A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Kur mažinti sąnaudas, tai galimybių yra, vat serveris tikrai daug vartojantis. Pas mane ~20W, tik problema, kad antrą noriu panašaus galingumo pakurti, ir PFSense paleisti. ir nelabai eina abiejų serverių funkcionalumo apjungti vienam aparatiniam įrenginyje, nes PFSense bus miegamojoje patalpoje, o kitas serveriukas su HDD kurie triukšmaują, tai patalpinęs katilinėje. PFsens, iš miegamojo nepatrauksi, nes ten sueina tinklo kabeliai, o HDD irgi nesinori ten pakūrinėti, nes triukšmo į miegamąją zoną niekaip neišeina perkelti . Bet net ir tuos du atskirus serverius pakūrus, pas mane jie ris apie 40W, na dar rasberis apie 3W . Manau, kad serveris yra ta vieta kur galima apmažinti elektros sąnaudas. Aišku, klausimas ar yra poreikis .

Pas mane yra mintis statyti rele TV ir TV boksui, kad kai nenaudojami, būtų pilnai atjunginėjami. TV boksas, realiai niekad neišjungiamas, rija apie 3W, su labai, retais pikais iki ~6W, bet realiai jų galima nevertinti. Jei TV boksą išjungi pulteliu, jis rija 2W, tai toks skirtumas, kad nematau poreikio taip išjunginėti, bet vat su rele, jei dar ir TV prisideda, tai jau kaip ir pasijaučiantis dydis būtų. Eiti razetes ištraukinėti, tai tikra nesąmonė, bet jei kažkaip automatizuoti šį procesą, tai jau visai įdomiau žiūrisi.

Ai dar niuansas. Pastačiau inverterį savo šilumos siurbliui, dabar jis maitinamas nuolatos, o relę, kuri ankščiau variklį paleidinėdavo, pajungiau prie inverterio jungiklio, kad inverteris paleidinėtų kompresorių. Tai vat, tas inverteris miego režime naudoja apie 3W. Galimybė jį atjunginėti, kai jo nereikia yra, bet klausimas ar verta? Elektros sąnaudos minimalios, o elektronikos įjungimas/išjungimas elektronikai ne į sveikatą. Ką patartumėt daryti su inverteriu? Tegul nuolat veikia, ar geriau išjunginėti?

tiek to, nereikia.


Dėl šito įsitikinęs, kad naudinga ne tik elektros saugojimo tikslais. Augusto, kažkuriame tai informaciniame leidinyje, ar gal net ir gyvai, parodos metu, girdėjau specialistų pasakojimą, apie tai, kaip jie sukūrė įrenginį ir negalėjo suprasti, kodėl dirba ne labai gerai. Dabar tiklsiai nepasakysiu, bet man rodos, problema ta, kad dumblo labai greitai pridaugėdavo. Ir tada dašilo, kad BVĮ gauna per daug deguonies. Tuomet pradėjo statyti reles, kad kurį laiką BVĮ pabūtų be deguonies ir sakė, tuomet viskas išsisprendė, BVĮ pradėjo dirbti taip kaip ir buvo numatyta. Taigi, jau tada, kai pirkau, o tai buvo grubiai prieš 10 metų, Augusto įrenginiai buvo komplektuojami su taimeriais, kuriuos nustatinėji pagal įvairius BVĮ eksploatavimo režimus. Aš pas save nustačiau 15min dirba - 15 min pertrauka ir vargo nematau, BVĮ mano eksploatavimo sąlygomis dirba idealiai.

Taigi, pirk ir statyk relę (pas mane kažkas panašaus į tokią. Kaip sakiau jau maždaug 10 metų dirba ir jokių problemų)) ir sutaupysi pinigėlių už sumažėjusias elektros sąnaudas ir BVĮ dirbs palankesnėmis sąlygomis.
Papildyta:


Iš išorinių skaičių su SE be šansų ką pasakyti . Turiu skaitliukų, dabar dafiga, tai matau, kad pav. 2022m rugpjūtis, sunaudota 341 kWh, o ESO mato tik 190 kWh. Kaip sakiau, be šansų dabar pagal ESO duomenis spręst apie suvartojimą.

