=^..^= Mūsų katytės ir katinėliai =^..^=

Kažkaip nerimauju šiek tiek dėl Čijos. Prieš kelias dienas pastebėjau, kad bėgdama šlubuoja. Nestipriai, bet taip keistai, lyg abiejomis priekinėmis letenomis iš peties sąnarių. Bėgant kaip arklys kinkuoja žemyn galvą. Pėdutės ok, kiek pati palanksčiau kojų sąnarius, nieko blogo nerandu. Susižeisti tikrai negalėjo, traumų nebuvo. Gal kokia senatvinė artrozė, mąstau. Bet jai dar nėra labai daug- 8 metai. Bandysiu užregistruoti pas Jakovą arba Margaritą.

Gal problema visai ne priekinėse letenose, o užpakalinėse? Mano šunė, kuri jau senokai iškeliavusi į amžinos medžioklės plotus, senatvėj panašiai darydavo. Pradėjo priekines statyti plačiau, lyg sunkų vežimą tempantis arklys. Pas gydytojus nevežėm, bet ilgainiui pastebėjom, kad vengia stotis ant užpakalinių kojų. Tarsi atsispyrimo jėgos jose sumažėjo. Dėl stuburo ar dėl ko, nežinau.

Smagu žinoti, kad nelaimei ištikti, neliktume vieni Ačiū


Kaip sunku man jau laukti. Kaip vaikas. Kuo mažiau liko, tuo sunkiau.
Sagytės burtai
Dar peržiūrėjau nuotraukas. Kaip smagu Šponkiukui su katinais miške pasivaikščioti šiaip įdomu, kaip reaguoja praeiviai? Ar nuo mažens pratinai vedžioti?
Aist ar Ainu veislė Kurilų bubteilas?

Papasakokite plačiau apie auginamus kviečius. Neturiu patirties ir žinių šioj srityje bet suprantu, kad čia katinukams ėsti?
Ar man jau sodinti reikia, ar anksti dar?

Pas mus kieme drama: pro tvoros apačią prasirausė ir pralindo kaimynų jauniklė kalytė. Paprastai nelenda, nes ją laisvai retai paleidžia, o palaida ji ir savo kieme veiklos randa. Bet šiandien mūsų kieme meistras dirba, tai ji pas žmones lindo. Kai jau įsisiautėjo vaiko lauko žaislus graužt, išėjau su kate. Mazgė truputį gavo per šoną, bet vis tiek siautėja. Perkėliau šunį per tvorą, užkišau skylę su plyta. Bet gi mažas šunėkas, kaip ištvers? Išsikasė kitoj vietoj.
Tai apkarpiau katei nagus, kad šuns kailio labai neišakėtų, ir paleidau kieme. Dabar abi turi veiklos Šuo savo kieme, katė savo (t.y. mano) ir per tvorą santykius aiškinasi.

stengiames važiuoti kur kuo mžiau praeivių. Vakar sutikome grybautoją, tai jam pakėlėm nuotaiką Ėjom į vieną pusę, jį sutikus, Bugi nusprendė kad reikai apsisukti ir eiti į priešingą Bugi į lauką pirmus kartus vedėm, kai jai kokie 6 mėn buvo.

O bet tačiau, man vakar įkando erkė. Vakare sėdėjau, jaučiu, kažkas ant kaklo, parodau MB, tas sako erkė. Ištraukė, sako, kad nebuvo iki galo įsisiurbusi. Ir norėjo man parodyti, ką ištraukė, o ta tik strykt ir kažkur vonioje nušoko.. nu tikiuosi ant kilimuko, kurį susukom ir į skalbiankę įkišom. Det dabar jau neramu, o jei kažkur liko, o jei dar kokia Hipės koltunuose slepiasi.. Ir tai dabar stebėsių tą vietą ir po poros sav važiuosiu kraujo tirti, nes tas ne iki galo įsisiurbė, man neįtikinamais skamba, ypač, kad vistiek paraudimas yra.

oij kaip nesmagu, bet tikėkimės viskas bus gerai, man vasarą grybaujant irgi buvo įsisegusi
O kaitinus kažkokiais būdais saugai nuo erkių?

Man pavasarį buvo šokas. Kloju lovą ir sugalvojau pakedenus antklodę apversti kitą pusę. Žiūriu kažkas eina. Pasilenkiu erkė, nemaža tokia... Tai gerai, kad antklodę apverčiau. O būčiau apsiklojusi. Brrrr vien nuo minties.
Kaip galva skauda. Atsibudau jau su tokia. išgėriau tablietką, nepadėjo. pasimatavau spaudimą - didelis.

