Mano vyras visada viską kvestionuoja, absoliučiai visus sprendimus nori praanalizuot ir paieškot alternatyvų

Tiesiog sportiniais sumetimais

Kai aš, tarkim, nutarus taip, ir ne kitaip, ir man jokių alternatyvų nereikia

O mano nutarimai gali būti tokie, kad juos pagrindžiant gali skambėti durnai

Aš galiu virtuvės interjerą derint prie puodukų, nes tie puodukai mane įkvėpė... Pavyzdžiui

Arba remtis prieš 15 metų matytu paveiksliuku žurnale, kurį seniai pamečiau, bet iš atminties

Tada mane tokie visokie "ar tikrai taip geriausia? O gal geriau kitaip?" varo į isteriją, nes aš jaučiu, kad taip neįmanoma nieko nuspręsti, kai absoliučiai kiekviena smulkmena turi būti apginta kaip kokios magistro tezės. O mano argumentai visai silpni

Užtai sakau - ar tau yra didelis skirtumas, kokia yra virtuvės spalva? Sako, iš esmės tai ne. Tai bliiin, apie ką čia tada diskusija?
Papildyta:Ir beje, radau Femme vaikų kambarį. Pafilmuotą. 1964 metų amerikonų filme
https://www.youtube....t=RDvLkp_Dx6VdI