Pletkai ir diskusijos apie dienos aktualijas

Nu tai visos bylos ir ivyksta, nes salys nesusitare

Paieskojau tos bylos, nieko googl'as man nerado. Gaila. Bet siaip teisininkai zino ivairius metodus kaip isaiskinti istatymus (vienas is ju yra ir lyginamasis budas, lyginant su kitom salim, analoginis ir pan.). O kitos salys jau tokius klausimu buvo sprende.

Bet jis nėra draudžiamas. Jis tik yra apibrėžtas kiek kitaip, nei pageidavo kai kurie specialistai. Yra apribotas embrionų skaičius ir atsirado draudimas tuos embrionus užšaldyti, kad vėliau nereikėtų atlikusių (o atlikusių ne vien dėl kokybės, o tiesiog šiaip, nebereikalingų) sunaikinti kaip kokių atliekų.

Aš ne specialistė, bet kiek teko skaityti moterų, kurios tuos dalykus išmano gerai, šitas įstatymas siūlo visus embrionus implantuoti į gimdą vienu metu, kas realiai labai smarkiai sumažina sėkmingo pastojimo šansus. Techninių detalių tikrai neišmanau ir nekomentuosiu, bet, kaip supratau, pasaulinė praktika rodo, kad sėkmingas implantavimas būna 1, max 2 embrionai vienu kartu.

Žiūrint iš šono, toks įstatymas primena viešuosius pirkimus pigiausios kainos principu su visais iš to išplaukiančiais rezultatais

As prisipazistu dar neturiu nuomones apie ta embrionu saldyma (t.y. reikia jo ar ne). Slidi riba.

BET: Lietuva yra iteisinus abortus. Ir atlikus abortus, jie (nezinau koks terminas cia butu tiinkamiausias) yra kazkaip pasalinami (itariu, kaip medicinines atliekos). Logiskas klausimas: kuom sios situacijos skiriasi? Kodel viena yra iteisinta, o kita ne?

va būten, kad dirbtinio apvaisinimo nuviltais. Va gavone tą prekę už kurią riek daug sumokėjo.
Klausyt yra baisu. Juk viskas yra labai sudėtinga tame procese, psichologija, nusiteikimas, gyvenimo būdo iš esmės keitimas. Visko ir daug. Viena, kai dirbtinio apvaisinimo būą pasirenka jau vaikus turinčios poros, ir visai kita yra tai, kai poros būna bevaikės.

Nera draudziamas, bet istatymas priimtas toks, kad jokia sveiko proto moteris nesidarys dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje. Pasiskaitykit kas yra ta kiausialasciu paemimo procedura, kiek reikia hormonu gerti, kokios ju pasekmes. Tada gal suvoksite, kodel moterys nenori tos proceduros kartoti n kartu.

sumažina. Labai sumažina. Čia faktas, bet visur rengi kapinyno irgi negalim. Va ką daryt, ne pas mus Lietuvoj, bet man žinomas atvejas kada moteris pagimdžius apie keturiasdešimtus savo gyvenimo metus nusprendė etiškai pasielgti ir su kitais atlikusiais šaldytais embrionai ir juos, kaip jai žadėjo juos esant mažai gyvybingus palaidot natūraliai, tegu jie ten ir baigia kur turi. Ir ji pastojo. Jai buvo keturiasdešimt aūtuoni metai. Pagimdė, nesidžiaugė visai.

Taip, toks būdas duoda mažesnį sėkmės procentą. Jei nepavyksta, reikia vėl varginančios procedūros, kuriai moteris ruošiama iš naujo, viskas užsitęsia ir vėl gali nepavykti. Iki 3 man atrodo sėkmingai būna. Natūraliai pastojus yra manoma, kad nėštumas tęsiasi tik 50 proc. atvejų, visi kiti gamtos atmetami pačioje ankstyviausioje fazėje dėl kažkokių defektų arba dėl moters organizmo negalėjimo išnešioti.

Bet mokslas mokslu, o ribų nubrėžimas į kur galima nueiti paisant tik vienos pusės gerovės, bet kokioje srityje yra reikalingas, o liečiančiose gyvybės klausimą, tai ypatingai. Šiuo atveju ribas brėžia ne mokslas, o tam tikros normos, išskiriančios žmogų kaip mąstančią ir jaučiančią būtybę. Na nejaugi tikrai esate užtikrinta, kad viską spręsti galime leisti specialistams, kurie šturmuojantiems su šūkiu , kad tikslas pateisina priemones. Istorijoje daugybė atvejų rodo, kad tai nėra pats geriausias pasirinkimas. Moteris yra žmogus su savais poreikiais, į juos būtina atsižvelgti ir kiek įmanoma geriau juos patenkinti. Bet dar negimusi gyvybė irgi yra gyvybė, tik ji yra ta silpnesnioji pusė, bežadė ir bejėgė, už kurią kažkas turi prievolę pakovoti.

* medicinoje daug tokių ale pigiausių sprendimų, bet šiuo atveju nesutinku su jūsų nuomone
Papildyta:

Klausimas tikrai logiškas. Tokie sprendimai susitarimo pagalba yra pasiekiami be galo sunkiai. Ir dažniausiai priimamas "saliamoniškas" sprendimas tiesiog nejudinti širšių lizdo.


Aš žinau kas tai yra. Ir suprantu (protu) moteris kurios nenori patirti kančios bei nusivylimo. Bet suprantu( moralės lygmenyje) ir tai, kad ne viskas gyvenime būna gražu ir gera. Ir kad labai dažnai norint kažką gauti, tenka kažką paaukoti. Ant svarstyklių dedu jau daug kartų rašiau, pasikartosiu, moters patiriamą kančią, finansinius nuostolius, sugaištą laiką ir t.t. bei nebylios, beteisės būtybės teisę gimti, jei jau ji buvo pradėta. Ta būtybė neprašė, kad būtų pradėta, tai ją aukoti tam, kad kita pusė patirtų mažesnius nuostolius, mano galva yra neteisinga.
Ne visos moterys nori užšaldytų embrionų, šitoje vietoje irgi nereikia manipuliacijų. Yra visokių, blogiausią ką žinau, tai įdėkite, o paskui persigalvojus, išimkite, nebenoriu. Geriausia - begalinis džiaugsmas motinyste.

Tai gal būtų racionaliau prijungti ir privalomas konkrečių apimčių psichologo konsultacijas (kad lūkesčius iš pat pradžių pamažinti)? Kaip privalu atlikti kraujo tyrimus, kažkokias hormonines procedūras, taip ir emocijas beigi lūkesčius susibalansuoti.

tai gal ir galima, bet kaip tada išaugs kaina. Bet nemanau jog psichologo konsultacijas lankytų prieš, nes gi jie Žino, ko jie Nori. Labai sunku padėti tokiais atvejais. Ką gali Žinančiam padėt ir perspėt. Nieko.

Ir visais klausimais taip ,ir dar zmones pasakojasi kaip nemylis savo vaiku ,man netekositogirdeti,net jei taip ir butu,nes paprasciausiai taip nesakoma.

Iki triju sekmingai buna? Kiek kartu siai moteriai butu reikeje kartoti kiausialasciu emima? Jums embriono gaila, suaugusios moters sveikatos - ne.

"Ministras pasakojo bendravęs su šeima, kuri susilaukė kūdikio po pagalbinio apvaisinimo, bet ta šeima turėjo net 18 embrionų, iš jų išgyveno tik trys, kurie buvo perkelti į moters gimdą, ir apvaisinimas pavyko."

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/...itais-56-648837