A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Ant stalo stovintis skaitmeninis laikrodis termometras rodo 58 proc. drėgmę ir 23,9 laipsnius, rekuperatoriaus programėlė rodo - 68 proc. drėgmę ir 23,5 laipsnio. Nepasakyčiau, kad jausčiau kažkokį nepatogumą ar kažką panašaus dėl drėgmės. Viskas normaliai.

O kokia drėgmė pas tave?

antra vasara girdziu, kad kankina pertekline dregme. Todel manau, kad silumos siurblys/kondicionierius mepamainomas. Pas mane rekuperatprius diena dirba by pass maksimaliu rezimu (250 kub/val) ir kondicionierius nustatytas 20 C su Wind speed medium. Name temperatura svyruoja 25- 26 C (myliu siluma), santykine dregme +/- 55 %. Vakare kondicionieriu isjungiu, rekuperatoriu mazinu iki 150 kub/ val ir miegu su sypsena

Pas mane konkrečiai dabar 64%-65% 22,9°C-23,9°C visame name. Realiai panaši ir laikosi, tai dar niekis, pakolkas tik skaičiukų kitimo kryptis gąsdina, nes iš patirties žinau, iki kur tai gali nueiti. Problemos prasideda, kai drėgmė persirita per 70% ribą, tada jau ta drėgmė pradeda jaustis visur ir tai kelia gana didelį diskomfortą.

Kondiškė iš tikrųjų labai vykęs namo vėsinimo prietaisas. Problemos, kad vėsinimas su kondiškės pagalbas, elektros ryja tiek pat, kiek ir namo šildymas žiemą. Mano namas šiandien iš elektros tinklų parsitempė tik 3kWh elektros energijos, na gerai, gerai, namas viso suvartojo 10,9kWh iki dabar (22:30 val.), ir tai įskaitant gal jau valandą dirbantį gręžinio siurblį (brangioji daržą laisto). Klausimas kokios elektros sąnaudos pas tamstą?

Taigis, dėl komforto, kondiškė deda į vienus vartus grindinį šildymą dėl perteklinės drėgmės nebuvimo, bet tai kainuoja ir pakankamai nemažai. Ypač kai elektros kaina, vakar žiūrėjau, siekianti ~0,50€.

Kaloriferis, nors jo dabartinė pardavimo kaina užkelta mažiausiai 3X, nei kad galima būtų pateisinti protu suvokiamu viršpelniu, leistų vėsinti neužkeliant kaštų bei tuo pačiu, mano įsitikinimu, leistų iš oro ištraukti perteklinę drėgmę (nors kol gyvai neišbandžiau, to garantuoti negalėčiau).

O kas dėl vėdinimo režimo, tai galiu pasakyti, kad labai, labai neracionaliai vėdinama. Dienos metu, kai karščiai nerealūs, derėtų vėdinti mažesniu srautu, nei naktį. Taip, kondiškė su pertekline rekupo įnešta šiluma ir drėgme susitvarko, bet tai kainuoja papildomas kWh.

Ir iš vis, kam tokie dideli oro srautai? Kiek pamenu namas nedidelis. 2 žmonėms gyvenantiems name pakaktų 60m³/h, visam namui, primetu kad jo kubatūra apie 200m³, pagal PN rekomendacijas užtektų ~65m³/h, jei skaičiuoti pagal vėdinimo srities specialistų rekomendacijas, kurioms ir aš pritarčiau, tamstos nąmo vėdinimui per akis ~100m³/h oro srauto. Kam 250m³/h ?

Konkrečiai dabar lauke mano "protingieji" davikliai rodo 22,3°C temperatūrą ir 81,25% drėgmę (~16,0 g vandens viename m³ oro). Dienos metu, drėgmės kiekis ore aišku dar didesnis (16:52 val - 34,1°C ir 42,7%, o tai yra ~16,3 g/m³ oro). Kad ir kaip mažai vėdintum, nesiimant papildomų priemonių drėgmė patalpų viduje privalo didėti, jei išlaikoma komfortabili, vėsi temperatūra be priverstinio drėgmės ištraukimo iš patalpų oro. O kur dar drėgmė po prausimosi duše? Ne, vien tik vėsinant grindimis ar kitais paviršiais nuo per didelės drėgmės patalpų viduje niekur nedingsi.

Kad būtų komfortiška drėgmė patalpų viduje, ji neturėtų viršyti 60% santykinės drėgmės lygio, o prie 23°C tai reiškia, ne daugiau 12,4 g vandens viename m³ oro.

Žvilgtelėjau kas dedasi lauke ryte, tai 26,5°C ir 70,6% drėgmės. Viskas, net naktimis bandantys atvėsinti namus vėdindami atvėrę langus arba per ByPassą, turės padidėjusį drėgmės kiekį namie. Kai namų viduje bus ~30°C tai to aišku nesijaus, bet bent minimaliai sumažinus patalpų temperatūrą be papildomo priverstinio drėgmės pašalinimo iš oro (pav. su grindiniu ar sieniniu vėsinimu), perteklinės drėgmes namie neišvengsi.

