QUOTE(Intemora @ 2016 07 20, 05:08)
Nesamone,atvirksciai dazniausiai buna,jei kartais tevai nesusivaldo,tai mociutes visada lepina ir gina.
Jeigu mama kazko neduoda ar neleidzia, paprasyk mociutes
Jeigu mama kazko neduoda ar neleidzia, paprasyk mociutes
QUOTE(Intemora @ 2016 07 20, 05:08)
Nesamone,atvirksciai dazniausiai buna,jei kartais tevai nesusivaldo,tai mociutes visada lepina ir gina.
Ne visada. Mano mama nelepino anuku. Griezta buvo. Bet neskriaude.
QUOTE(Sėlija*** @ 2016 07 21, 12:42)
Ne visada. Mano mama nelepino anuku. Griezta buvo. Bet neskriaude.
Nevisada,dazniausiai,buna aisku,visaip.
QUOTE(Intemora @ 2016 07 22, 21:44)
Nevisada,dazniausiai,buna aisku,visaip.
Visi skirtingi. Mociutes irgi.
QUOTE(jurgulisd @ 2016 07 07, 11:08)
Gal kas patars kaip elgtis tokiose situacijose, kai močiutė, mano vyro mama, muša per užpakaliuką ar per nugarą mūsų 4 metų sūnų arba nuolat šaukia ant jo, grubiai elgiasi. Esame sakę jai, kad mums tai nepatinka ir kad netaikome fizinių bausmių, tačiau ji aiškina, kad mūsų vaikas neišauklėtas ir toliau daro savaip. Esame sutrikę, nesinori drausti vaikui bendraut su močiute, bet jos požiūrio į vaikų auklėjimą irgi nepakeisim. Ką daryti?
Nezinau kada tai vyksta, bet jei paliekate savaitgaliui "padaboti" - tai nustokie ta daryti. Leiskite bendrauti tada, kai esate visi kartu ir galite akylai stebeti savo anyta. Vos jai kazka padarius ar ketinant daryti - vaikui girdint drausminkite ja, sakydama, kad kito zmogaus musimas nera normalu ir uz tai baudziama (nu tarkim).
Taip pat kadangi tai yra vyro motina, tai vyras cia turetu imtis didziausios iniciatyvos. T.y., cia jis turetu kalbetis, drausminti ir t.t. Del to kad jus busite blogoji martele ir is esmes nieko nepakeisite. O i vyro zodzius jau atsiszvelgtu, nes tai "savas kraujas", artimiausias zmogus, jo nuomone jai turetu rupeti. Taip kad skatinkite vyra iterpti savo zodi. Bet ne taip, kad "mano zmonai nepatinka...", o "mano vaiku tu nemusi. ar supratom vienas kita?" - grieztai ir aiskiai.
QUOTE(gumine @ 2016 07 23, 18:54)
Visi skirtingi. Mociutes irgi.
nu bet tik ne močiutėms prieš anūkus rankas kelti 
QUOTE(lleillaaa @ 2016 08 02, 22:06)
Niekas neturetu pries vaika rankos kelt. Musti - tai tolygu demonstruoti savo bejegiskuma ir ribota fantazija.
QUOTE(gumine @ 2016 08 02, 22:18)
Niekas neturetu pries vaika rankos kelt. Musti - tai tolygu demonstruoti savo bejegiskuma ir ribota fantazija.
Manau, kad autorės giminėje ne kokie santykiai iš to viskas ir kyla...
QUOTE(Terroriste @ 2016 08 26, 18:21)
o man tai baisu skaityt, kokius jus busimus "vyrus"auginat, jei vaikas poros valandu vienas ligoninej negali pabut, butinai reikia kazkam su juo sedet.
4 metu ir sergantis? Mane tai nestebina nenoras vieno palikt, ypac jei vaikas judresnis ar prastai jauciasi.
QUOTE(applejuice @ 2016 08 26, 21:19)
4 metu ir sergantis? Mane tai nestebina nenoras vieno palikt, ypac jei vaikas judresnis ar prastai jauciasi.
kaip dar VIENAS? Ne miske gi. Ligoninej. Priziurimas. Su kitais vaikais. Pati buvau vaikas ir gulejau ligoninej viena dar mazesne budama. Beveik visi vaikai budavo vieni. Ir tragediju tikrai nebuvo. O dabar augina mamos tokius popas, kad tuoj iki pilnametystes uz rankutes i mokykla vedzios
Seniau ir vos gimusius atimdavo ir atnešdavo tik pamaitint. O tėvas geriausiu atveju savo vaiką tik pro langą pamatydavo, o ant rankų paimdavo tik išrašant. Jokių lankymų. Ir nieko - vaikai nenumirdavo. Bet kaži ar labai daug jaučiančių nostalgiją šitai tvarkai. Ir čia - kai yra galimybė ir ypač kai vaikui negera, tikrai svarbu, kad šalia jo būtų artimas.
Kitas klausimas, kai tos galimybės (dėl tėvų aplinkybių ar dėl itin sunkios sveikatos būklės, kai guli pvz. reanimacijoj) nėra.
Bet tas "palikti ligoninėj vieną" (ypač šiais laikais, kai dauguma tikrai nepaliekami) yra lygiai toks pat kraštutinumas (tik kraštas kitas) kaip ir "vedžiot iki pilnametystės į mokyklą už rankutės". Tarp popinimo ir reikalingo dėmesingumo yra nemenkas skirtumas.
Kitas klausimas, kai tos galimybės (dėl tėvų aplinkybių ar dėl itin sunkios sveikatos būklės, kai guli pvz. reanimacijoj) nėra.
Bet tas "palikti ligoninėj vieną" (ypač šiais laikais, kai dauguma tikrai nepaliekami) yra lygiai toks pat kraštutinumas (tik kraštas kitas) kaip ir "vedžiot iki pilnametystės į mokyklą už rankutės". Tarp popinimo ir reikalingo dėmesingumo yra nemenkas skirtumas.
