Po kelių savaičių pertraukos šį vakarą vėl užkūriau šilumos siurblio pasyvų vėsinimą. Priežastis - pagaliau pajungti termostatai. Teisingiau termostatai buvo pajungti jau senokai, bet tik nesenai iš atostogų grįžęs elektrikas juos užmaitino. O kol termostatai nebuvo pajungti, tol pavaros buvo uždarytos ir jei būčiau laikęs įjungta vėsinimą, tai realiai jis nebūtų veikęs: siurblys varinėtų vėsą iš gręžinio, bet į grindis ji neateitų, nes pavaros būtų uždarytos. Štai kaip viskas atrodo iš arti.
Termostatai turi daugybę nustatymo režimų, bet kol kas nustačiau tik vėsinimą. Prie progos reikės nustatyti ir šildymo režimą. Aišku dar anksti iki šildymo sezono, bet smalsu pažaisti ir išbandyti.
Pasirodo, kad šitie termostatai turi galimybę nustatyti net 4 šildymo režimus vienos paros bėgyje. Tarkime galime pasidaryti, kad naktį ir dieną būtų žemesnės temperatūros, o rytą ir vakarą aukštesnis. Man įdomu ar toks dalykas realiai veiktų A+ klasės sunkiame mūriniame name? Ar tokiame name galime net 4 kartus paros bėgyje keisti temperatūras? Galbūt didelio temperatūros intervalo ir negali būti, bet galbūt galime žaisti 1-2 laipsniais. Tarkime nustatau, kad naktį ir dieną name būtų +20, o vakare ir rytą +21 ar +22. Ar pavytų taip kaitalioti temperatūrą? O gal geriau nustatyti, kad būtų viena temperatūra visam šildymo sezonui. Tarkime +20 ar +21 ir viskas.
Sveiki,
kokia būtų EE namo statytojų nuomonė apie nešildomą patalpą (be radiator. ar grindinio) šildomo ir vienodai apšiltinto namo tūryje? Na tipo apie 8 kv.m. sandėliukas (dviračiams, įrankiams ir kt.) tarp dviejų gyvenamųjų kambarių, įėjimas į kurį būtų tik iš lauko (pvz. iš po stoginės automobiliams) ir nebūtų jokio patekimo iš kt. namo vidinių patalpų. Aišku, lauko duris kokias šiltesnes reiktų įstatyt. Kokios to galimos neigiamos pasekmės būtų? gal drėgmė, kondensacija kokia tai ar šiluma iš kt. patalpų bėgtų greičiau, neigiama įtaka komfortui ar kt.?
Noriu išvengt garažo statymo (jau dabar žinau, kad automobilio ten tikrai nelaikyčiau), o kalt atskirą sandėlį po stogine iš lentų kokį puskiaurį kažkaip nesaugu atrodo ir gal nelabai sveika tiems patiems dviračiams, žoliapjovei ir kt. dėl kritulių, drėgmės, kondensato ar kt. ... Saugesnis ir rimčiau atrodo mūrinis sandėliukas, bet jį statyt atskirą 8-10 kv.m. ploto gal neapsimoka...
, tai gal tada iškart vis dėl to tipo "garažą" (sandėlį didesnį su garažo durim) prišlietą prie namo, atskirtą apšiltinimu kaip Mariausz:g: ? Koks čia būtų protingiausias sprendimas?
kokia būtų EE namo statytojų nuomonė apie nešildomą patalpą (be radiator. ar grindinio) šildomo ir vienodai apšiltinto namo tūryje? Na tipo apie 8 kv.m. sandėliukas (dviračiams, įrankiams ir kt.) tarp dviejų gyvenamųjų kambarių, įėjimas į kurį būtų tik iš lauko (pvz. iš po stoginės automobiliams) ir nebūtų jokio patekimo iš kt. namo vidinių patalpų. Aišku, lauko duris kokias šiltesnes reiktų įstatyt. Kokios to galimos neigiamos pasekmės būtų? gal drėgmė, kondensacija kokia tai ar šiluma iš kt. patalpų bėgtų greičiau, neigiama įtaka komfortui ar kt.?
