai religiniai įsitikinimai. Ne visi medicinos atradimai ir eksperimentai yra priimtini, kaip tarkim klonavimas. Kodėl taip sunku suprasti, kad žmonės apie gyvybę galvoja ne vien kaip apie mėsos gabalą. Ne visose gyvenimo srityse galima ir reikia galvoti racionaliai.
Kitokių tėvų nepažįstat? Tik tokius? Tada labai gaila.

reikia prisitaikyti, būtent prisitaikyti prie to ką tu gali ir ko tu negali. Susitaikyti su savim. Ne visi viską gali. Yra labai skaudžių dalykų. O va tai man primena Todą Svyną. Juk labai daugeliu atvejų tą patį nevaisingumą įtaiso tie, kurie po to nuo jo neva gydo dirbtinio apvaisinimo būdu. Pirma labai atkakliai jau nuo paauglystės merginom siūlo kontraceptyvą, kurie šalia onkologijos, dar duoda užtikrintą nevaisingumą. Paskui įgyja puikią progą pamėsinėt tas pačias moteris, ir dar parūšiuot embrionus, bei su jais paeksperimentuoti, pašalindami tai tokį geną, tai kitokį, tai įdedam tą tai aną. Ir tu sakai jog tai normų norma?
Tai kas tada gyvenime yra ne norma?

Kaip sakė kita narė... kažkada buvo labai nedvasinga, amoralu skrosti lavonus, dabar neva amoralu ląstelių žudymas. Kažkada buvo labai moralu ir netgi dvasingai priimtina žudyti "raganas" ir niekas to nelaikė žudymu. Supraskit, kad keičiantis laikams, keičiasi ir moralumo-nemoralumo suvokimas. Civilizacija ir mokslas gerina gyvenimo sąlygas, praplečia žmonių mąstymą. Į akmens amžių negrįšim, nors to tikriausiai labai norėtumėte.

tai viduramžiais. O dabar jau norma yra mėsinėti gyvus embrionus.
Papildyta:


persiprašau labiausia, bet taip supratau jog jums jūsų vaikai tai vis dar ląstelių rinkiniai? Taip juos matote?

Aha, atleidžiu.

Man embrionas nei pro kur nėra vaikas ir galit nesivarginti, bandydama dėti lygybės ženklą. Ši tema išsemta ir neįdomi.

Baznycia yra taip atsilikus, kad elementariai jau nesugeba rupintis jokiais dvasiniais dalykais. Tiesiog rupinasi islikimu ir naudojasii tais kurie dar ja tiki.

Todel kur medicinos pazanga gerai o kur ne - maziausia zino atsilike ir tycia nieko nesuvokiantys asmenys. Bet kazkodel jie prisiima sau teise tureti nuomone.

Gal pirma reikia pasidomet? O jei dometis nera noro tai geriau patylet.

Keli klausimai:
Kaip manot ar žmogus tik biocheminė mašina ir nieko daugiau?
Kada jūsų nuomone prasideda gyvybė?
Ar aplamai jums gyvybė turi bent kokią vertę?
Kieno teisės ir norai yra svarbiau tėvų ar embrionų (potencialios gyvybės) ir kas turi ginti embrionų teises;
Kuo skiriasi dar negimęs kūdikis nuo gimusio ar tai kokybinis skirtumas ar tik laiko trukmės klausimas iš to kyla klausimas, kokio amžiaus vaikus galime naikinti, o kokių jau negalime;
Ar galima pirkti ir pardavinėti vaikus, o embrionus?
Ir t.t.

Ir jeigu jums nekyla nė vieno klausimo ta tema, sveikinu, jokios filosofijos moralės normų reikalavimai jums negresia, esat parastas kaip trys kapeikos žmogus, puikiai tinkantis šiuolaikiniai hedonistinei vartotojiškai visuomenei. Apie sielą ir dvasią net neklausiu, nes jos nei pirkti nei parduoti negalima, vadinasi apie egzistavimą neverta ir kalbėti. O jeigu netyčia atrastų tokį dalykėlį tai tikiu, kad greitai atsirastų ir sielų pirkimo ir pardavimo bei tobulinimo punktai.

Šiai atsižvelgiama ne į kunigėlių nuomonę, bet egzistuoja toks dalykas kaip bioetika ir tokius įstatymus priimant atsižvelgiama būtent į ją:

“Bioetikos“ terminas vartojamas jau daugiau nei tris dešimtmečius, o jo autorius - amerikiečių mokslininkas V. R. Potter, siekęs atkreipti dėmesį į technologinio progreso keliamas etines prieštaras ir net grėsmę žmonijos išlikimui. “Bioetika” etimologiškai kildinama iš dviejų graikiškų žodžių – “bios”, reiškiančio gyvybę, ir “ethike”, reiškiančio papročius, dorovę. Tad pačia plačiausia prasme bioetika galėtų būti laikoma disciplina, nagrinėjanti etinius, filosofinius, teisinius bei socialinius-kultūrinius gyvybės ir sveikatos mokslų bei su jais susijusių technologijų aspektus. Siekiant apibrėžti bioetikos nagrinėjamų svarbiausių problemų lauką, neabejotinai tenka paminėti klonavimo, žmogaus kamieninių ląstelių ir genomo tyrinėjimų, žmogaus audinių ir organų transplantacijos, nepakankamo resursų skirstymo, biomedicininių tyrimų su žmonėmis, eutanazijos, nėštumo nutraukimo, dirbtinio apvaisinimo keliamas etines problemas.

Aš tai niekaip nesuprantu, kam atrodo dirbtinis apvaisinimas nedvasinga, nemoralu, kam neleidžai to kažkokios religinės normos, lai nesinaudoja civilizacijos išradimais, lai vaikinasi arba gyvena be vaikų. Kame problema. Bet kam nurodinėt kaip elgtis, kaip gyventi kitiems....


Bažnyčia jau senai tapus UAB-u, apie kokius dvasinius dalykus čia galima kalbėt, eilinis verslas ir tiek...

Būtent. Labai labai sutinku. Bažnyčia su dvasingumu ir moralumu tiek pat susijusi, kiek karvė su baletu.