Nekalbantis vyras

Jus turbut niekada nemylejote..

Ir mano meile sveika.. as nesiaukoju.. as noriu labai mazai, bet ir to neturiu..

Tu pati jo nemyli. Jei myletum, tai priimtum zmogu toki koks jis yra. O ne prievartautum elgtis ar jausti taip kaip uzsimanei tu. Esi dramu karaliene ir tiek. Uzknis viena diena taviski toks terorizavimas ir pabegs jis ramybes ieskot kitur. Pamatysi.

Tas jusu bandymas kalbetis tik dar labiau ji erzina. Baikit ji kamantineti, jei nenorite visai zmogaus prarasti. Cia ne mygtuko paspaudimas on/off.

Autorės vietoj aš jam vėliavą į rankas įduočiau ir gero kelio palinkėčiau. Tik laimingesnė bus.

Kas čia dabar su citavimu? Nu jau toks balaganas pasidarė su sm, šiiiitiek laiko tesiasi
Papildyta:

Didžiulį apmaudą, nusivylimą. Tiesą pasakius, ne nekreipiu, o stengiuosi nekreipti dėmesio, bet būna, kad sukyla š. Yra ir daugiau niuansų, ne tik ta viena priežastis, todėl skyrybos- tik laiko klausimas. Jūsų vietoj, jeigu ta jo savybė jus pjauna, nevargčiau, paleisčiau, lai gyvena tam savo pasaulyje, neprakalbinsit, be šansų

Autorės vietoj aš jam vėliavą į rankas įduočiau ir gero kelio palinkėčiau. Tik laimingesnė bus.

Nu ir jis laimingesnis butu tokiu atveju. Nei kad istisai tardomas. Kazi kaip ji jaustusi, jei jis ja pastoviai tildytu

Jei Jums taip būtina liežuviu malti ir plepalų vien su draugėmis nepakanka, tai bent jau nekamuokite vyro tokiais kvailais žaidimukais, nes jį tik galutinai užknisit. Geriau pabandykit su juo kalbėti apie tai, kas jam įdomu. Dauguma vyrų nemėksta pliurpti apie savaime suprantamus dalykus (na, pavalgė, buvo skanu, tai apie ką čia pliurpti?), apšnekinėti jiems nepažįstamus žmones ar aptarinėti intrigas žmonos darbe.

O šiaip, geriau užsiimkit kokia nors Jums įdomia veikla, tai ir laiko mažiau plepalams liks, ir su vyru (gal) turėsit apie ką pasišnekėti.

Maniškis, pvz., nesako, kad myli. Sakė kažkada seniai seniaaaai:D Bet keliasi pirmas ir pusryčius padaro, ateina švelniai pažadint, kai lyja, rūpinasi ar skėtį pasiėmiau (jei ne, kur reikia nuveža-parveža, labai rūpinasi) ir visada (na, beveik visada, kartais kai net būnu ir neteisi) labai labai palaiko Va taip žmogus išreiškia savo jausmus, domėjimąsi ir rūpestį Beje, kažkur SM buvo tema apie meilių prisipažinimus, ten irgi nemažai kalbos ėjo apie nekalbius vyrus. Keli komentarai man tikrai atvėrė akis, siūlau susirasti ir paskaityti

Nedidėja. Didėja tik jūsų įsivaizdavimas apie tuštumą. Tuštuma yra tokia, kokia buvo, tik jūs jos pradžioje nepastebėjote.
Santykiuose natūralus dalinimasis savo požiūriais, mintimis, emocijomis, atsakomojo ryšio davimas ir gavimas yra labai gerai. Tai suteikia emocinį komfortą. Jei santykiuose to nėra, jie truputį neįgalūs. Padaryti jų visiškai įgaliais praktiškai nėra šansų. Jei žiūrint santykių prasme, pagrindinis kelias yra keisti savo požiūrį į tai, ką turėtų gyvenime jums suteikti vyras. Jei turėtų. Nukarpyt lūkesčius truputį ir nueit nuo savo fantazijų tiek toli, kiek gaunasi. Bet. Tie užgrūsti vidiniai poreikiai vis tiek bus. Nežinau, ar įmanoma tiek save apdirbt, kad jų neliktų. Rašiau apie santykių neįgalumą. Tai emociškai panašu, kaip turint neįgalų vaiką. Tu prie to pripranti, susitaikai, kad kitaip nebus, bet vis tiek būna momentų, kad kaukti norisi.

O kaip gyvent su tuo, kuris nesupranta kito, artimiausio?
Papildyta:

Tai tu net gyvūnų nemyli? Štai kur tikras primityvas, o kitus taip vadini, slėpdamasis pats
Papildyta:

Prie ko čia malti liežuviu? Šiaip jau geros vakarienės padarymas nėra toks jau savaime suprantamas dalykas. Galima sutepti tik sumuštinį ir numesti, galima pastoviai vien tik kiaušinienę kepti ir tas labai užknis tą patį valgant, kenks sveikatai, o galima nuoširdžiai, mylinčiai aukoti laiką ir gamintį sveikas, skanias vakarienes. Tai negi toks dlaykas nenusipelno poros trejetos žodelių?: ačiū, brangioji, labai skanu, stengeisi dėl mūsų kaip visada.

