

Vėtriuk, nesu aš rami.Esu bailė ir panikierė. Mano mama medikė, tai puikiai žinau kuo baigiasi tokie dalykai, tiek žmogui, tiek gyvūnui.Beveik visą naktį prabūdravau, vis rodėsi,kad jau kvėpavimas stoja.Kad jau atšalo, kad jau nebėra.Nes pačios sunkiausios pirmosios 24 val.
Vidam, juk mano sodyba viduryje miško. Juk aš gyvačių ir žalčių namuose gyvenu. Jos į miestą neatšliaužia.Aist labai teisingai pasakė, kad gyvatė svarbi ekosistems dalis.Šitie šliužai yra švarios gamtos indikatorius, sunaikina daug graužikų, yra maistas kitiems gyvūnams, galų galė prisiminkim tepalą su gyvačių nuodais. O jei pradėsi mušinėti, tuo nieko nepasieksi, nes į tinkamą gyventi vietą ateis kita.O ten galas daržo, pilna pelių ir pelėnų. Žmogus, šuo nėra jos maistas, ji tiesiog gynėsi. Taksai iš viso yra neprotingai drąsūs ir įžūlūs.Kišo kur nereikia ilgą smailą nosį - ir gavo.Tik bijau, kad nieko nepasimokė.
Kokia graži diena, turėsim svečių, lėksim į tolimus miškus, kas brukniaus, kas grybaus.
Geros visoms dienos

Azu, džiaugiuosi su tavimi, kad pagaliau gavai kontraktą. Žinau, kaip tai svarbu.