Jei vertinti ir ŠS darbą, tai dabar pas mane labai panašus suvartojimas per dieną. Nors 13kWh buvo, kai ir šildymas veikė, paskutiniu metu šildymas neveikia, tai be šildymo, tik su karšto vandens ruošimu gal 10kWh maks. Akivaizdžiai jaučiasi, kad mano ŠS dabar naudoja mažiau energijos darbui. Ankščiau tik su karštu vandeniu apie 13kWh būdavo.

Serveris pas mane tai tikras serveris su Xeon CPU krūvele RAM'o ir normaliais diskais. Pakurta VMware ir ant to serverio jau dabar 5 virtualios mašinos su viskuom viduje, kas į galvą šauna Kontuperasto irštva, tsakant

Draugas šiam reikalui parekomendavo Proxmox, tai susigundžiau išbandyti, bet dar nprisiruošiau . Sakė kad ir mano "žvėriuko" (N5105) jam per akis užtektų, nors pats irgi elektrą srebia su Xeonu .

Ir nereikia būt kompiuterastu, kad tuom užsiimti

Tiesa, gal serveriuko virtualias mašinas išnaudoji projektams, kurie ir ne kompiuterastams gali būt įdomūs ?

Proxmox'as irgi yra gerai - daug kontorų naudoja šitą platformą ir rimtose 'gamybinėse' aplinkose. Dėl jo suderinamumo su N5105 nepakomentuosiu, reikia žiūrėt 'sheetus', bet jei oficialiai palaikoma, tai ir važiuos. Tik jei jau lįst į virtualizaciją, tai RAM labai greitai išsibaigia

Aš namie iš egzotiškesnių dalykų tik normalią ugniasienę (Sophos UTM Home edition, nemokama, palaiko iki 50 vidinių tinklo įrenginių) ant savo serverio suku. Nukerta visokius ***, violence, crime ir pan. puslapius, pafiltruoja srautą nuo visokių virusų ir pan. - žodžiu 'saugus internetas' vaikui. Nu ir jei ką (pvz., nepatenkinamas pažymys mokykloje už elgesį ar iš esminio dalyko), savaitgaliui neveikia žaidimai irba socialiniai tinklai Bet ją pasileist ir konfigūruot vis tik reikia kiek rimtesnės patirties tinkluose.

Kai pradedi gyvent name, ji pamažu ateina

Geoterminis per parą laiko prisuko 1,76 kWh elektros. Per tą parą jis tris kartus jungėsi karšto vandens gamybai. Dar pastebėjau, kad jau pradėjo veikti pasyvus vėsinimas. Bet tuo metu, kai nuiminėjau duomenis, jis turėjo veikti apie 30 min. Praeitą parą prisuko 7,238 kWh elektros bendrai.

O kur Augusto įrenginyje statomas laikmatis? Aš turiu Švaistę ir orapūtė stovi atskirai nuo įrenginio. Mano atveju maždaug 1 metro atstumu. Ką tik kalbėjau su Švaiste. Jie sakė, kad žiemą dėl kondensato gali užšalti žarna, kuri nuo orapūtės po žeme eina iki įrenginio. Šiltu metų laiku galima statyti.

Mano orapūtės galingumas - 51 W. Čia ant popieriaus. Ką tik realiai pamatavau - siurba 46 W elektros. Per metus išeina 393 kWh elektros arba beveik 10 proc. visos per metus suvartotos elektros. Štai koks pinigų rijikas.

Pas mane orapūtė 60W galios, plius minus panašios galios ir realiai. Orapūtės razetė ir kišasi į laiko relę.

Pas mane jau apie 10 metų veikia kanalizacija su orapūte ir laiko rele, kuri buvo BVĮ komplekte ir sumontuota BVĮ paleidimo metu. Oro padavimo žarna iki BVĮ irgi atvesta po žeme, bet realiai labai negiliai. Su jokiu kondensatu ir jo užšalimu susidurti neteko.

