Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 40

Tai galima paeksperimentuot, bet turbut langui darinėtis trukdys. Na bet oro cirkuliacija sumazintu, vienaip ar kitaip. Ypac jei langai butu atidaromi 2-3 k metuose... p[vz valymui. Dėt juos reiktu i tarpus, atidarius langa, tarp tarpiniu

QUOTE(cibulis @ 2016 10 25, 12:13)
Sutinku. Man irgi tokios mintys kilo, bet "Rehau" sako, kad į varčią jų neįmanoma įdėti. Galbūt toje vietoje puikiai tiktų 13 mm storio moduliai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 25 spalio 2016 - 13:24
QUOTE(arkava @ 2016 10 25, 14:23)
Tai galima paeksperimentuot, bet turbut langui darinėtis trukdys. Na bet oro cirkuliacija sumazintu, vienaip ar kitaip. Ypac jei langai butu atidaromi 2-3 k metuose... p[vz valymui. Dėt juos reiktu i tarpus, atidarius langa, tarp tarpiniu

Ne, aš kitokią mintį turėjau. Dėti tą termomodulį į varčią aplink stiklo paketą. Prieš užkalant stiklajuostę. Lygiai taip pat kaip nevarstomame lange. Štai čia deda stiklo paketą į varčią (nuo 0:48 min). Aš apie tą vietą kalbėjau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 spalio 2016 - 13:50
Na tai ir cia, tik nesuprantu, kodel varčia nuo dešru išeliminuota...?

Bet pagalvok - varcios-remo sandura -tik 2 kameros, tusčios !!! Potencialus ŠT.

QUOTE(cibulis @ 2016 10 25, 12:47)
Ne, aš kitokią mintį turėjau. Dėti tą termomodulį į varčią aplink stiklo paketą. Prieš užkalant stiklajuostę. Lygiai taip pat kaip nevarstomame lange. Štai čia deda stiklo paketą į varčią (nuo 0:48 min). Aš apie tą vietą kalbėjau.

Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2016 10 25, 14:58)
Na tai ir cia, tik nesuprantu, kodel varčia nuo dešru išeliminuota...?

Bet pagalvok - varcios-remo sandura -tik 2 kameros, tusčios !!! Potencialus ŠT.

Kad ta vieta kritinė - puikiai supranta. Bet toje vietoje reikia ne neoporo dešras dėti, o pats profilis jau gamykloje turi būti sukurtas ir gaminamas kitoks: su mažiau oro tarpų, geriau apšiltintas, su daugiau termomodulių. Neoporo dešros nesilaikys.
Atsakyti
na pasyvystai, kaip šildymo sezono pradžia? kuriat siurblius? biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(mariuzs @ 2016 10 27, 16:46)
na pasyvystai, kaip šildymo sezono pradžia? kuriat siurblius?  biggrin.gif


Cibulis turbūt dar vėsinimo neišjungėsmile.gif Aš kol kas gyvenu bute su pietiniais langais ir šildymo nejungiau, bet matyt, kad iš pagarbos kaimynams reiks įsijungt:)
Atsakyti
QUOTE(mariuzs @ 2016 10 27, 17:46)
na pasyvystai, kaip šildymo sezono pradžia? kuriat siurblius?  biggrin.gif


Nuo spalio vidurio šildaus. Atkreipiau dėmesį, kad jau treti metai namo šildymo sezono pradžia plius minus kelios dienos sutampa su Vilniaus miesto centralizuoto šildymo pradžia.

Pagrinde dėl to kaltinu rekuperatorių, nes per jį, namo vidaus temperatūra daug jautriau reaguoja į lauko temperatūrų pasikeitimus.
Atsakyti
Aš šilumos siurblį šildymui įjungiau spalio 10 d. Šildymo namui dar visai nereikėjo, tačiau Venteko vyrukai sakė, kad po savaitės atveš rekuperatorių, todėl nusprendžiau įšildyti namą. Tačiau rekuperatorių atvežė ir sumontavo spalio 11 d. Kada tiksliai įsijungė šilumos siurblys ir pradėjo gaminti šilumą - nežinau, bet jei gerai pamenu, tai turėjo įvykti spalio 11 ar spalio 12 d.

Šį šildymo sezoną ketinu padaryti tokį eksperimentą: noriu name palaikyti +20 laipsnių temperatūrą ir pažiūrėti, kiek realios namo šildymo sąnaudos skiriasi nuo suskaičiuotų su PHPP programa. Suprantama, kad duomenys nebus visiškai teisingi, nes name nebus gyvenama, todėl nebus įvertinti labai svarbūs vidiniai pritekėjimai. Taip pat žadu paeksperimentuoti su rekuperatoriumi, todėl jis irgi gali iškreipti duomenis.

Dėl šio eksperimento termostatus buvau nustatęs taip, kad name būtų palaikoma +20,0 laipsnių šilumos. Tuomet siurblys ėmė taktuoti: jungėsi kas 2 val., dirbdavo vos kelioms grindų kilpoms, išdirbimo laikas būdavo vos 5 min. ir pan. Šiuo metu termostatus nustačiau +21,0 laipsnio. Siurblys nustojo taktuoti ir per parą jungiasi vos 1-2 kartus. Taip pat iš naujo susireguliavau debitomačius (jie buvo šiek tiek išreguliuoti).

