Seimo rinkimai 2016

Aš sakau, kad pas mus kainų ir atlygių santykis yra katastrofiškas ir čia galite vartyti, kaip norit, bet tas, kad pas mus n dalykų brangiau nei toje pačioje Lenkijoje yra faktas (nelyginu su Švedija, su Belgija, su Norvegija, lyginu su mūsų kaimyne). Pensininkai ne gyvena, o egzistuoja. Dauguma jų.

Taip pat aktas, kad yra visiškas absurdas, jog kokia soc. darbuotoja turi draskytis, dirbti per kelis darbus, kad patenkintų savo ir šeimos elementarius poreikius, o atostogos kartą per metus toje pačioje Lietuvoje jai yra per brangu. Arba kuo ta seselė turėtų save kaltinti, kad mažai uždirba? Gal tai buvo jos svajonių darbas, gal turėjo pašaukimą padėti žmonėms, teikti jiems medicininę pagalbą, bet jai sugeba tik kapeikas mokėti. Dėl ko ji šioje situacijoje konkrečiai kalta? Vat, tada nereta ir supranta, kad geriau santaupas dar investuoti į kalbos kursus, išmokti vokiškai/angliškai ir šiaušti į stabilesnias valstybes, kur dirbadama ta patį darbą ji bent galės sau leisti atostogas, o drabužiai ar kinas neatrodys prabangos prekės.

Neturi visi uždirbti vienodai, bet arba kainos turi būti mažesnės, arba atlygiai didesni. Jau sakiau, kad būdama studentė Danijoje dirbau paprastą darbą: prižiūrėjau gėles, laisčiau, tręšiau jas vienoje įstaigoje. Darbas tikrai nebuvo iš medikų/programuotojų srities, bet net nemokėdama kalbos ir užimdama elementarias pareigas, aš uždirbau tiek, kad net tokioje brangioje šalyje normaliai pragyvenau. Neįsivaizduoju, ką būčiau uždirbusi tokiose pačiose pareigose LT. Gal 250 į rankas...

Kaip padaryti? O kaip tai padarė Lenkija, Latvija, Čekija? Čia post-sovietinės šalys, kad nesakytumėte, jog nelogiškai lyginu su Skandinavija ar Vokietija. Kažkaip tų šalių valdžios sugebėjo aplenkti LT n kartų. O pas mus? Išvažiavo beveik milijonas žmonių tikrai ne iš gero gyvenimo.

Aš pikta todėl, kad labai gerai matau tikrą lietuvišką realybę. Esu glaudžiai susijusi su "Maltos ordino" veikla, man artimos vienišų senelių, skurstančių senelių problemos, ankščiau savanoriavau vaikų dienos centre. Dabar daugiau laiko skiriu pirmąjai organizacijai. Norėčiau padėti daugiau, bet aš irgi ne milijonierė, galiu teikti ribotą finansinę paramą, negaliu paremti visų senelių, kad ir kaip norėčiau ar stengčiausi. Gal irgi kvaksėčiau, kad "o kas tau trukdo būti darbdaviu?", jei nebūtų tekę akis į akį pamatyti, kaip gyvena tam tikra LT visuomenės dalis, o kuo labiau pamatai, tuo skaudžiau ją priimi.

Kada yra "pakankamai?"

Visi šitie etapai (nebūtų santaupų, paramos, būtum tarkime viena su vaikais ir t.t. ) mano yra pereiti. Plėšiausi. Neverkiau. Pinigai man niekad iš dangaus nekrito. Visą gyvenimą turiu tik tiek, kiek pati užsidirbu. Momentais yra buvę labai sunku. Bet niekad nė mintis nekilo, kad dėl to kažkaip yra kalta valstybė.

Kai atlyginimas netenkindavo, rinkdavausi vieną iš dviejų variantų: arba ieškodavau, kaip papildomai užsidirbti, arba eidavau mokytis. Buvo momentų, kai vienu metu dariau ir tą, ir tą. Nes niekas man nebuvo įkalęs paikos minties, kad kažkas turi manim pasirūpinti, ir kad gyventi turi būti lengva.

Todėl mano nuostata yra paprasta: nepatenkintas gyvenimu - keisk jį. Emigracija - irgi vienas iš būdų pakeisti. Ir nematau tame jokios bėdos. Kad žmonės išvažiuoja ir pasaulio pamato - tas tik į naudą. O jei valdžios politika nepatinka - nerinkit keli metai iš eilės visokių berazumių į valdžią. Kol balsuojat už visokius marginalus, nieko gero ir nesitikėkit.

"Bent kiek normalesnius". Įdomu, kokiam užsieny taip jau byra tūkstančiai be patirties?

Čia, kaip suprantu, įvyko stebuklas:

va toki pavyzdi galiu pateikti. Giminaiciai dirbo Vokietijoje privacioje medzio gaminiu imoneje, neilabai mazoje, nei dideleje. Apie 20 cecho darbininku, normalus gamybiniai ir sandeliavimo pastatai, keletas furu produkcijai isvezioti. Pas mus tokio masto verslininkai kaip gyventu? Pinigais ir prabanga taskytusi i visas puses, o darbininkams minimumus, na gal su siokiais tokiais priedais moketu. O vokietis atlyginimus moka kelis kartus didesnius nei Lietuvoje, gyvena kad ir pasiturinciai, bet toli grazu iki musiskiu prabangos. Seimos nariai nevaiksto kasdien isipuste gucci, DG ir t.t., sefas su zmona turi viena geresni mersa automobili, jo sunaus seima turi viena automobili prabangesni, kita paprasta nediduka kasdieniniams reikalams.
Pas mus nezinau, kame saknys, bet daug kur matosi tikrai didziule socialine nelygybe ir neteisybe.

