
Rašau ištiktas bėdos, kadangi moteriškos konsultacijos neturiu kur kitur kaip gauti.
Draugauju su mergina beveik du metus, tačiau po truputį jaučiu, kad kažkas čia ne to. Pradėsiu nuo to, kad dar nesam miegoję kartu, nors esam ne vienus metus pilnamečiai, o tuoj ir studijas pabaigsim. Ji iš anksto buvo sakiusi, kad su manimi nemiegos, ką aš priimiau kaip iššukį, bet vėliau supratau, kad tai buvo nusistatymas - iki vestuvių - nė pro kur. Na, myliu aš ją, tai ir nesipriešinau labai. Bet dabar po biškį pradedu matyti, kad visos mano pastangos ir pasiūlymai dėl seksualinio pasitenkinimo eina tik iš mano pusės, o jai - tai lyg ir prievolė - kai man norisi tris kartus per dieną, tai ji duok dieve tris kartus per mėnesį (nors ir negyvename kartu, bet dažnai susitinkame, "plotas' yra ir pan) norėtų oralinio malonumo gauti (ar suteikti) (nes kitoks kaip ir neprieinamas pagal situaciją). Tai va, pradeda mane tas erzinti... Prisideda ir tai, kad apie daug dalykų pradėjus kalbėti apie ateitį (jei sietume ją kartu), daug kas irgi nelabai susitampa (nors, kaip sakoma, kad jei nori, tai netrunki).
Tai va, ir pradedu galvoti, ar verta man tęsti šiuos santykius, ar reikia baigti, nors ir myliu? Merginai svarbiau karjera, t.y. santuokos anot jos, be 30 nebus, o nei švaistyti savo auksinių metų trinant mazolius (jei suprantat apie ką aš...

Tačiau myliu aš ją, nors tu ką. Ir dėl to, pradėjus galvoti, kad jei reikės išsiskirti, tai padaryti bus be galo sunku, nes r myliu ją, ir daug labai bendrų draugų, o ir priežastis kvaila (nes prieš tai sakiau, kad man tai netrukdo).
Ką patartumėte, gerbiamos damos/