Padėkoti, žinoma, derėtų, visgi žmogus gamindamas gaišo savo laiką, kurį galėjo praleisti kitaip, net ir tuo atveju, kai valgio gaminimas yra ne pareiga, o malonums. Bet kalbėtis? Nebent jei koks nors naujas receptas ar ingredientas išbandomas.

Mes viena kitai po 10 kartu pasakome, kad mylim. Gal kai kuriu nuomone tai beprasmiska ir tuscia, bet taip nera, juk tai malonu sakyti ir girdeti o pastangu nedaug kainuoja. Apsikabiname po kelis kartus, Aptariame visokias smulkmenas, plepame apie viska. Na as gal palieku nuosalyje darbo technines detales.

Ne visada buvo taip, prie kokius 5 metus as dar bandziau gerai vaidinti vyra, tai yra jauciau pareiga viskuo pasirupinti ir maziau kita zmogu apkrauti smulkmenomis. Manau persistengiau, vaidinant daznai tai buna. Bet svarbiausia, kad NUOSIRDZIAI STENGIAUSI, nors kai kuriu dalyku dar nesuvokiau. Emocinis bendravimas niekada nebuvo menkas, bet brangiausiajai to nepakako, nes filmuose rodo visai kas kita, ten tik viens kitam non stop sako svelnybes ir alpsta nuo laimes.

Paziuriu tas muilo operas i ala tuos vyrus ir man darosi neaisku, kuo jie uzsiima. Tos muilo operos labai naudingos, nes jos parodo kai kuriu moteru pasaulio suvokima. Sakysim tie vyrai, istisai mirksta intrigose, emocinese dramose, LYG TARP KITKO nueina i darba ir ten irgi telefonu nepaliekami ramybeje. Ar tos moterys zino kas yra darbas, kad daznam darbe reikia ne nueiti atsedeti pareiti, bet dometis naujovemis, nuosirdziai gilintis is viska ir ieskoti sprendimu, tai turi patikti, tuo reikia gyventi, nes technologijos greitai keiciasi. Tai labai didele gyvenimo dalis, juk yra zmoniu kurie kazko pasiekia ir visai gerai gyvena. Ar jie neverti meiles?

Ar tom va mylinciom moterim tai idomu? Ne tai neidomu. Vyro gyvenimas joms NEIDOMUS ir pats vyras neidomus, nes jos prisiskaite pasaku ar meiles romanu ir zino role kurioje vyras turi tobulai suvaidinti.

Mano atveju buvo paprasta, nes pats "buvimas vyru" buvo ala role ir kai jau teatras uzkniso, kur reikia vaidinti aktoriu ir suderinti nesuderinama, tai pasakiau viskas, fiziskai nesugebu vaidnti, busiu pati savimi.

Vaistai padejo dar labiau atpalaiduot emocijas, todel dabar viskas OK. Dabar tik pykstames kuri is musu didesne "dramu karaliene" ir kada iseisime is proto.
Tik liko nuoskauda, kodel manes nesugebejo vertinti tada, kaii stengiausi isspresti problemas kitaip, net paaukodama savo interesus.

Ir liko pyktis zmonems kurie myli savo jausmu modeli ir nemato zmogaus.

Tai kad čia ne apie temos autorę, o jau asmenines nuoskaudas matyt aprašinėji

Temos autorė klausia ir jo ir dar: "Tas pats jokiu klausymu mano adresų, atrodo žmogui visai niekas neįdomu nei apie mane, nei apie mano jausmus ,ateiti ar praeiti žinoti.."

Ar čia normalu? O ar ji nepavargusi, ar jai viskas gerai, ar nereikia padėti kokią problemą išpręsti? Jei vyras labai pavargęs po darbo ir visiškai nenori bendrauti apie savo darbą, tai nereiškia, kad moteris nenori apie savąjį.
O jei vyras visgi nori bendrauti apie savo darbą, išsikalbėti, tai tegu ir kalba, o gal ta moteris supras ir irgi susidomės technologijomis ir visu kitu?

O jei darbas alina tiek, kad vyras jau nieko nebenori, tik tylinčios ir viską ant lėkštutės padedančios moters: vakarienę, namų ruošą, seksą, gražius, gabius vaikus ir t.t., tai toks vyras turi keisti savo darbą į lengvesnį, nes nesusitvarko, jam neduota tiek aprėpti

Tegu autore verciau pasikviecia savo brangiausiaji tada gal isgirsime ir autentisku kitos puses nuoskaudu. Dabar as pabandziau paaiskinti, ka reiskia buti kitoje barikadu puseje.

"O jei darbas alina tiek, kad vyras jau nieko nebenori, tik tylinčios ir viską ant lėkštutės padedančios moters: vakarienę, namų ruošą, seksą, gražius, gabius vaikus ir t.t., tai toks vyras turi keisti savo darbą į lengvesnį, nes nesusitvarko, jam neduota tiek aprėpti"

Va sitas man patiko. Man irgi brangiausia pasake: "Kas is to tavo darbo - jei tarp musu bus blogai?"
Ji kaip zinote nedirba. Tai iki pilnos laimes dar man reiketu darba prarasti, tada butu turiningas emocinis bendravimas su anstoliais