Lietuvių nemandagumas

Sveiki,

Nusprendžiau išelti klausimą dėl stačiokiško lietuvių elgesio, šiurkštumo ir nepagarbos kitiems... Įdomu būtų sužinoti kokie žmonės esate jūs kai susiduriate su svetimaisiais? Ar visada sveikinates ir atsiprašote?

Šitas reiškinys iškart pasireiškia tik išėjus į gatvę.

Pirmiausia, lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai man tiesiog kaitina kraują - jokios kantrybės, pagarbos ir dėmesio kitam. Ne tik kad retai praleis, bet ir pavojingai apvažiuos, nes vis atrodo, kad kažkur skuba. Tik pristojus ieškoti parkavimosi vietos, tuojau užpypins... Nesuprantu tokio elgesio...

Antra... atidarai kam nors duris, palaikai, praeina ir nei ačiū nei nieko nepasako... parduotuvėse kiti prasiveržia pasistumdydami, nei atsiprašau nei nieko. Juk nėra taip sunku paprašyti, kad galėtų praeiti... sąrašas be galo. Stebėjau savo močiute šiandien, kuri rinkosi žuvį iš šaldytuvo. Ateina žmonės, atstumia dureles, vos neprispausdami pirštų kitam... visi tyli ir vaikšto surūgusiai veidais besitrankydami vienas į kitą pečiais ir vežimėliais....

Nesuprantu tokio lietuvių elgesio. Kaip stačiokai mes... berods išsimokslinusi tauta, bet be jokios kultūros svetimies... Labai pikta man ir net nežinau kaip reaguoti.

Ką manote apie tai?

Lietuvos

Biedna tauta, užguita agresorių kaimynų, užkorumpuota valdžios, saulės beveik nėra, ko jūs norite? Nebus kitaip kol bent pinigų neatsiras, tada jau saulę pirksimės

Nežinau, aš gal paralelinėj realybėj gyvenu Bandau dabar prisiminti kokį pavyzdį šiurkštaus ar nemandagaus elgesio, bet nepavyksta. Priešingų pavyzdžių galiu kalną pažerti.
Dabar dažniausiai su leliuku vežimėlyje visur vaikštinėju - duris visada kas nors prilaiko, jei tik būna netoliese, vyrai dažnai ir užsinešt laiptais vežimuką padeda ar bent pasisiūlo (be abejo visada padėkoju). Per perėjas irgi visada praleidžia, kartais dar tikrai net nereikia, dar pora metrų iki važiuojamosios dalies, o žiūri, jau stabdo, praleidžia.
Greičiausiai, čia galioja principas „kaip šauksi, taip atsilieps“. Man nesunku pirmai pasisveikint, padėkot, pagirt, jeigu patinka kažkas. Pvz., mėgstu apsipirkinėti mini turgelyje prie pat namų, tai su kai kuriais pardavėjais vos ne bičiuliai tapome Bet visada natūraliai priėjus prie pardavėjo pasisveikinu, pagiriu, jei pirkinys patiko, padėkoju, šiaip malonaus ką pasakau. O į malonų pakalbinimą visada sulaukiu malonaus atsakymo. Ir net ne sykį esu gavus margaryčių kokią papildomą kriaušę ar obuoliuką.
Vairuoju dabar ne per daugiausiai, dažniau vaikštom, grynu oru kvėpuojam, bet irgi buvo atvejų tikrai, kad, pvz., pagrindiniu keliu važiuojantis mato, kad sunku išsukt iš šalutinio, sustoja, praleidžia. Kaip retai vairuojanti, labai gali būt, kad ir sugrybauju kažką, bet kad užpypintų kas irgi nepamenu.
Vienas dalykas, ką pastebėjau, tai interneto komentaruose, net ir prie kokios nors tikrai teigiamos naujienos, visada atsiranda tokių, kurie bumbės ir bus nepatenkinti. „Kam čia reikėėėjo, kažkas pinigus plauna, tai tuoj bus išdarkyta“ (apie miestą atnaujinančius ir pagražinančius objektus).
To negatyvizmo, tikrai reiktų mažiau ir viskas gražesnėmis spalvomis nušvistų.
O pradėti visuomet reikėtų nuo savęs.

Pritariu 100 proc.

Temos autorei reikėtų nustoti nervintis ir piktintis, o pradėti šypsotis ir džiaugtis gerais dalykais. Tada ir aplinkoje daug daugiau gėrio atsiranda.

