QUOTE(Verteris @ 2018 03 02, 16:45)
Prie Amalvos produktų vis tik tektų kišti nagus papildomai, jei norėtum tvarkingai susireguliuoti ventiliacijos sistemą.
Kadangi aš tiek daug prirašiau, kad Komfovent rekupai gali dirbti gerai, jaučiu pareigą perspėti, kad jų valdymo automatika užprogramuota tragiškai, ir norint, kad įrenginys veiktų be priekaištų, reikia žinoti jos valdymo niuansus.
Nežinau, kiek patobulėjo komfovent rekupų valdymo automatikos algoritmai per visą šį laiką, nuo mano rekupo įsigijimo, bet būtent mano, pačios pigiausios - Domekt serijos, 4 metų senumo rekupo modelis, nors ir gali veikti "plug and forget" režimu, bet tada jis tikrai dirbs neefektyviai.
Norint išpešti maksimalų efektyvumą reikia su juo pasižaisti.
Pirmų rekupo eksploatavimo metų vasarą, tik žiema baigėsi, truputį atšilo orai ir mano namai momentaliai perkaito ir atvėso tik atėjus rudeniui. Tik kitais metais supratau, kad kalta komfovent rekupo automatikos valdymo algoritmai. Ten nors ir nustatytas vasaros režimas, bet tik paduodamas šiek tiek aukštesnės temperatūros oras nei nustatytas ir labanaktis, stabdomas rotorius ir tiekiamas karštas lauko oras be jokios šilumos rekuperacijos.
Taigi, vasarą norint neperkaitinti namų su Komfovent pigiausios serijos 4 metų senumo modeliu, reikia gana stipriai pasižaisti su rekupo darbo programavimu ir neužteks tik variklių darbo intensyvumo pakeitimo pagal laiką, reikės dar ir su užduotomis temperatūromis pagal laiką pasižaisti. Detaliau apie tokio programavimo principus aprašiau savo
bloge.
Po to kai išsiaiškinau valdymo nustatymo principus, mano rekupas vasarą ne tik kad neperkaitino namų per ventiliaciją, bet net sugebėjo juntamai juos atvėsinti atėjus didžiausiems karščiams nakties metu. Tiesa mano bloge aprašyta nustatymų seka jau pasenusi, praeitais metais ją dar šiek tiek patobulinau, bet net ir aprašytosios tikrai užteks, kad rekupas normaliai dirbtų, bei leis perprasti, rekupo nustatymų vasaros režimui subtilybes.
Kas dėl žiemos režimo, tai realiai komfovento rekupas puikiausiai atitinka "plug and forget" principą. Realiai jam nieko papildomai nustatinėti nereikia, bet čia irgi reikėtų pasižaisti su nustatymais, norint pasiekti maksimalų efektyvumą, išskyrus niuansus su užduodama temperatūra. Jei rekupas pradės pūsti aukštesnės temperatūros orą, nei nustatyta, jis stabdys rotorių ir nors ir trumpam, gausite šalto oro pliūpsnį, tad ir čia reikia žinoti, ką nustatinėji, bet šiaip, tai visi kiti nustatymai tinkami visiems rekupams, norint padidinti jų efektyvumą.
Pirmas dalykas žiemos metu, reikėtų išsiaiškinti mažiausius priimtinus oro srautus kiekvienam laiko tarpui, ir nelaidyti rekuperatoriaus didesniais oro srautais nei reikia. Kad ir koks jis efektyvus bebūtų, vis tiek jis turi nuostolius ir tie nuostoliai vis tiek atsilieps bendroms šildymo sąnaudoms, bet ne tai svarbiausia, jei rekupas žiemos darbui naudoja teną, tai kuo srautas didesnis, tuo elektros sąnaudos bus didesnės, taigi pirmas niuansas, susiprogramuokite rekupą, kad pūstų minimalius, jums priimtinus oro srautus, konkretiems laiko tarpsniams paros bėgyje.
Antras dalykas - tai oro srautų disbalansas. Nors plokšteliniai rekupai tai dažniausiai daro automatiškai, be vartotojų įsikišimo ir jiems apie tai net neįtariant, bet ir rotorinių rekupų atveju, tai pakels NVK. Ištraukimas turi būti didesnis nei oro padavimas, todėl norint didesnio efektyvumo, reikėtų ištraukimo varikliams nustatyti truputį didesnį intensyvumą nei padavimo. Tik atkreipkit dėmesį į tai, kad disbalansavimas sausina tiekiamą į patalpas orą, todėl su disbalansu reikia žaisti protingai. Be to nereikėtų pamiršti, kad į patalpas tiekiamas oras vėsesnis, nei išmetamas, todėl patekęs į patalpas sušyla ir plečiasi, todėl natūralu, kad bus išmetamas didesnis oro kiekis, nei paduodamas ir be jokio disbalanso. Taip pat oro srautai gali disbalansuotis ir dėl skirtingo pasipriešinimo padavimo ir išmetimo ortakynuose, į ką irgi reikėtų atkreipti dėmesį. Padavimo ir ištraukimo ortakių pasipriešinimo skirtumą mano galva lengviausia nustatyti arba su tiksliu prietaisu matuojančių slėgių skirtumą tarp vidaus ir lauko, arba atšilus orams, kai tiekiamas ir išmetamas tokios pat temperatūros oras, reikėtų pasitikrinti ar su vienodu intensyvumu dirbančiais varikliais oro padavimo ir išmetimo intensyvumas yra vienodas. Jei nevienodas, tai vadinasi jūsų padavimo ir ištraukimo ortakyno pasipriešinimas yra skirtingas ir reikėtų pakoreguoti variklių darbo intensyvumą, kad abu srautai būtų vienodi. Taip subalansuota sistema turėtų dirbti be disbalanso, o kai norėsite disbalansuoti sistemą, reikės nueiti nuo balansavimo metu nustatytų dydžių.
Na ir trečias punktas, svarbus komfovent Domekt serijos įrenginiams, apie kurį jau užsiminiau. Atsakingai nustatinėkite paduodamo oro temperatūras. Rekupo valdymo algoritmas labai stipriai nuo jo priklausomas, bet suprogramuotas iš tikrųjų kvailai, nes ne bando palaikyti užduotą temperatūrą, ko ir norėtųsi tikėtis standartinėmis aplinkybėmis, bet ne, konkrečiai komfovento rekupų algoritmas suprogramuotas taip, kad būtų tiekiamas ne žemesnės temperatūros oras, nei užduotas ir jis darys viską, kad būtų tiekiamas kaip galima aukštesnis oras nei užduotas, kas labai blogai vasaros metu.
Taigi, tiek. Komfovent įrenginiai irgi gali dirbti pakankamai efektyviai, bet žinokite, kad su jais reikės pasižaisti.
Tiesa, nemanau, kad ir kitų rekuperatorių valdymo automatikos be priekaištų, taip kad greičiausiai kad ir su kitais rekupais reikės pasižaisti, bet šiuo klausimu aš jau padėti negalėsiu.
Vidaus temperatūra taip reikėtų suvienodinti ;) Visi kiti parametrai turi būti gamykliniai, kad Amalva nemuštų šilumoražos rekordų ;) Ar tiekiamo oro temperatūra suvienodinti ar ne nuspręskit patys.
