Sumazinau.ir savo saskaitoj jau turiu -2 kg 
Bet operacija ir darysiuos.
O pasiūlė operuot, ar pati pareiškei norą?
Tai operacijos metu sumažina skrandį, ir žmogui mažiau telpa prisikimšt, ar papjausto ir valgyt savaime nesinori?
Tai vėl teks biuleteny būt? (nors, turbūt, kvailas kl.). Ar dirbi dabar?
Tai operacijos metu sumažina skrandį, ir žmogui mažiau telpa prisikimšt, ar papjausto ir valgyt savaime nesinori?
Tai vėl teks biuleteny būt? (nors, turbūt, kvailas kl.). Ar dirbi dabar?
QUOTE(Nidulia @ 2017 08 03, 00:36)
Meja, o ne paprasciau mesti lauk cukru, sokoladus, bulkas, duona, bulves, ryzius ir naturaliai numesti svor, be jokiu skrandzo mazinimo operaciju? Tai nera iseitis. Zinau is artimos aplinkos.
Nidulia, tu ten apie svorį, berods, išmanai, užsimečiau 12 kg nuo mirtazapino, bet nė už ką jo neatiduosiu, pradėjus jį gert, tiesiog akyse prašviesėjo, o miegu kaip kūdikis, nesvarbu, kokie stresai ar bjaurios aplinkybės. Sportuot žadu pradėt, bet po truputį, nes paprastai užsibrėžiu daug, o paskui perdegu. Šiaip vengiu miltinių, cukraus, mėsą derinu su daržovėm, daug vaisių, varškė, kiaušiniai, nu bet jau toks nuobodus tas racionas atrodo, ilgai netraukiu taip, o tada prasideda. Ką patartum? Kaip geriau, dažnai po truputį, ar 3 kartus normaliai? Šiaip daug numest nereikia, tik kokius 5 kg, kad drabužiai nesirėžtų į odą
Pati.jau seniai norejau,tik visos tokios op buvo mokamos.nezinojau,kad ta skrandzio plikacija yra nemokama,pradejau skaityt,dometis,uzsiregistravau konsultacijai.
Nedirbu dar.
Gyvenant socialiniam bute irgi reik mokėt nuomą valstybei. Aišku, ji gerokai mažesnė nei rinkos kaina. Bet nėra saugumo tokiam gyvent, nes tik padidėjus pajamoms išmes iš to buto. Dabar kasmet iki gegužės 2 dienos reik pateikt būsto skyriui metinę pajamų deklaraciją ir jie mato ar didėja pajamos. O nusipirkus iš paskolos bent jau išsimokėtinai butą turi. Duos Dievas, gal išsimokėsiu ir bus man ir mano dukrai.
Tik va...nebūčiau depresinė asmenybė...nepatinka man šitam naujam bute...nepatinka rajonas...nėra daug parduotuvių kuriose lankydavausi. Žooodžiu. Ištisinė įtampa, skausmai, apetito nėr, svoris varo žemyn, vos paeinu.
Tik va...nebūčiau depresinė asmenybė...nepatinka man šitam naujam bute...nepatinka rajonas...nėra daug parduotuvių kuriose lankydavausi. Žooodžiu. Ištisinė įtampa, skausmai, apetito nėr, svoris varo žemyn, vos paeinu.
QUOTE(4blueflower @ 2017 08 03, 19:31)
Tik va...nebūčiau depresinė asmenybė...nepatinka man šitam naujam bute...nepatinka rajonas...nėra daug parduotuvių kuriose lankydavausi. Žooodžiu. Ištisinė įtampa, skausmai, apetito nėr, svoris varo žemyn, vos paeinu.
Kiek sveri? Aš kai svėriau 47, bijojau gatve eit, kas nors petimi užkliudydavo ir skrisdavau. O dėl rajono, gal priprasi?
QUOTE(Idem @ 2017 08 03, 20:36)
Kiek sveri? Aš kai svėriau 47, bijojau gatve eit, kas nors petimi užkliudydavo ir skrisdavau. O dėl rajono, gal priprasi?
Prieš kraustymąsi svėriau 49. Dabar kažkur 48-47. Labai silpna, energijos nėra, apetito nėra. Vos prisiverčiu 2 kartus per dieną pavalgyti...
QUOTE(4blueflower @ 2017 08 03, 19:31)
Gyvenant socialiniam bute irgi reik mokėt nuomą valstybei. Aišku, ji gerokai mažesnė nei rinkos kaina. Bet nėra saugumo tokiam gyvent, nes tik padidėjus pajamoms išmes iš to buto. Dabar kasmet iki gegužės 2 dienos reik pateikt būsto skyriui metinę pajamų deklaraciją ir jie mato ar didėja pajamos. O nusipirkus iš paskolos bent jau išsimokėtinai butą turi. Duos Dievas, gal išsimokėsiu ir bus man ir mano dukrai.
Tik va...nebūčiau depresinė asmenybė...nepatinka man šitam naujam bute...nepatinka rajonas...nėra daug parduotuvių kuriose lankydavausi. Žooodžiu. Ištisinė įtampa, skausmai, apetito nėr, svoris varo žemyn, vos paeinu.
