Dienos aktualijos

Ir mūsų farmacininkai beigi vaistininkai turbūt gyvena tik iš gyvybiškai būtinų medikamentų Šituos dažniausiai kompensuoja arba turėtų kompensuoti valstybė, nes jų paprastas žmogelis neįpirktų ir šiaip, net jei vaistininkai nulinius antkainius ant jų užsidėję būtų. O pasaulinio lygio vaistų gamintojus nacionalizuoti bei jų antkainius sureguliuoti mums kol kas neįveikiama užduotis. Ir jų kainos tikrai gali, o gal netgi ir turi būti reguliuojamos. Be to, ta pati konkurencija, tas pats progresas, tos pačios investicijos, kurioms lėšos gaunamos ir iš antkainių, būtent ir sąlygoja tai, kad tie gyvybiškai būtini medikamentai tobulėja, atsiranda naujų, efektyvesnių ir t.t. Todėl totaliai dzin būti negali. Nebent ruošiamasi tik drobule užsidengt ir kapinių pusėn traukt, kai jau joks progresas žmogui nebeįdomus ir nereikalingas tampa.

Atėjus į vaistines akys mirga tikrai ne nuo gyvybiškai būtinų vaistų ir papildų. Atitinkamai tikrai nereikia reguliuoti visko vien tam, kad būtų galima nusipirkti tai, kas gyvybiškai būtina.

Kainas tokiu atveju gali sumažint tik paklausos sumažėjimas, deja.

Taip, vienas iš variantų. Kam mažinti kainas, jei visi perka ir tokiomis. Ir tikrai ne todėl, kad be to papildo ar žirniuko numirs už kampo.

Yra tam tikru sriciu, kur kainu reguliavimas butinas, vaistai, svarbiausi maisto produktai, sildymas. Tarkim mano teciui buvo butini vaistai, kurie nebuvo kompensuojami, menesiui siandien dienai jie kainuotu 219 eur, Lenkijoje pirkdami sutaupytumem 60 eur.

Vaistinės gyvena ne iš paracetamolio, nuo kurio jums mirga akys, o būtent iš brangių, specifinių, dažnai receptinių medikamentų, kurie for fun neskiriami.

"Atsakymo, kodėl pas mus tokie brangūs vaistai, "Ekstra" valstybės institucijose nerado: jos nuolat primena, kad Lietuvoje jos į vaistų kainodarą nesikiša. Tačiau vaistų rinkos dalyviai gerai žino, kas dedasi jos viduje ir kokią tai daro įtaką vaistų kainoms. Pirmiausia ji - sausakimša vaistinių.

Maždaug du trečdaliai Lietuvoje esančių 1400 vaistinių priklauso tinklams. Kiekvienas šių tinklų susijęs su didmeninėmis vaistų tiekimo įmonėmis. Pavyzdžiui, "Gintarines" vaistines valdo UAB "Limedika", "Šeimos" vaistines - UAB "Tamro", "Apotheca" vaistines - UAB "Medikona", "Camelia" vaistinės priklauso "Camelia" įmonių grupei, tarp kurių yra ir didmeninė vaistų tiekimo įmonė. Savo vaistų tiekimo įmonę turi ir Eurovaistinės.
Taigi vaistinių - nepamatuotai daug. Dauguma jų, ypač priklausančių tinklams, nuostolingos. Siekdami išsiversti vaistininkai nuolat didina antkainius. Todėl brangsta visi (išskyrus kompensuojamuosius) vaistai.
Valstybė vieną traukinį jau praleido - neribodama vaistinių steigimo, ji bemaž visą rinką perleido vaistinių tinklus kūrusioms įmonėms, ir jos dabar diktuoja sąlygas. Pavyzdžiui, neužsakinėja savo vaistinėms pigių vaistų. Jose neprekiaujama vienetiniais, retoms ligoms gydyti skirtais vaistais ar narkotinėmis medžiagomis, būtinomis skausmui malšinti. Jose pagal receptus negaminama vaistų.
Užtat įmonės tinklų savininkės, pirkdamos vaistus iš gamintojų, vos ne reketuodamos (neparduosite pigiau - apskritai nepirksime) išpeša nepagrįstai didžiulių nuolaidų. Gamintojai praradimą kompensuoja daug brangiau tuos pačius vaistus parduodami kitiems tiekėjams. Grandinė velkasi, kol galiausiai už viską sumoka pasiligojęs žmogus.

Vienas kelias, kuriuo dar galėtų pasukti valstybė, - padidinti kompensuojamųjų vaistų antkainius. Šiuo metu jie priklauso nuo preparato kainos, bet yra tokie menki, kad nepadengia prekybos jais išlaidų.

Pavyzdžiui, už kompensuojamuosius vaistus, kurie kainuoja 70 litų, vaistinei lieka tik 3 litai (tai sudaro maždaug 4 proc. jų kainos). Tačiau sprendimas padidinti šiuos antkainius sugriautų visą kompensavimo sistemą.

Antrasis kelias - socialistinis. Vaistinėms uždraudus taikyti nuolaidas baigtųsi ir gamintojų reketas. Tačiau vargu ar valstybė tam ryžtųsi: pasipriešinimas šiam žingsniui būtų didelis.

Yra ir trečioji išeitis. Tarp ES teisės normų, susijusių su farmacijos rinka, yra ir vadinamoji Kainų direktyva. Valstybė, panorusi sureguliuoti vaistų antkainius, turėtų ja vadovautis. Vadinasi, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų įvesti ekonomiškai pagrįstas receptinių vaistų kainas, jas užfiksuoti ir uždrausti nuolaidas.

Toks valstybės įsikišimas į kainodarą paspartintų vaistinių griūtį, bet kažin ar pacientams nuo to būtų blogiau.

Ar į vaistų kainodarą valstybė ir toliau nesikiš, kaip po liepos mėnesio keisis PVM kompensuojamiesiems vaistams, galutinio išaiškinimo laukia ir farmacijos įmonės, ir didmeninės vaistų tiekimo įmonės, ir vaistinės. "
http://www.pasveik.l...zabojami/28163/

o ka daryti, kai reikia gyvybiskai svarbaus vaisto?

bet tai jūs suprantate, kad nu negali valstybė kontroliuoti, už kiek batoną jums pardavinės kokia naxima?

Manau, tam tikrose srityse gali ir net privalo.

Ane?

Smagu, kad jau įsisavintas pradžiamokslis ir suvokta, kad nacionalizacija nėra geras sprendimas, kad valstybės monopolis ne visuomet išeitis, ir kad būtina įsiskaityti, nes valstiečiai monopolį siūlo tik alkoholio pardavimo atveju, o kitais atvejais nei apie nacionalizaciją, nei apie monopolį net nešneka.
O dabar atėjo laikas plėsti žinių ratą - kokių dar žinote ekonominių sprendimų, išskyrus valstybinį kainų reguliavimą? Ar tie sprendimai būna kompleksiniai ar pavieniai, nesusiję priežastiniais-pasekminiais ryšiais? Jeigu būtų taip elementaru, tai kokios priežastys lėmė, kad iki šiol jie nepritaikyti?

? Negali.
Pabandė Seime pieno produktams antkainius ribot-ir kas gavosi? NEĮMANOMA. Kad sukilo konservai ir kiti geruliai, kad ėmė PC atstovai slenksčius mnti ir grasinti-ir psio.

Logiška, kad sukilo tie, kuriems sviestas nuo duonos riekės nubraukiamas. Tačiau, mano manymu, valstybė turi savo rankose laikyti socialiai jautrių sričių kainų (antkainių) reguliavimo svertus.