Nerimas dėl darbo

Nu tai tokiu atveju tegu soka auksciau bambos kam norisi. Lyg aplinkines durnesnes, kad nesuprastu.
Aplamai as esu uz normalius zmogiskus santykius, bet kai pasitaiko kokia avis, kuriai atrodo, kad ji pasaulio bamba - arba nusodina tokia avi labai greitai arba tiesiog ja perpratusios tiesiog atstoja nuo jos. Ne isimtis ir sis forumas .

Dar dėl to neva tai "susireikšminimo". Realiai pas mus administracijoje trys žmonės turi daugiausiai krūvio: vyr. finansininkė, biuro-personalo administratorė ir aš. Savo pareigybių neįvardinsiu, bet esu atsakinga už vieną sritį, kuri netiesiogiai įtakoja pajamų augimą. Mes trise žinome daugiausiai konfidencialios informacijos, esame arčiausiai vadovės, tai jei kuri iš mūsų jai sukeltų pasipiktinimą, tai vat ji kažkurią galimai ir pultų. Dar minėjau, kad ji įstojusi į vieną verslo klubą, kuriame yra daugelio didelių, rimtų firmų vadovai arba pavaduotojai, ten jie keičiasi savo rekomendacijomis ir t.t. Ir tame klube yra vadovų, kurių įmonėse aš galbūt ateityje norėčiau dirbti. Bet žinant vadovės kerštingumą, tas ir kelia baimę, ateityje prarasti geras darbo pozicijas.

Dabar dėl atpirkimo ožio. Atpirkimo ožiu gali tapti bet kas. Ar atpirkimo ožiu gali būti tik nevykėlis? Kodėl tada mokyklose gerai besimokantieji, kitaip tariant moksliukai, dažnai tampa atpirkimo ožiais? Nes jie nevykėliai dėl to, kad tiesiog gerai mokosi?

Jei jau naudojam tokias sąvokas, tuomet mes esam trys atpirkimo ožiai, bet logikos tokiuose epitetuose nėra, mes tiesiog turim daugiausiai atsakomybių, esmė, kad jei aklai sektume vadovės nurodymų, tikrai nuvarytume įmonę į bankrotą. Dažnas atkalbinėjimas nuo nelogiškų veiksmų, bandymas apgint savo nuomonę, kuri kardinaliai skiriasi nuo vadovės atima daug jėgų. Negana to - tos povandeninės srovės, įtampos, įtakos. Ar aš atpirkimo ožys? Nežinau, vyr. finansininkė po darbo jau pusę metų lieka trimis valandomis ilgiau ofise ir lygiagrečiai ieško kito darbo, tik jos amžius jau kaip sakant. Ir jos viršvalandžių sėdėjimas visai nesusijęs su kompetencijos trūkumu or smth. Tiesiog nereikalingi darbai/bereikšmiai/vedantys į niekur darbai, dėl kurių gali iki pamėlynavimo ginčytis, įrodinėt, argumentuot, kviest nepriklausomą ekspertą, nu čia panašiai kaip ginčytis su L.A.

Tris bandomojo mėn. aš dirbau daug - ir savaitgaliais ir po darbo, ir biuletenio metu, nes, manau tai natūralu, kai nori praeiti bandomąjį. Po bandomojo jau savaitgalių nebeaukojau, o viršvalandžiais tik kartais dirbdavau. Pati būdama vadove labai vertinčiau žmogų, kuris neskaičiuoja darbo valandų ir stengiasi dėl įmonės gerovės, juo labiau jei matomi rezultatai. Taip pat stengčiausi nekontroliuot kas minutę darbo, o padrąsint kreiptis pagalbos, kada PAČIAM darbuotojui to reikės. Už triūsą ir motyvuočiau kažkaip, mažų mažiausiai didele pagarba, palaikymu.

O jūs, L.A. dar labiau liptumėte ant galvos? Iš inercijos tiesiog? Maniau, kad jūs kur kas sąmoningesnė. Nu tai čia jau instinktyvus ėjimas, nesiremiantis nei protu nei sąmoningumu.
Papildyta:
Dėl to kito veikėjo: jis buvęs milicininkas, kriminalistas kažkoks, dirbo kažkokiam komitete. Pažįstamų turi žiniasklaidoje, televizijoje, policijoje, mokesčių inspekcijoje jau nekalbant apie verslo sektorių. Ir tai ne paskalėlių lygio "faktai", aš pati su juo susiduriu ir matau, kaip jis per tas pažintis padeda tvarkytis mūsų įmonei.