Tik va...nebūčiau depresinė asmenybė...nepatinka man šitam naujam bute...nepatinka rajonas...nėra daug parduotuvių kuriose lankydavausi. Žooodžiu. Ištisinė įtampa, skausmai, apetito nėr, svoris varo žemyn, vos paeinu.
Viskas logiška dėl tų būstų. Jei ir išmes, vis tiek apsimoka gyvent bent, kol išmes, jei nuomos kaina mažesnė, nei rinkos. Nes, pvz., jei žmogus uždirba MA, ar vos daugiau, bent Vilniuje, už ką jam nuomotis ir kur dėtis išvis... Tik irgi, kur logika laikyt žmones n metų eilėj. Tai motyvacija šešėlinei ekonomikai kerotis.
O kaip su paskola, jei, pvz., prarandi darbą, ar su sveikata kažkas, ar atideda mokėjimus? Ir kai lengvatinė, ar reikia turėt įkeičiamo turto?
Gal tikrai apsiprasi... Aš va, į šitą raj., kur dar tebegyvenu šią sav., atsikrausčiau gal prieš 3m. Skendėjau depresijose tada, neturėjau jėgų ieškotis, tai bendradarbė pasiūlė variantą ir nebeieškojau daugiau. Nepatiko man tas raj. dėl tam tikrų priežasčių. O dabar analogiškai dėl tam tikrų priežasčių taip gaila jį palikt.
Žinau žinau, kaip tai durnai skamba. Gali būt, kad ir nepriprasi. Bet ką gali žinot. O gal atrasi kažką, sAvo.
Nedarbo ar ligos atveju galima kažkiek atidėti mokėjimą arba mokėt tik palūkanas. Aš draudžiuosi kreditą visiems šitiems atvejams. Aišku jau trizniuoju, kad apsirgsiu ir kas tada...visgi įsipareigojimas 30-čiai metų ir sumelė su palūkanom virš 30 tūkst. Tai va dar ir šitos mintys mane kamuoja...bet kad nuomotis jau buvo neįmanoma. Atiduodavau beveik 200 eur.
Įkeičiamo turto nereikėjo, tik pradinio įnašo bent 5 proc. Mano atveju gavosi 25 proc., nes dėjau dar grynų skolintų dėl buto kainos didesnės. Butą įkeičiau bankui ir gavosi tas įkeistas turtas.
Kiek man teko gyventi, visur baisiai nepatiko iš pradžių, bet bent rajonai buvo mieli. Nu o čia ir butas ir rajonas
Pasirinkau jį, nes čia buvo mažiausia blogybė iš visų man įkandamų pagal kainą.
Įkeičiamo turto nereikėjo, tik pradinio įnašo bent 5 proc. Mano atveju gavosi 25 proc., nes dėjau dar grynų skolintų dėl buto kainos didesnės. Butą įkeičiau bankui ir gavosi tas įkeistas turtas.
Kiek man teko gyventi, visur baisiai nepatiko iš pradžių, bet bent rajonai buvo mieli. Nu o čia ir butas ir rajonas
Pasirinkau jį, nes čia buvo mažiausia blogybė iš visų man įkandamų pagal kainą.
QUOTE(4blueflower @ 2017 08 03, 20:22)
Nedarbo ar ligos atveju galima kažkiek atidėti mokėjimą arba mokėt tik palūkanas. Aš draudžiuosi kreditą visiems šitiems atvejams. Aišku jau trizniuoju, kad apsirgsiu ir kas tada...visgi įsipareigojimas 30-čiai metų ir sumelė su palūkanom virš 30 tūkst. Tai va dar ir šitos mintys mane kamuoja...bet kad nuomotis jau buvo neįmanoma. Atiduodavau beveik 200 eur.
Įkeičiamo turto nereikėjo, tik pradinio įnašo bent 5 proc. Mano atveju gavosi 25 proc., nes dėjau dar grynų skolintų dėl buto kainos didesnės. Butą įkeičiau bankui ir gavosi tas įkeistas turtas.
Kiek man teko gyventi, visur baisiai nepatiko iš pradžių, bet bent rajonai buvo mieli. Nu o čia ir butas ir rajonas Pasirinkau jį, nes čia buvo mažiausia blogybė iš visų man įkandamų pagal kainą.
Įkeičiamo turto nereikėjo, tik pradinio įnašo bent 5 proc. Mano atveju gavosi 25 proc., nes dėjau dar grynų skolintų dėl buto kainos didesnės. Butą įkeičiau bankui ir gavosi tas įkeistas turtas.
Kiek man teko gyventi, visur baisiai nepatiko iš pradžių, bet bent rajonai buvo mieli. Nu o čia ir butas ir rajonas
Pasirinkau jį, nes čia buvo mažiausia blogybė iš visų man įkandamų pagal kainą.Blyn. Tuos 5proc. nžn kokiu būdu susitaupyti reiktų ir kiek čia metų truktų.
Suprantu puikiai nerimastį. Suvokiu puikiai, kad pati nepakelčiau morališkai tokios atsakomybės. Išties, nuo ligos ir ubago lazdos niekas neapsaugotas, sako. O prarasti juk daug skaudžiau nei neturėti.
Bet va, tu geras pvz., kad įmanoma.
Stiprybės ir ramybės tau.
Night,ar tam paciam rajone susiradai kambari?ar jau persikraustei?
Ačiū Tau, Night13. Ramybės man dabar labai labai reik. Ypač vidinės...