Todėl kad dalį žmonių sugadino sovietų okupacija (taip, aš vėl apie tą patį). Tokie išmoko būti rusiško tipo verslininkais, nes neturi supratimo, ką reiškia būti vakarietiško tipo verslininkais. Apskritai, kokie prioritetai yra vakarietiško tipo versle.

Maja Di - turbūt pastebėjai, kad nei vienas nekalbėjo apie lygybę?
su kuo diskutuoji?

o vat įdomusis klausimas, kodėl esame pačioje ES galiorkoje (Už mūsų tik dvi šalys) pagal atlyginimų vidrkį ir tikrai ne trečia vieta pagal BVP vienam gyventojui - lieka neatsakytas.
p.s. Kaip mintis, kad vidutinė šeima - du žmonės, uždirbantys du vidutinius atlyginimus po 600 € ir auginanti du vaikus, yra netoli realio skurdo ribos?

Paprasčiausiai to neparodo ką turi . Pas mus dar daug pakazuchinių verslinyyykų , bet jau irgi kita kultūra formuojasi, darbininkas nebelaikomas prastesniu už direktorių. Dažniausiai kaip lygus su lygiu bendrauja. Mano vaiko bendramokslio (muzikos mokykloje) tėvai labai gerai verčiasi, turi didžiulę įmonę, bet vaiko telefonas pats paprasčiausias iš visų bendramokslių, svarbu paskambinti gali, planšečių neturi (ir kam jos jam, kai prasmingesnės veiklos turi) aprengtas vyresnių (šeimoj 4 vaikai) išaugtais drabužiais, gal ir naujais kai kada, bet neišsiskiriančiais, mama vežioja vaiką gal 15 metų senumo Honda, kai "vos galą su galu suduriantis" parduotuvės apsauginis atvažiuoja kad ir paskoliniu, bet nauju visureigiu . Jie pinigus leidžia vaikų ugdymui, kelionėms, nesu sutikus paprastesnių žmonių, nors valdo didžiulį verslą. Blogiausia, kad mes matom tik blogį, gėrį retai pastebim.

Niekas nekaltas, kad įkalta pačiai antisavivertė, kad tik pati dėl visko kalta, negabi, tik tiek tesugebi uždirbti ir pan. Kad turi vargti, arti, per kelis darbus plėšytis.
Ir taip, valstybė kalta. Tiksliau valstybės valdymas, dar tiksliau - nemokėjimas valdyti, nenormalūs mokesčiai verslui: tokie patys Vikondai ir Viči kaip ir IĮ "Vargšiukas Petriukas". Korupcija per visur, ypač per viešuosius pirkimus ir t.t.
Bet Tu ir toliau gali kaltinti tik save, negerąją

Jo jo, aš pabalsavau, dar mano vyras ir viena kaimynė - ir išrinkom valdžią. Jetus kaip fina, mes trys - tautos jėga

spėju, kad minimumas + išlaikomas šeimos narys (vaikas) yra lygu kompensacijoms už šildymą minimaliame būste. T.y. valstybės priemoka. Dirbančiam visą darbo dieną žmogui.

O galiorkoje esame todėl, kad kaip Jadzytė sakė išsirenkam vis naujus berazumius.
O jūs siūlykit ką reikia daryti, kad gyventume ne galiorkoj. Žiū ir į Seimą išrinksim

Na ką jūs Aš esu ir labai gabi, ir pakankamai protinga Ir nuo to, kad per kelis darbus plėšausi, man nuo to karūna nuo galvos nenukrenta. Man tiesiog patinka tai daryti. Atkreipiu tamstos dėmesį, kad dirbu tuos darbus, kurie man patinka Ir ne aš verkiu, kad "vargstu ir ariu", čia - pačios interpretacija

Apie tai, kad "tiek tesugebu užsidirbti"...na, ką padarysi, kad tiek tesugebu... Bet man kažkaip dingojasi, kad tie mano vargani grašiai man atneša daugiau laimės nei tamstos melejonai

keisk valstybę į kitą, bet nekeisk valstybės .....

Priešingai - emigracija didžiulė problema. Jau dabar kalbama, kad nesant darbo jėgos čia, Lietuvoje (aha, čia pradeda stigti darbuotojų, pasiryžusių dirbti už minimumą ir gauti pašalpas), reikia vežtis darbuotojus iš mažiau pasiturinčių šalių. Sekantis etapas? Atvažiuoja šeimos. Vaikai, kuriuos reikia integruoti, pritaikyti mokyklas, skirti papildomus pedagogus, kol išmoks kalbą, prisitaikys, atvažiuos jaunimas, kuris taps nepatenkintu dėl atlyginimų skirtumo (Paryžiaus priemiesčiai, Briuselio atskiri rajonai tam pavyzdys), valstybė dės jėgas saugumui didinti.... Užburtas ratas įsisuks.

Apie tai, kad emigrantai renka liberalus ir koncervatorius : kažkuri dalis emigrantų jau turi kitų valstybių pilietybes, kiti tiesiog numojo ranka į esamą pilietybę... jie negrįš, tad ir nebeinsvestuoja į praeitį...
Papildyta:

40 valandų vienoje darbovietėje, 20 kitoje ir randi pakankamai laiko naktimis į vaiką pasižiūrėti?