Va Jums ir atsakymas - nereikia senam darbe pliurpti, kur išeinate. Darbdaviams ir kolegoms svarbus pats išėjimo faktas, o kur išeinate - Jūsų asmeninis reikalas.

Mokinkis uzsienio kalba ir vaziuok i atitinkama vakaru valstybe.
Ten tokio durnyno nesulyginamai maziau.
LT yra vienas didelis kaimas - ne daugiau.
Gyvenu Vokietijoje jau 7 metai.
Gyvenu ir vargo nematau.

tik asilas neskaiciuoja savo valandu vardan svetimos imones geroves. Kadaise ir as taip naiviai kaip jus masciau, kad del darbo reikia stengtis, aukotis ir bla bla bla. O gyvenimas parode, kad ner cia ko aukotis, nes progai pasitaikius, net ir ta besiaukojanti ismes kaip nereikalinga skudura ar uzlips ant sprando taip, kad visai sveikata sues. Ir ka tas darbuotojas tures? Sugadinta sveikata, bedarbyste ir gal atsalusius santykius seimoje, pamirstus draugus, gimines ir hobius.

Na, darbas man patiko (ir dabar patiktų jei ne vadovė), tai ir dirbdavau jį ilgiau, tiesiog man būdavo malonumas daryti vieną ar kitą užduotį.

aš niekaip neįsivaizduoju kaip tu sakaisi susikoncentruojanti ir matanti tik esmę, iš tiesų šitoj temoj rašai tokius visiškai nereikšmingus ir neesmingus dalykus. Jie visiškai pašaliniai, šalutiniai. Tavo gyvenimui ir tavo sprendimams neturintys jokios nei esmės, nei prasmės. Ir tam pačiam darbe- prisirinkus kažkokių pletkų, apie kažką. Taips pletkais vadovaujiesi formuodama darbinius santykius. Visa šitai tau kam? Tie pletkai? Man net nedomu ką pažįsta mano geriausi draugai, ką darbiniais klausimais pažįsta su manim gyvenantys žmonės. O jau ką pažįsta viršininkai tai nei žinau, nei žinot norėčiau. Iš vis apie viršininką nieko žinot nenorėčiau, išskyrus tai- kas liečia darbinius santykius. Net jei jis girtųsi- negirdėčiau ir viskas. Žmogus žinantis daug pletkų, ir juos renkantis man iš tiesų neatrodo nei geras darbuotojas, nei specialistas. Toks žmogus man neatrodo gerai atliekantis savo pareigas. Nes jis daug laiko skiria pašaliniams dalykams. Būdama tokio žmogaus viršininke, kuris nuolat renka pletkus nebūčiau nei draugiška, nei maloni, nei pakanti. Ir su dideliu malonumu priimčiau jo pareiškimą išeiti iš darbo.

Kur aš rašiau, kad renku pletkus?

Kai savo akimis matai įvairias, nemalonias situacijas, tai bėgt iš kabineto? Ar su rašikliu akis išsidurt?

Arba girdi kai vadovas pasikvieiča į kabinetą, kalba telefonu ir kažką dergia? Taip, kartais bandau niūniuot mintyse kokią nors dainelę, kad tik negirdėt kai kurių baisių dalykų, bet aplink vistiek tvyro įtampa.

Aš gal net pažvydžiu kai kuriems žmonėms, su neišugdyta empatija ar primityviais jusliniais gabumais, irgi nenorėčiau matyt, girdėt, kas vyksta, kas ką šneka. Būt tokia truputį išsižiojusia, naivia vištele ir matyt viską pro rožinius akinius.

Gal tokiu darbuotoju jūs labiau pasitikėtumėt?

apsivynioti galva lipnia juostele .

Butum bloga darbuotoja - butu ismete ir susirade geresne.

o kaip jūs pavadintumėt tai ką rašot?

Autore, spauskit ignorą tai lapkritienei. Toks piktas žmogus, kad net sekina skaityti jos pasisakymus.

Čia tai visas kriminalas. Kaip suprantu kitokia nuomonė taip pat nepageidaujama nesuprantu aš tokių cirkų, netenkina kas nors darbe, išeini, o čia tos istorijos kaip persekios po to ir panašiai tai labai juokinga, ten gal koks mafijos klanas