Vakar grįžom iš Grūdos slidinėjimo kelionės į Slovakiją (5 d.), deja, smarkiai nusivylę kelionės vadovu. Vardas jo Rolandas, o pavardės nenugirdom. Važiuojant į priekį kelionės vadovo apskritai nebuvo, na, tiek to, nebe pirma kelionė užsienin, patys viską susigaudėm. Vadovą pamatėme jau atvykę į Slovakiją vakare. Tai ir buvo vienintelis kartas, kai regėjom jį lyg ir blaivą. Kitas dienas, nepriklausomai nuo paros laiko, būdavo jis arba jau "įšilęs" nuo stipriųjų gėrimų arba dar "neataušęs" iš po vakar. O pikčiausia tai, kad kelionės programoje buvo įrašyta du pusdieniai ir dvi valandos trečią dieną apmokymų "čiainikams", tačiau šito gero nelabai ir paragavom. Pirmąją dieną apmokymai vyko apie pusantros valandos, vadovo pralaukus gerą pusvalandį. Kitą dieną jis nebepasirodė, o paklaustas minėjo, kad neva sėdėjęs bare (!), žiūrėjęs pro langą, laukęs savo mokinių, o jie taip ir neatėję

Tuo tarpu "čiainikai" paslankiojo po sutartą vietą varlinuke, pasikeikė ir išsiskirstė savarankiškai mokytis slidinėjimo gudrybių. Trečią dieną niekas jau apie slidinėjimo pamokas ir nebeužsiminė... O apie tokias smulkmenas kaip "nuostabus" sugebėjimas paaiškinti, kur lauks autobusas ("ten, prie Grando, anoj pusėj" - kas reiškia, jog pirmąkart atvažiavęs turi pereit skersai visą trasų teritoriją, apeiti nemažą viešbutį ir tada jau bandyt laimę ieškoti autobuso; arba "ten, už baseino šono" - kurio šono, tik neaišku), nuolatinis informacijos trūkumas (pvz., kad vilniečiai parvažiavę į Kauną turės persėsti į mikriuką iš autobuso, sužinojom tik atvykus į Kauną, kai ramiai sau snūduriuodami išgirdom, jog "kelionė baigėsi"), nulis žinių, pro kokius objektus važiuojam, ką matom už lango, aš jau ir nekalbu. Taigi, niekam nelinkėtume tokio vadovo, o ir Grūdos įvaizdžio tokie tikrai nepagerina.