Labas rytas

Tikrai labai smagiai Sponkiaus katytės vaikštinėja norėčiau būt to grybautojo vietoj
O tu tikra kad ten erkė buvo, nes jos tikrai nešokinėja, toks nelabai judrus padarėlis (pas mane erkių jaunystėj buvo pirisiurbę tikrai ne viena ir ne dvi, labai gerai jas žinau, bet tuomet gal ne tiek jų buvo apsikrėtusių, nors mama mano laimo ligą turėjo...)

Lapynos dramos

Labas rytas

Sagytes abrakadabra

Sponkiuko pasivaiksciojimu jau FB grozejausi

Na ka vel pirmadienis... pas mus gamta vis labiau rudens dazoma. Grazuuuu, rukas, berzai vietom geltoni, vietom jau lapus numete. Reiks kada ciupti fotoaparata ir pasivaikscioti po gamta, senokai gamtos nuotraukas bedariau

nu per vaizdžiai išsireiškiau apie šokinėjimą, bet ji paspruko nuo mb piršto. O, kad erkė tai tikrai, mb turėjęs ne vieną įsisiurbusią. o ir tikrai niekas daugiau gi neįsisiurbia taip, nebuvo, kad ją pajudinus ji nukrito, traukė man ją, tik tiek, kad lengvai išsitraukė.

Labas rytas

Šponkiuko pasivaikštinėtojos

Grikelis cepeliūzas Toks gruslis antidepresantas, pasižiūri ir nejučiom išsiviepi

Lapynos dramos

Ta proga prisiminiau vieną pavadėlio dramą, negaliu nepasidalinti.

Vieną gražią vasarą paaiškėjo, kad Runcelis yra baisiai storas. Ir biškiuką liūdnas. Reikia gal vestis jį laukan, na, ten žolytė, vabaliukai, norisi viską apžiūrėti, vadinasi reikia daugiau pajudėti, svoris ir liūdesys tik garuoja garuoja... Viskas čia aišku gerai. Teoriniame lygmenyje, nes praktiniame gi Runcelis pauosto artimiausią žolytę, šlumšteli į ją ir kontempliuoja vabaliukus gulomis. Nuotaika gal ir gerėja, bet svoris... na, irgi gerėja, t.y. didėja turbūt. OK, imam pavalkėlius, kinkom katinėlį, vedam pasivaikščioti už pavadėlio. Pirmi trys kartai - nupėdinimas iki įvažiavimo į kiemą ir susirūpinimas, ko ten kokia tai mašina pravažiuoja, ar kažkas šunį nusiveda, ir išvis, ko ten eiti, jei ir ant artimiausios žolytės vabaliukai puikiausiai kontempliuojasi. Bet paskui ištaikėme laiką be automobilių, be šunų, vaikų, kitų katinų ir iškeliavome gatvele miško (!) link. Visai net įdomu, pasirodo, tvoros tokios slėpiningos, gal už jų žolytė geresnė, pavyzdžiui Ir skylė po tvora va gerulė tokia Čia mano dručkis visai neflegmatiškai rauna skylėn po tvora, kuri pasirodo esanti griovys (namas už tvoros statomas dar) ir aš laikau pavadėlį su nepasiekiamu ir neištraukiamu iš šios tvoros pusės katinu Paleidžiu pavadėlį su baime, kad griovys gilus ir išgirsiu šlumšt, paskui prisimenu, kad 7 kg įtempimo ir taip nejutau, vadinasi dručkis jau nusileido., kiek galėjo, ir einu ieškot kaip patekt į užtvorinį pasaulį. Patenku, ir einu ieškoti savo drūtulio... Griovio, pasirodo, būta paslaugaus, su nuolydžiu ir pats ir jo išsivadavęs Runcius kaip koks ciūcikas lekia (!!!) pas mane vilkdamas pavadėlį per molynus ir balas Nežinau, kiek svorio tada numetėm, bet kitus kartus pro skylę ėjom ant trumpo pavadžio Na, nes labai gera skylė, kaip pasirodė, labai pakartotina Čia mūsų nuomonės nesutapo )

Na, ropščiuosi traktoriun, ryt gal jau baigsiu vėžintis

Visoms darbingos saulėtos dienos

laba ryta,

truputį darbuos paskendus, per pietus poaskaitysiu, dabar trumpam užbėgau,
gal kam rex-o, tiksliau rexės.....rasta sušalus, marti namo parsinešė, bet pas juos 1 kambarys ir du katinai, tai šį sustresavo labai iš meilios katytės žvėrim pavirto ....
Reikia globos, gal turit kas minčių ?

Labukas,

prisistatau, kad manęs neužmirštumėte o jau prirašėt kiek... viską perskaičiau ir nuotraukomis pasigrožėjau