Pas mane visame name didžiausia užfiksuota t° - 23,6°C, jei nedirbtų drėgmės surinkėjas „non stop“, įtariu jau „plaukčiau“.

Įdomią lauko temperatūros kreivę mano Home Assistent nupaišė:

 lauko.jpg   19,33KB   0 Parsiųsta kartų

Būtent, žiemą patalpos išsausėja, vasarą padidėja drėgmė. Ir taip kasmet. Nieko naujo.

Kondiškė iš tikrųjų labai vykęs namo vėsinimo prietaisas. Problemos, kad vėsinimas su kondiškės pagalbas, elektros ryja tiek pat, kiek ir namo šildymas žiemą. Mano namas šiandien iš elektros tinklų parsitempė tik 3kWh elektros energijos, na gerai, gerai, namas viso suvartojo 10,9kWh iki dabar (22:30 val.), ir tai įskaitant gal jau valandą dirbantį gręžinio siurblį (brangioji daržą laisto). Klausimas kokios elektros sąnaudos pas tamstą?

Taigis, dėl komforto, kondiškė deda į vienus vartus grindinį šildymą dėl perteklinės drėgmės nebuvimo, bet tai kainuoja ir pakankamai nemažai. Ypač kai elektros kaina, vakar žiūrėjau, siekianti ~0,50€.

Kaloriferis, nors jo dabartinė pardavimo kaina užkelta mažiausiai 3X, nei kad galima būtų pateisinti protu suvokiamu viršpelniu, leistų vėsinti neužkeliant kaštų bei tuo pačiu, mano įsitikinimu, leistų iš oro ištraukti perteklinę drėgmę (nors kol gyvai neišbandžiau, to garantuoti negalėčiau).

O kas dėl vėdinimo režimo, tai galiu pasakyti, kad labai, labai neracionaliai vėdinama. Dienos metu, kai karščiai nerealūs, derėtų vėdinti mažesniu srautu, nei naktį. Taip, kondiškė su pertekline rekupo įnešta šiluma ir drėgme susitvarko, bet tai kainuoja papildomas kWh.

Ir iš vis, kam tokie dideli oro srautai? Kiek pamenu namas nedidelis. 2 žmonėms gyvenantiems name pakaktų 60m³/h, visam namui, primetu kad jo kubatūra apie 200m³, pagal PN rekomendacijas užtektų ~65m³/h, jei skaičiuoti pagal vėdinimo srities specialistų rekomendacijas, kurioms ir aš pritarčiau, tamstos nąmo vėdinimui per akis ~100m³/h oro srauto. Kam 250m³/h ?

neprisiruosiu paleisti kondicionieriaus linija per sunaudojima registruojanti prietaisa, todel negaliu pagarsinti jo sanaudu. Bet patiko, pazaidziau su kitais prietaisais. Labai suzavejo indukcine kaitlente, prie dabartines el kainos 0.167 €/kWh, tarp 3- 4 € menesiui. Visiskai elektrinis namas, tiksliau, ukis, nes dar yra senas namukas su saldytuvuku, dideliu saldikliu, 20 litru vandens sildytuvu. Dar nenustoju irengineti sklypa, tai irankiai, suvirinimo aparatas, garazo/dirbtuves apsvietimas ir t.t. Viso per metus sunaudojome 6300 kWh. Ir ziema, ir vasara laikeme mums patinkancias temperaturas: ziema +/- 21, vasara +/- 25. Manau sie metai bus panasus, kadangi ziemos ir vasaros temperaturos panasios.

Del vedinimu srautu sutinku (nors namukas arciau 300 kubu), bet zmona turi kvepavimo "irangos" problemu, todel toki srautai. Manau, tai ne vien sveikatos, bet ir psichologine problema, bet argi gaila keliu papildomu euru del mylimo zmogaus geros savijautos. Zinoma, nakti srauta mazinu iki 150, nes 250 kazkiek triuksmauja. Ziema laikome 100 kubu.

Elektros problema sprendziame saules parko pagalba, tik vis atideda paleidima. Labai patiko Elektrum paaiskinimas (termina nukelia jau 3 karta): el pradesime tiekti rugpjucio gale, vietoje kovo, nes birzelio menesi savaite lijo      . Bet nera ka daryti, avansas imoketas, kiti saules parkai zada tiekima dar veliau. Bet kai tieks, tai kaina bus apytiksliai 0.065 €/kWh, bent siais metais

Dėl grindinio vėsinimo, kaip ir viskas tvarkoje. Kai reguliavimo automatika veikia gerai, jokių temperatūros svyravimų, kiaurus metus ~23°C, tiek žiemą, tiek vasarą.