Paprastas pvz. - vietinėj parduotuvėj man visos pardavėjos šypsosi, geros dienos palinki. O mano kaimynei tos pačios pardavėjos atrodo kaip visiškos susiraukėlės ir bambeklės. Ir priežastis to vienintelė - skirtingas mūsų požiūris į tą patį žmogų ir skirtingas mūsų elgesys su juo nulemia ir to žmogaus reakciją bei emocijas.

Visko gyvenime būna, piktų žmonių - taip pat. Kai nustoji ant jų pykti atgal, tada ir konfliktų ar nesusipratimų daug mažiau lieka.

Bet tai kaip matosi, kaip kai kurie susireikšminę žmonės skirtingai perskaito tą patį tekstą ir ima neakivaizdžiai žeminti teksto autorių, mol tu pats durnas, nors teksto autorius rašo visai apie kitus dalykus betgi svarbiausia save iškelti, kitą sumenkinti

"Pirmiausia, lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai man tiesiog kaitina kraują

Antra... atidarai kam nors duris, palaikai, praeina ir nei ačiū nei nieko nepasako...

Visiškai normalūs tie vairavimo įpročiai, su retom išimtim (tie, kur lekia lyg be galvos ir kuriuos dažniausiai vėl ir vėl susitinki prie sekančio šviesoforo). Ir praleidžia, ir padėkoja jei tu praleidi. Ypatingia rytiniuose kamščiuose.

Ir ačiū man pasako ir nusišypso net.

Nežinau, kokioj aplinkoj gyvena temos autorė, jei jai nemandagus elgesys - kasdienybė. Mano realybėje to nėra arba yra tikrai pakankamai nedidelė dalis bendrame skaičiuje.

na, mane prieš porą savaičių apchamino ligoninės priimamajame. VIena ponia iš 10 priėjusių. Bet tiesą sakant taip apšalau iš netikėtumo, kad net nesumečiau, ką atrėžt. Senokai to nebuvo.... O anksčiau visada buvo 'budėjimo režimas" įjungtas....

Visiškai nenormalūs važiavimo įpročiai. Visiškai. Retu atveju tenka nuvažiuoti ramiai, kam nors nepapypsinus ar ženklo neparodžius. Lenda, grūdasi, lekia, taip staigiai rėžia, kad atrodo į šoną tuoj stuktels. Be abejo, yra ir tokių atveju, kad pakelia ranką, padėkoja, kad praleidai, įleidai ar panašiai. Bet jei imti santykį šioje vietoje tarp gėrio ir blogio - blogio daugiau.
Taip pat žinau, kad kenčia dviratininkai. Labai dažnai jiems neparodomas posūkis, dviratininkas nežino kur suks mašinos vairuotojas ir pan. Ne kartą tokius pasakojimus girdėjau.
Kas liečia mane kaip pėščiąją - aš irgi iš tų laimingųju, mane irgi visur praleidžia, nors ir nesiskubinu būna. Pati pastoviu, kad praleisiu rodau, bet mašinos vairuotojai nevažiuoja, taip duodami suprasti man, kad visgi eičiau.

Dėl durų atidarymo - atidaro, labai retais atvejais ne. Bet ten ir matosi, kad koks kabaniokas toks, prastesnės kultūros.

Dėl šiaip žmonių chamiškumo, tai čia žiūrint kokioje situacijoje. Jei pats gražiai užkalbinsi, tai tikriausiai neaprėks, bet jei net normaliu tonu kokią pastabą pasakytum ar kokį pasiūlymą, tai laikykis ir gaut gali.

butent - kad ir siandien, man pries darba reikia isvaziuoti is nuvaziavimo ir kirstus dvi juostas atsistoti trecioje, kad galeciau sankryzoje sukti i kaire ir tik parodzius posuki pats pirmas vairuotojas leido rikiuotis.


o mane atvirksciai nervina vos besivelkantys ir stabdantys eisma - kaip ir nepasivaikscioti gi isejai, ko ten svajoti prie vairo?

Tokie ir mane nervina

Tai gal čia būtent tavo nenormalūs vairavimo įpročiai? Nepagalvojai? Vairuot nemoki Kad jau retai nuvažiuoji ramiai. Nes aš asmeniškai nesusiduriu su tokia problema, o vairuoju seniai.
Papildyta:


Oi, pas tave visur jo daugiau.