Noriu išvengt garažo statymo (jau dabar žinau, kad automobilio ten tikrai nelaikyčiau), o kalt atskirą sandėlį po stogine iš lentų kokį puskiaurį kažkaip nesaugu atrodo ir gal nelabai sveika tiems patiems dviračiams, žoliapjovei ir kt. dėl kritulių, drėgmės, kondensato ar kt. ... Saugesnis ir rimčiau atrodo mūrinis sandėliukas, bet jį statyt atskirą 8-10 kv.m. ploto gal neapsimoka...
, tai gal tada iškart vis dėl to tipo "garažą" (sandėlį didesnį su garažo durim) prišlietą prie namo, atskirtą apšiltinimu kaip Mariausz:g: ? Koks čia būtų protingiausias sprendimas?
Štai kokie pirmos paros namo vėsinimo rezultatai. Didžiojoje dalyje patalpų temperatūra atvėso maždaug 1 laipsniu, keliose patalpose 0,5 laipsnio, vienoje patalpoje (tambūre) atvėso net 1,5 laipsnio (gal dėl to, kad atidariau duris ir įėjau), o viename antro aukšto kambaryje temperatūra visai nepasikeitė.
Akivaizdu ir tai, kad pirmame aukšte yra maždaug 1 laipsniu žemesnė temperatūra nei antrame aukšte. Įdomu ir tai, kad du mano termometrai tose pačiose patalpose rodo 1 laipsniu aukštesnę temperatūra nei termostatai.
Faktas ir tai, kad vėsinimo pavaros atidarytos ir termostatai dar leistų vėsinti namą, bet siurblys nebedirba, nes lauke vėsiau nei +20 laipsnių. Vakar vakare lauke buvo apie +22 laipsniai šilumos, todėl panašu, kad siurblys dirbo iki kokių 5-6 val. ryto, bet kadangi šį rytą lauke temperatūra nepakilo, tai siurblio vėsinimo funkcija neįsijungė, nors termostatai vis dar leidžia vėsinti namą ir laiko pavaras atviras. Akivaizdu, kad kvailu metu paleidau termostatus, bet yra kaip yra.
Akivaizdu ir tai, kad pirmame aukšte yra maždaug 1 laipsniu žemesnė temperatūra nei antrame aukšte. Įdomu ir tai, kad du mano termometrai tose pačiose patalpose rodo 1 laipsniu aukštesnę temperatūra nei termostatai.
Faktas ir tai, kad vėsinimo pavaros atidarytos ir termostatai dar leistų vėsinti namą, bet siurblys nebedirba, nes lauke vėsiau nei +20 laipsnių. Vakar vakare lauke buvo apie +22 laipsniai šilumos, todėl panašu, kad siurblys dirbo iki kokių 5-6 val. ryto, bet kadangi šį rytą lauke temperatūra nepakilo, tai siurblio vėsinimo funkcija neįsijungė, nors termostatai vis dar leidžia vėsinti namą ir laiko pavaras atviras. Akivaizdu, kad kvailu metu paleidau termostatus, bet yra kaip yra.
QUOTE(lexxx @ 2016 08 29, 22:00)
Sveiki,
kokia būtų EE namo statytojų nuomonė apie nešildomą patalpą (be radiator. ar grindinio) šildomo ir vienodai apšiltinto namo tūryje? Na tipo apie 8 kv.m. sandėliukas (dviračiams, įrankiams ir kt.) tarp dviejų gyvenamųjų kambarių, įėjimas į kurį būtų tik iš lauko (pvz. iš po stoginės automobiliams) ir nebūtų jokio patekimo iš kt. namo vidinių patalpų. Aišku, lauko duris kokias šiltesnes reiktų įstatyt.
kokia būtų EE namo statytojų nuomonė apie nešildomą patalpą (be radiator. ar grindinio) šildomo ir vienodai apšiltinto namo tūryje? Na tipo apie 8 kv.m. sandėliukas (dviračiams, įrankiams ir kt.) tarp dviejų gyvenamųjų kambarių, įėjimas į kurį būtų tik iš lauko (pvz. iš po stoginės automobiliams) ir nebūtų jokio patekimo iš kt. namo vidinių patalpų. Aišku, lauko duris kokias šiltesnes reiktų įstatyt.