Vis tik su drėgme reikia kovoti. Bandžiau drėgmės surinkėją laikyt nuolat įjungtą, bet tai ± 10kWh per dieną papildomų el. sąnaudų (šildymas apie 20kWh per dieną žiemos metu). Turint omenį, kad tai sąnaudos ne vėsinimui, o drėgmės sumažinimui, tai elektros sąnaudos didelės, plius visi tie kilovatai, tai šiluma, kurią taipogi reikia nuimti. Turint omenį, kad vidutiniškai name sunaudoju apie 10kWh buitinėms reikmėms per dieną, tai įjungus drėgmės surinkėją, vėsinimui tenka dvigubai didesnis krūvis.

Pats grindinis vėsinimas man sunaudojo:
birželį - 9,5 kWh
liepą - 13,1 kWh
rugpjūtį iki dabar (18d vakaro) 8,5 kWh.

Dabar su drėgme stengiuosi kovoti pagrinde atidarinėdamas langus vakarais, kol drėgmės kiekis lauke ne didesnis nei patalpų viduje. Kai didesnis, tai gelbsti tik drėgmės surinkėjas. Galiu tik pasidžiaugti, kad šiais metais drėgmė patalpų viduje dažniausiai buvo iki ~60% su trumpai trukusiomis išimtimis iki ~70%, kas kaip ir nesukėlė diskomforto dėl per didelės drėgmės lyginant su pernai metais, kai jei teisingai pamenu, per karščius drėgmė sukildavo virš 70%. Šiais metais drėgmė patalpose buvo palaikoma ± 5%-10% mažesnė nei pernai ir tai jautėsi labai stipriai.

Taigi, drėgmės surinkėjas ne pats tinkamiausias pasirinkimas patalpas vėsinantiems grindimis, bet iš bėdos gelbstintis. Taipogi labai pasiteisino tinkleliai ant langų, bei drėgmės pašalinimas iš patalpų atidarinėjant langus nakties metu, tik čia reikia sekti absoliutinės drėgmės kiekį lauko ore gramais, o ne aklai žiūrėti į santykinį drėgmės kiekį procentais, nes taip galima labai stipriai apsigauti. Problema, kad nėra automatizuotų absoliutinės drėgmės monitoringo priemonių ir visuomet reikia arba išsiskaičiuoti, arba vertinti pagal lentelę.



Gal kas galite ką patarti dėl absoliutinės drėgmės patogesnės stebėsenos?

Tiesa, dėl langų atidarinėjimo, tai tiems, kas turi grindinį vėsinimą, langų atidarinėjimas pagrinde ne dėl vėsinimo, o dėl kovos su drėgme, nors drėgmės kiekis ore mažiausias kai mažesnės temperatūros, tad ir prie vėsinimo prisideda, tik vėsinant langais padidėja temperatūros svyravimai patalpų viduje, ko nebūna su grindiniu vėsinimu.

Mintai, ar teisingai supratau iš tavo pateikto paveikslėlio, kad namie esant +25C komfortiška drėgmė būtų tarp 28-38 proc.? Nes dabar kondicionierių pagalba name per dieną kondensato pavidalu ištraukiame apie 15ltr vandens. Kinietiškas hidrometras rodo namie apie 50-53proc drėgmę. Kondicionieriai turi ne tik vėsinimo, bet ir "sausinimo" (dry) funkciją. Ar kas žino, kuom tai skiriasi nuo vėsinimo?

Ne, procentai ten prie kreivių. Ten yra tik trys kreivės: 100%, 60% ir 40%. Kadangi teigiama, kad komfortiška yra tarp 40% ir 60%, tai visa erdvė tarp šių ribų yra nudažyta žalia spalva. Ta prasme, dešinėje pusėje esantys procentai žymi ne horizontalių linijų reikšmes, bet kreivių reikšmes.

ten jei vadovautis kreive, tai prie 25°C braukiam aukštyn ir matom, kad 40% krivė kertama ties kairėje pusėje pažymėtų horizontalių linijų reikšmių ~9 gramų vandens 1m³ oro, o 60% ties maždaug 14g vandens.

Jei lauke dabar 30°C ir 55% drėgmės, tai ore yra apie 16-17g vandens ir tokį orą atvėsinus iki 25°C ore su 16-17g vandens, jau būtų nekomfortiškai drėgna ~70% drėgmės, o prie 23°C kuriuos pav. aš palaikau patalpose, jau būtų ~80% drėgmės.

Skaičiai nelabai tikslūs, primesti iš lentelės, kurios gradacija per daug reta, kad tiksliai būtų galima matyti reikšmes, bet nenorėjau jos perkrauti, o ir šio tikslumo ± situacijai įvertinti užtenka.