QUOTE(world @ 2016 10 26, 18:47)
Mes ir per tai perlipom. Mes ir po tų epitetų nesakome ne. Mes elgiamės kaip normalioje demokratinėje šalyje normali partija, atsakinga už valstybę, tai, kas bus šioje valstybėje ateinančius ketverius metus. Suprantame, kad mums ta atsakomybė milžiniška teko, bet paprasčiausiai vidumi jaučiu, kad jie dabar skaičiuoja, kaip geriau jų partijai, visiškai negalvodami, ko norėtų jų rinkėjas, teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
R.Karbauskis sako, kad, jei galiausiai konservatoriai praneš liekantys opozicijoje, jo vienintelis prašymas jiems bus būti ne bet kokia, o labai stipria opozicija.
Čia mano prašymas jiems. Nes mums bus labai naudinga, jei nebus plačios koalicijos, kurioje reiktų labai stipriai derintis, daug kalbėtis, tai kad būtų labai kieta opozicija. Tegu kala mus prie kryžiaus kiekvieną dieną už tai, ką mes padarėme, dėstė būsimas Seimo narys.
Kuo toliau, tuo labiau man jis patinka. Konstryktyvus, diplomatiskas, be vaikisku ambiciju, zinantis, kad neuztenka laimeti, reikia pradeti dirbti Lietuvai. Kol kas, skamba labai gerai.
Jau kelinta diena viešojoje erdvėje stebiu keistą žmonių dėmesį rinkimų nelaimėjusiems konservatoriams ir jų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui. Jiems prikišama, kad nemoka pralaimėti ir pan. kad ir ką reikštų.
Bent kol kas, politinės jėgos nemokėjimas pralaimėti paprastai reikšdavo siekimą bet kokia kaina išlikti valdžioje / įlįsti valdžion. O dabar pirmąsyk girdžiu, jog nemokėjimu pralaimėti tampa pasilikta galimybė (jei derybos nepavyks) dirbti opozicijoje.
Kur kas keisčiau nei konservatoriai atrodo rinkimus laimėjusių valstiečiai, jų kalbos ir elgesys, ypač lyginant priešrinkiminį ir porinkiminį laikotarpius.
Keista, kai laimėjusios partijos lyderiai nesidera dėl valdančiosios koalicijos ir vietoje savęs siunčia, net politika besidomintiems nepažįstamų veikėjų grupelę. Gal valstiečių lyderiams nelygis žemintis tariantis su pralaimėjusiais?
Keista, kai valstiečių sąrašo lyderis ir ilgai žadėtas būsimasis premjeras staiga imamas slėpti Seime. Ar tai nepanašu į tipinį rinkėjų apgavystės atvejį, kai balsuoji už vieną, o gauni visai kitą?
Keista, kai valstiečių naujausias kandidatas į premjerus pats viešai pripažįsta nesąs tinkamiausias asmuo šioms pareigoms užimti. Iš šalies atrodo, kad profesionalų komandai jau ima trūkti profesionalų.
Keista, kai prieš rinkimus nuolat kartoję valstiečiai, kad pirmiausia tarsis dėl vertybių ir darbų, jau kitą dieną po rinkimų išsidalina postus tarp savų (ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo) ir galimiems koalicijos partneriams siūlo derėtis dėl keleto nereikšmingų reikalų ministerijų. Atrodo, kad derybos dėl programinių punktų pasibaigė dar neprasidėjusios.
Keista, kai prieš rinkimus ramiai ir atsakingai dėl koalicijos derėtis žadėję valstiečiai, vos po rinkimų galimiems partneriams pateikia 72 val. ultimatumą. Šiaip ultimatumai teikiami priešams, o ne partneriams.
Keista, kai išgirdę siūlymą visų būsimos koalicijos partijų vadovams pasitikrinti VSD, valstiečių lyderiai tai priima kaip viešą pažeminimą. VSD patikra turėtų būti visų dorų politikų garbės ir orumo reikalas, o ne įžeidimas ar tuo labiau pažeminimas.
Keista, kad konservatorių kritikų lūpose, nenoras bet kokia kaina veržtis prie valdžios lovio, staiga pavirsta nenoru peržengti partinių ambicijų dirbti Lietuvai. Nejaugi darbas opozicijoje yra tolygus darbui prieš Lietuvą?
Galiausiai, keista, kai viešojoje erdvėje tiek daug kalbama apie antrą vietą užėmusius konservatorius, o ne rinkimus laimėjusius ir jau kitą dieną dalį savo pažadų pamiršusius valstiečius. Iš šalies pažvelgus atrodo, tarsi rinkimus būtų laimėję konservatoriai. -Algirdas Kazlauskas.