Nerašyk kiekvieną kartą SVEIKI. Ačiū.
Mano nuomonė būtų - bloga. Nebent tą patalpą padarysite kaip visiškai atskirą ir gerai apšiltintą. Bet greičiausiai taip padaryti neišeis, ji bus bendra namo patalpa tik su įėjimu iš kitos, t.y. lauko pusės. O tai reiškia baisiai didelį šalčio tiltą ir pinigų švaistymą. Lauko sandėliukui tikrai ne vieta šildomame name tūryje, nes tada tai bus šiltas namo sandėliukas, o joks ne lauko sandėliukas.
Kita vertus galbūt tikrai šiltos durys ir padėtų išspręsti to sandėliuko problemas, bet toks sandėliukas būtų brangus. O jis gi tik lauko sandėliukas visokiems rakandams. Per didelė prabanga arba per daug brangus sandėliukas. Žodžiu, neprotingas sprendimas.
QUOTE(cibulis @ 2016 08 29, 22:51)
Po kelių savaičių pertraukos šį vakarą vėl užkūriau šilumos siurblio pasyvų vėsinimą. Priežastis - pagaliau pajungti termostatai. Teisingiau termostatai buvo pajungti jau senokai, bet tik nesenai iš atostogų grįžęs elektrikas juos užmaitino. O kol termostatai nebuvo pajungti, tol pavaros buvo uždarytos ir jei būčiau laikęs įjungta vėsinimą, tai realiai jis nebūtų veikęs: siurblys varinėtų vėsą iš gręžinio, bet į grindis ji neateitų, nes pavaros būtų uždarytos. Štai kaip viskas atrodo iš arti.
Termostatai turi daugybę nustatymo režimų, bet kol kas nustačiau tik vėsinimą. Prie progos reikės nustatyti ir šildymo režimą. Aišku dar anksti iki šildymo sezono, bet smalsu pažaisti ir išbandyti.
Pasirodo, kad šitie termostatai turi galimybę nustatyti net 4 šildymo režimus vienos paros bėgyje. Tarkime galime pasidaryti, kad naktį ir dieną būtų žemesnės temperatūros, o rytą ir vakarą aukštesnis. Man įdomu ar toks dalykas realiai veiktų A+ klasės sunkiame mūriniame name? Ar tokiame name galime net 4 kartus paros bėgyje keisti temperatūras? Galbūt didelio temperatūros intervalo ir negali būti, bet galbūt galime žaisti 1-2 laipsniais. Tarkime nustatau, kad naktį ir dieną name būtų +20, o vakare ir rytą +21 ar +22. Ar pavytų taip kaitalioti temperatūrą? O gal geriau nustatyti, kad būtų viena temperatūra visam šildymo sezonui. Tarkime +20 ar +21 ir viskas.
Termostatai turi daugybę nustatymo režimų, bet kol kas nustačiau tik vėsinimą. Prie progos reikės nustatyti ir šildymo režimą. Aišku dar anksti iki šildymo sezono, bet smalsu pažaisti ir išbandyti.
Pasirodo, kad šitie termostatai turi galimybę nustatyti net 4 šildymo režimus vienos paros bėgyje. Tarkime galime pasidaryti, kad naktį ir dieną būtų žemesnės temperatūros, o rytą ir vakarą aukštesnis. Man įdomu ar toks dalykas realiai veiktų A+ klasės sunkiame mūriniame name? Ar tokiame name galime net 4 kartus paros bėgyje keisti temperatūras? Galbūt didelio temperatūros intervalo ir negali būti, bet galbūt galime žaisti 1-2 laipsniais. Tarkime nustatau, kad naktį ir dieną name būtų +20, o vakare ir rytą +21 ar +22. Ar pavytų taip kaitalioti temperatūrą? O gal geriau nustatyti, kad būtų viena temperatūra visam šildymo sezonui. Tarkime +20 ar +21 ir viskas.
