Dalis tiesos yra. Kiekvienas žmogus palieka kažkokį pėdsaką- gerą, blogą. Kažko išmokstama. Bet kaip rodo statistiką, tas kuris vieną kartą išsiskyrė, dažniausiai išsiskiria ir antrą ir trečią ir t.t. Aišku, išimčių yra, gal kuris ir iš penkto karto atranda tą kitą obuolių pusę.
Tie, kurie nesprendžia savo problemų, o tik kaltina kitą, manyčiau taip.
Kažkur girdėjau vaizdingą palyginimą-jei kenti nuo diarėjos, gali keisti pampersus, bet problema gi ne jie....
Plius išeini pasimokęs iš savo klaidų
Koks prasivardžiavimas, man baublių elgesys irgi Jedinstvą priminė, tik tiek, kad tuomet retas jedinstvenininkas lietuviškai kalbėjo. Beje, Landsbergis vėliau baublių atsiprašė, Skirtingai nei, pvz., Skvernelis, nežmonėmis išvadinęs iš užsienio grįžtančius ir izoliuotis vengiančius tautiečius.
Kuriam čia baubliui vien už per Sausio 13-osios baubimą nors baudą paskyrė, gal žinot? Aš, kiek skaičiau, problemų turi tik riaušininkai, gadinę turtą ir užpuldinėję politikus beigi žurnalistus visai per kitą renginį.
Taip, baubikai turi teisę baubti, švilpti, spiegti ir t.t. bet lygiai taip pat tiek VL, tiek bet kas kitas turi teisę pasakyti, ką galvoja apie juos - pritarti, smerkti ar šlykštėtis
Jei premijos ir medaliai būtų žmogaus padorumo matas, pasaulio šviesuliais reikėtų laikyti tokius totalitarinių valstybių lyderius, kaip Brežnevas ar Idi Aminas
O kuris nubaustas uz zurnalistu stumdymus ir dauzymus per kameras? Bijau, kad ne vienas. 
Tokiu zmoniu labai nemegstu.
Maan tai nebuvo problema gauti ko noriu, problema yra suteikti kitam ko nori ir kad tas zmogus adekvaciai save suprastu (buna kazko nori, po to jau priesingo, po to dar kazko ir pats nezino, tada tampa beprasmiskos kito pastangos).
Santykiai kuriami ne gaunant o duodant. Rupinimasis savimi irgi svarbus bet jis anroje eileje.
Visur tas pats, sakysim normalu darba surandi pirmiausia, pagal tai kad galii ten atneshti nauda, o tik po to paziuri kiek uzdirbsi. Tada viskas stabilu, "tvaru", kaip dabar kisha.
O jei pradedam nuo uzhmokescio, nezhinant kodel ji moka, tai labai greitai darboo salygos gali pasikeisti, ar pasiulyti eii na ar aplamai viena diena gali suzhinot, kad firma uzhdaro ir daryk ka nori..
Tai vo tos po skirybu, kaip alkani uzhguit zhverys viska traukia i save... Tai nera gera pradzia
Sutinku. Tiesiog aš visuomet buvau linkusi duoti, bet nepavykdavo gauti. Daug geriau balansas
Na, ir suvokimas, kad reik duoti tai, ko reikia antrai pusei ar kitiems
Nei ash zhinau nei galiu kazka smerkti.
Zhiurinm rezultatus.
Zhmogus, kuri "dave ir dave" mayt dave, ne del savo vidiniu vertybiu. Kai to neivertino, tai permaste ir i pirma plana pastatee gavima.
Taip daugima moteru elgiasi, jos pasako, kad kito taip nemyles ir tai matosi gyvenime.
Pati esi ishimtis, ta pastebiu, bet dauguma didziuojasi, kad vyra gali valdyti naudotis ar kazhka ish jo gauti.
Nepastebejau, kad moterys didziuotusi, kad vyra myli ir kazka duoda. Tai kazkokia ne garbe, matyt rodytu silpnuma ar kvailuma... Gyvenime aishku nera visishkai taip, bett kam cia vaidinti krutas, tas rodo nuostatas.
Man exe buvo svarbiausia, dabar MB ir nemanau, kad jauciate mano silpnuma ar buvima po padu, jei ta pareishkiu. Kad atsizhvelgti i ja svarbiau nei i save.
MB irgi su kitais bendraudama niekada nesigiria, kad turi valdzia ar pan...
Nežinau kodėl toks fiasko gavosi. Manau vistik, kad blogas žmonių derinys, plius žinių stoka, nes savaime nesigavo gerai, o kaip padaryt, kad gautųsi aš nežinojau.