Atlikus šiuos nustatymus termostatai rodo, kad name turiu apie +20 laipsnių temperatūrą. Kol nešvietė saulė laikėsi labai graži temperatūra: visi termostatai rodė 19,5-20,0 laipsnius. Vakar pašvietus saulei, vakare dviejuose antro aukšto kambariuose esantys termostatai rodė +21. Galvojau, kad per naktį atvės ir išsilygins temperatūra (veikia rekuperatorius), bet atvėso tik vienas termostatas (+21 temperatūrą rodė 5 ir 6 termostatas).

Mano seni termometrai rodo dar įdomesnius skaičius: čia pirmo aukšto, o štai čia - antro aukšto temperatūros. Akivaizdu, kad seni termometrai rodo 1,4-1,5 laipsniais aukštesnę temperatūrą nei termostatai. Senus termometrus virš termostatų pastačiau praeitą parą (prieš tai jie stovėjo toje pačioje patalpoje tik 2-4 metrais toliau), todėl temperatūros turėjo suvienodėti. Šiandieną prisiminiau, kad turiu dar vieną termometrą katilinėje. Jis rodė beveik +23 laipsnius šilumos. Štai ką reiškia vidiniai pritekėjimai, nes katilinėje veikia šilumos siurblys, rekuperatorius, interneto modemas. Žodžiu, termostatai rodo, kad name yra apie +20 laipsnių, o seni termometrai rodo apie +21 laipsnį.

Spalio 10 dieną, kuomet paleidau šilumos siurblį, skaitliukas rodė tokius skaičius. Šiandieną tas pats skaitliukas rodė tokias elektros sąnaudas. Taigi 1114,08-1053,56=60,52 kWh elektros. Pagal mano turimą elektros planą išeina 60,52x0,12=7,26 euro per 18 dienų. Rekuperatorius dirbdamas pirmu greičio režimu ir varinėdamas 70 kubų oro per 17 dienų prisuko 5 kWh elektros. Tai papildomai būtų 5x0,12=0,6 euro. Iš viso už namo šildymą ir vedinimą per 18 dienų išeina 7,26+0,6=7,86 euro.

Tiesa, kažkiek laiko šilumos siurblys taktavo, todėl be reikalo prisuko elektros. Taip pat buvo keičiami stiklo paketai. Juos keitė gerą pusdienį, todėl name temperatūra buvo ženkliai kritusi. Pirmu režimu dirbdamas rekuperatorius šiuo metu rodo, kad iš namo paima +20,5 laipsnių orą, o grąžina +20,0 laipsnių orą. Rekuperatoriaus NVK dirbant pirmu greičio režimu ir varinėjant 70 kubų oro siekia 97 proc.

Spėju, kad rekupetariui dirbant pirmu greičio režimu ir nesant vidinių pritekėjimų, sąlygos yra artimos toms, jei rekuperatorius dirbtų 2-3 greičio režimų ir būtų vidiniai pritekėjimai (gyventų žmonės). O galbūt dėl vidinių pritekėjimų, nors rekuperatorius dirbtų 2-4 greičiu, būtų net geresni rezultatai nei yra dabar.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 28 spalio 2016 - 14:17
Tai ateinančią žiemą namas dar bus tusčias?
Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2016 10 28, 15:01)
Tai ateinančią žiemą namas dar bus tusčias?

Ko nepadarysi vardan eksperimento. Praeitą žiemą namas buvo šildomas, bet neveikė vėdinimas (tik pro pravirus langus). Šiemet padarysiu tas pačias sąlygas tik veiks ir rekuperatorius.

Iš tiesų, name jau galima gyventi, bet dar šio to trūksta, todėl labai ir nesiveržiu. Turiu, kur gyventi, todėl galiu palaukti.
Atsakyti

QUOTE(mintas @ 2016 10 28, 10:16)
Nuo spalio vidurio šildaus. Atkreipiau dėmesį, kad jau treti metai namo šildymo sezono pradžia plius minus kelios dienos sutampa su Vilniaus miesto centralizuoto šildymo pradžia.

Pagrinde dėl to kaltinu rekuperatorių, nes per jį, namo vidaus temperatūra daug jautriau reaguoja į lauko temperatūrų pasikeitimus.

Pritariu mintui, as taip pat esu nusivyles amalvos rekuperatoriaus grazinama temperatura. Idomu butu suzinoti kas naudoja renovent, paul ar kitus plokstelinius, kokias temperaturas grazina i nama ir siaip praito sezono skaiciukus, ka prisuko per salcius, kai jungesi tenas.
Cibulio rekuperatoriaus naudingumas kolkas tikrai superinis aisku ir kaina;)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Orginalus: 29 spalio 2016 - 20:28
QUOTE(Orginalus @ 2016 10 29, 22:27)
Cibulio rekuperatoriaus naudingumas kolkas tikrai superinis aisku ir kaina;)


Cibujlio rekuperatoriaus rodmenys ant tiek geri, kad aš netikiu jok teisingai rodomi. Turiu įtarima, kad arba elektronika pagrąžina, arba prieš montiuojant temperatūros daviklius juos visus pratestuoja, ir su paklaida į vieną pusę montuoja ant padavimo, su paklaida į kitą pusę ant ištraukimo. Daviklių paklaidos kaip ir deklaruotų paklaidų ribose, bet kai jie "sustatomi teisingai" ant ekrano išvedami duomenys atrodo daug gražiau, nei realybėj gali būti.

Tik su kalibruota įranga viską išmatavus galima būtų tai išsiaiškinti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 29 spalio 2016 - 21:49