Cibuli, mano nuomone, atsakymus į savo klausimus ir taip žinote - su nedideliu šilumos (ar šaldymo) šaltiniu savo name temperatūrų paros bėgyje nepakeisite. Čia nebent būtumėt pasistatęs kokią ne tokią inercišką, kaip grindinis, šilumos ar šalčio perdavimo sistemą būtų prasmė bandyti kažką programuoti.
Jūsų vietoje aš dabar baigčiau tuos vėsinimo eksperimentus, viskas su jais aišku ir ok. Tuoj prasideda šildymo sezonas, tai aš leisčiau namui įšilti normaliai, vis savaite ar dviem vėliau reiktų pradėti šildymą
Kad offtopic neįsisiubuotų, atnaujinu savo postą, gal vietoj ginčų, ką nors protingo patarsit ar prisiminsit kas buvo diskutuota šiuo klausimu prieš daug temų atgal...
QUOTE(funtikas2999 @ 2016 08 26, 22:54)
Žvelgiant šiek tiek į ateitį, norėjau pasiteirauti dėl garo izoliacijos po stiklo vata apšiltinta perdanga...
Šiuo momentu nusimatęs sijas pakalti juodlentėmis, kad jos turėtų daugiau stabilumo ir aišku, kad būtų ant ko perdangos vatai laikytis. Garo izoliacijai numatyta kol kas tik polietileno plėvelė 200mk. Iš perskaitytų keletos temų ir kai kurių blogų, suprantu, kad to negana...; taip pat - būtinas veiksmas būtų ant tos plėvelės kiekvieną kartą sukant tvirtinimą dėl kabinamo GKP, rekupo ortakiu ir kt. klijuoti lipnią juostą...
Kokį dar ekonomišką variantą papildomai tarp plėvelės ir juodlenčių rekomenduotumėte geresnei garo izoliacijai..? Faniera, baldinis kartonas, dar kas...? Ir kaip tokiu atveju susižymėt tą medžiagą, kad paskui sukant tvirtinimą nepataikyt į tuščią vietą..?
Suplanuotas vaizdas kol kas toks:
http://www.part.lt/i...633ff9a6231.png
Dėkui.
Šiuo momentu nusimatęs sijas pakalti juodlentėmis, kad jos turėtų daugiau stabilumo ir aišku, kad būtų ant ko perdangos vatai laikytis. Garo izoliacijai numatyta kol kas tik polietileno plėvelė 200mk. Iš perskaitytų keletos temų ir kai kurių blogų, suprantu, kad to negana...; taip pat - būtinas veiksmas būtų ant tos plėvelės kiekvieną kartą sukant tvirtinimą dėl kabinamo GKP, rekupo ortakiu ir kt. klijuoti lipnią juostą...
Kokį dar ekonomišką variantą papildomai tarp plėvelės ir juodlenčių rekomenduotumėte geresnei garo izoliacijai..? Faniera, baldinis kartonas, dar kas...? Ir kaip tokiu atveju susižymėt tą medžiagą, kad paskui sukant tvirtinimą nepataikyt į tuščią vietą..?
Suplanuotas vaizdas kol kas toks:
http://www.part.lt/i...633ff9a6231.png
Dėkui.
QUOTE(funtikas2999 @ 2016 09 05, 12:00)
Kad offtopic neįsisiubuotų, atnaujinu savo postą, gal vietoj ginčų, ką nors protingo patarsit ar prisiminsit kas buvo diskutuota šiuo klausimu prieš daug temų atgal...