Bandžiau pamodeliuoti tokią situaciją. Sakykim žemė kurioje randasi žarna, pro kurią pučiamas oras iš orapūtės į BVĮ užšalo, ir jei pateks drėgmė į tą žarną, tai ta drėgmė greitai užšals.

Tada pabandom įsivaizduoti iš kur ta drėgmė gali patekti. Orapūtė ima orą iš lauko. Lauke oras žiemos metus atvėsdamas netenka drėgmės, tad jei lauke minusas, ore neturi būti drėgmės, kuri galėtų užšalti žarnoje.

Dar vienas niuansas. Orapūtė spaudžia orą. Suspaudžiamas oras šyla, vadinasi žarna esanti žemėje visuomet bus šiltesnė, nei žemė tokiame pat gylyje aplinkui. Žemė aplink žarną bus šiek tiek sušildyta, tad kondensacijos tikimybė dar mažesnė.

Kaip sakiau, eksploatuoju žarną taip jau gal 10 metų ir su užšalimu susidurti neteko. Na nėjau specialiai ieškoti, bet jei būtų iškilę problemų, manau apie tai sužinočiau. Negana to, aš juk ne vienintelis taip eksploatuoju August įrenginį. Visi August įrenginiai eksploatuojami būtent taip ir jei tai būtų problema, August specialistai apie tai tikrai žinotų ir ieškotų sprendimo būdų, bet kiek mačiau ir naujai pardavinėjami August įrenginiai montuojami lygiai taip pat, tik laiko relė šiai dienai jau moderniau atrodanti skaitmeninė, bet pagal funkcionalumą nesakyčiau kad labai skiriasi nuo elementarios, pigios, mechaninės.

Pas tamsta kita problema. Kaip minėjau, August specialistai akcentavo per didelį deguonies kiekį. Jie šią problemą sprendžia statydami taimerį. Pas tamsta orapūtė mažesnio galingumo, tad automatiškai deguonies tiekia mažiau. Pastačius taimerį, aš pradžiai tikrai nestatyčiau pūtimo santykio 1X1. Daryčiau kad padirba kokius 2 intervalus, o pauzė kai nedirba, vienas intervalas, pav. dirba 30 min, po to išjungta 15 min. ir žiūrėčiau kaip dirba BVĮ.

Kai pastatė įrenginį, buvo tik 30 W galingumo orapūtė. Vėliau pakeitė į 51 W. Nežinau kaip Augusto atveju, bet Švaistė leidžia pačiame BVĮ reguliuoti oro padavimą, t.y. galingiau ar silpniau pūsti orą. Mano atveju nėra atsukta maksimaliai, bet atsukta gana galingai - apie vidurį maždaug. Bet kuriuo atveju statysiu laikmatį. Intervalus išmėginsiu įvarius, bet manau su orapute tikrai galima pataupyti elektros.

Šiaip dar įdomumo dėlei paskaičiavau vietinių nuotekų ir vandens kainą. Nuo praeitų metų rugsėjo 3 d. iki dabar esu sunaudojęs 52 kubus šalto vandens. Taigi per mėnesį išeina apie 6 kubai vandens. Tai per metus išeitų apie 78 kubai, o pridėjus vasaros laistymą apie 100 kubų vandens.

Orapūtė per metus prisuka apie 412 kWh elektros. Nežinau kokią elektros kainą taikyti, bet imkime vidurkį apie 0,2 euro už 1 kWh. Taigi orapūtė per metus prisuka elektros už maždaug 82 eurus. Nuotekų išsiurbimas pernai kainavo 75 eurus. Šiemet tikriausiai brangiau. Dėkime dar kokius 90 eurų. Ir aš kaimynui už vandenį sumokėjau 8 eurus. Iš viso apie 180 eurų už maždaug 100 kubų vandens. 1 kubo kaina 1,80 euro. Miesto vanduo kaina 2 eurus už kubą. Taigi realiai ta pati kaina.

Vat šioje vietoje, jei žmogus vandenį parduoda su antkainiu, brangiau, nei kainuoja tik elektra, tai jis gauna pelną, vadinasi turi išsiimti kokį nors leidimą verslo vystymui, ir mokėti mokesčius.