Kadangi nelabai aktuali problema, pats jos įdėmiai nesekiau. Bet dėl garo apsaugos plėvelės badymo tai kaip idealus variantas buvo sutarta dėti GKP karkasą tik su perimetriniu tvirtinimu į sienas, lubos lieka neliečiamos.
QUOTE(Verteris @ 2016 09 05, 12:12)
Kadangi nelabai aktuali problema, pats jos įdėmiai nesekiau. Bet dėl garo apsaugos plėvelės badymo tai kaip idealus variantas buvo sutarta dėti GKP karkasą tik su perimetriniu tvirtinimu į sienas, lubos lieka neliečiamos.
Taip, atsimenu šitą pasiūlymą, bet taip pat ten buvo rašyta, kad jis didelėm patalpom labai žemina lubas, t.y. virš 5 metrų pločio 125mm profiliai dedasi. Kitas dalykas vėdinimo ortakius kai kabinsi tai plėvelę vis tiek pažeisi, o gal kas guldo ortakius ant tų Knauf'o profilių...? abejoju... nes susidarytų dar nemažas papildomas svoris...
Ekonomiškumo prasme irgi klausimas ar kas lygino koks skirtumas tarp įprastinių profilių ir perimetrinių tvirtinimo profilių...?
Negi apart PIR ar tai PUR plokščių niekas daugiau nesuko dėl to galvos..?
Nesukom galvos 
, del 8-12 kabliuku kambary, su micro skylutėm.
kurias galima norint uzsandarint.
Daugiau oro pratekejimu bus gyvenant, vaikštant pro duris ir pan
, del 8-12 kabliuku kambary, su micro skylutėm.kurias galima norint uzsandarint.
Daugiau oro pratekejimu bus gyvenant, vaikštant pro duris ir pan
QUOTE(funtikas2999 @ 2016 09 05, 13:05)
Negi apart PIR ar tai PUR plokščių niekas daugiau nesuko dėl to galvos..?
QUOTE(cibulis @ 2016 08 29, 22:51)
Po kelių savaičių pertraukos šį vakarą vėl užkūriau šilumos siurblio pasyvų vėsinimą. Priežastis - pagaliau pajungti termostatai. Teisingiau termostatai buvo pajungti jau senokai, bet tik nesenai iš atostogų grįžęs elektrikas juos užmaitino. O kol termostatai nebuvo pajungti, tol pavaros buvo uždarytos ir jei būčiau laikęs įjungta vėsinimą, tai realiai jis nebūtų veikęs: siurblys varinėtų vėsą iš gręžinio, bet į grindis ji neateitų, nes pavaros būtų uždarytos. Štai kaip viskas atrodo iš arti.
Termostatai turi daugybę nustatymo režimų, bet kol kas nustačiau tik vėsinimą. Prie progos reikės nustatyti ir šildymo režimą. Aišku dar anksti iki šildymo sezono, bet smalsu pažaisti ir išbandyti.
Pasirodo, kad šitie termostatai turi galimybę nustatyti net 4 šildymo režimus vienos paros bėgyje. Tarkime galime pasidaryti, kad naktį ir dieną būtų žemesnės temperatūros, o rytą ir vakarą aukštesnis. Man įdomu ar toks dalykas realiai veiktų A+ klasės sunkiame mūriniame name? Ar tokiame name galime net 4 kartus paros bėgyje keisti temperatūras? Galbūt didelio temperatūros intervalo ir negali būti, bet galbūt galime žaisti 1-2 laipsniais. Tarkime nustatau, kad naktį ir dieną name būtų +20, o vakare ir rytą +21 ar +22. Ar pavytų taip kaitalioti temperatūrą? O gal geriau nustatyti, kad būtų viena temperatūra visam šildymo sezonui. Tarkime +20 ar +21 ir viskas.
Termostatai turi daugybę nustatymo režimų, bet kol kas nustačiau tik vėsinimą. Prie progos reikės nustatyti ir šildymo režimą. Aišku dar anksti iki šildymo sezono, bet smalsu pažaisti ir išbandyti.
Pasirodo, kad šitie termostatai turi galimybę nustatyti net 4 šildymo režimus vienos paros bėgyje. Tarkime galime pasidaryti, kad naktį ir dieną būtų žemesnės temperatūros, o rytą ir vakarą aukštesnis. Man įdomu ar toks dalykas realiai veiktų A+ klasės sunkiame mūriniame name? Ar tokiame name galime net 4 kartus paros bėgyje keisti temperatūras? Galbūt didelio temperatūros intervalo ir negali būti, bet galbūt galime žaisti 1-2 laipsniais. Tarkime nustatau, kad naktį ir dieną name būtų +20, o vakare ir rytą +21 ar +22. Ar pavytų taip kaitalioti temperatūrą? O gal geriau nustatyti, kad būtų viena temperatūra visam šildymo sezonui. Tarkime +20 ar +21 ir viskas.
Nu, Cibuli, kiek dienu per sezona reikejo jungti ausinima? 3? Sutinku, kad si vasara salciausia per pastaruosius 20 metu, bet, turbut, jau nebegali gincyti, kas namo vesinimas Lietuvoje yra pertekline funkcija.
QUOTE(bruonius @ 2016 09 05, 20:38)
Nu, Cibuli, kiek dienu per sezona reikejo jungti ausinima? 3? Sutinku, kad si vasara salciausia per pastaruosius 20 metu, bet, turbut, jau nebegali gincyti, kas namo vesinimas Lietuvoje yra pertekline funkcija.
Kas leidžia manyti, kad mano namą per šią vasarą reikėjo vėsinti tik 3 dienas? Tavo asmeninė patirtis? Galiu pasakyti - VISIŠKAI NEPATAIKEI. Tu net neįsivaizduoji, kas toks yra sandarus A+ klasės namas su puikiai saulės šilumą praleidžiančiais langų stiklais. Nelygink su savo namu. Tai visiškai skirtingi dalykai.
Įdėmiai neseku, bet šiandieną aukščiausia temperatūra lauke buvo lygtai apie +19,2 laipsnio. Tai reiškia, kad mano šilumos siurblys visiškai nevėsina namo, nes jis įsijungtu, jei lauke būtų +20 ir daugiau. Gerai nepamenu visų skaičių, bet pirmo aukšto visų patalpų temperatūrų vidurkis buvo +23,6, antro aukšto +24,6. Tiek rodė termostatai.
Tuo metu lauke: po lietingos nakties ir ryto maždaug nuo vidudienio iki pat vakaro saulutė darbavosi net išsijuosusi.
Mano pirmo aukšto termometras rodė net +27,2 laipsnius, nors termostatas šalia rodė apie +25. Name žiauriai karšta. Taip karšta, kad neįmanoma dirbti (aš išgėręs kavos į lauką išėjau visas šlapias). Šiandieną dirbo keli meistrai, tai prašė praverti langus. O lauke gana vėsu, bet saulėta. Ir tokia numatoma visa savaitė, jei ne visas rugsėjis. Vadinasi, namo perkaitimas net vėstant orams yra neišvengiamas. Aišku kol kas nėra pajungtas rekuperatorius, bet nėra ir vidinių pritekėjimų. Todėl nedaryk išvadų pagal savo kiaurą ir prastai apšiltintą namą.
Žiemą, gal tai ir būtų +, bet vasarą???
Jei viduj +27 - tai nepagyvensi ilgai.
Man tik nesuvokiama, kas draudžia pravėdint ir atvėsint naturaliai.
Bet čia jau kita tema
Jei viduj +27 - tai nepagyvensi ilgai.
Man tik nesuvokiama, kas draudžia pravėdint ir atvėsint naturaliai.
Bet čia jau kita tema
QUOTE(cibulis @ 2016 09 05, 20:44)
Tu net neįsivaizduoji, kas toks yra sandarus A+ klasės namas su puikiai saulės šilumą praleidžiančiais langų stiklais. Nelygink su savo namu. Tai visiškai skirtingi dalykai.
